Jonas Grigas. Ar žmonija išliks dar 100 tūkstančių metų?

Nuo to laiko, kai maždaug prieš 100 tūkst. metų atsiradome Afrikoje, Žemėje pasikeitė apie 5000 žmonių kartų, o tolesnį mūsų likimą nulems tos, kurios gyvens šį šimtmetį.

Mokslininkai konferencijoje „Global Catastrophic Risk“ Jungtinėje Karalystėje bandė įvertinti grėsmes žmonijai. Tikimybę, kad žmonija išliks bent iki 2100 metų, jie įvertino vos 19 proc. Bet ar toks pesimizmas turi pagrindą?

Pasak newscientist.com, žmonija ne tik nugyvens iki 2100 metų, bet labai tikėtina, kad išliks ir ateinančius 100 tūkst. metų.

Prinstono universiteto (JAV) astrofizikas Ričardas Gotas, įvertindamas žmonių istoriją, prognozuoja, kad tikriausiai žmonija gyvuos dar nuo 5100 iki 7,8 mln. metų.

Kita vertus, mūsų protas nėra palankus veiksnys išgyvenimui. Didžiausią grėsmę civilizacijai kelia nevaldomos technologijos: atominiai ginklai, bioinžinerija, nanotechnologijos, dirbtinis intelektas ir kt. Nors ką tik smogė COVID–19 virusas, menkai tikėtina, kad visą žmoniją sunaikintų virusų pandemijos.

Per pastaruosius 100 metų tokių pandemijų jau būta. 1918 m. ispaniškasis gripas sunaikino apie 6 proc. planetos gyventojų. Naujų ligų bus ir ateityje, jos gali nužudyti milijonus, tačiau nėra priežasties manyti, kad jos lems visos žmonijos pražūtį.

Daugiau bauginanti perspektyva yra superugnikalnio išsiveržimas. Maždaug kas 50 tūkst. metų kur nors išsiveržia superugnikalnis, išmetantis daugiau nei 1000 kubinių kilometrų pelenų. Jie siejami su didžiuliais žmonių skaičiaus sumažėjimais. Toks buvo maždaug prieš 75 tūkst. metų Toba ugnikalnio išsiveržimas Sumatroje.

Vertinant išsiveržimų istorinį dažnį prognozuojama, kad super-išsiveržimo tikimybė per artimiausius 100 tūkst. metų yra tarp 10 ir 20 procentų. Milžiniškiems pelenų debesims uždengus visą dangų, Žemėje 5-6 metus vyrautų tamsa, atšaltų klimatas, o tai taip stipriai pakenktų derliams, kad aukų skaičius tikriausiai viršytų milijardą. Tačiau, kad kiltų grėsmė visos žmonijos išlikimui, turėtų įvykti du super-išsiveržimai per nedidelį laikotarpį. Statistinė tokio įvykio tikimybė yra menka.

Didžiausią grėsmę žmonijai kelia kosmosas. Saulės blyksniai, asteroidų smūgiai, gama spindulių pliūpsniai iš supernovų ar subliuškusių žvaigždžių yra daugiausiai baimės keliantys dalykai. „Maždaug kas 300 mln. metų reikėtų tikėtis gama spindulių pliūpsnio ar stipraus supernovos sprogimo, kuris sunaikintų didžiąją Žemės ozono sluoksnio dalį,“ – teigė tarpgalaktinių grėsmių ekspertas Brajanas Tomas (Brian Thomas) iš Washburno universiteto (JAV). Pasak jo, tokio įvykio pasekmė būtų staigus Žemę pasiekiančios žalingos spinduliuotės šuolis, dėl kurio atitinkamai padidėtų gyvybei grėsmingų vėžinių susirgimų skaičius, o ozono sluoksnio atsistatymas užtruktų dešimtmečius. Tokio įvykio prognozuoti neįmanoma.

Visgi šie įvykiai yra tokie reti, kad tikimybė dėl jų išnykti per artimiausius 100 tūkst. metų yra artima nuliui. Tą patį galima pasakyti ir apie grėsmę, keliamą Saulės blyksnio, kuris sunaikintų Žemės infrastruktūrą. „Ar mūsų Saulė galėtų taip blykstelėti?

Mes to nežinome,“ – sakė Oksfordo Saulės fizikos specialistas Maikas Hepgudas. Toks grėsmės scenarijus mažai tikėtinas. Bet galimų katastrofų priežasčių sąraše lieka asteroido smūgis.

Kosmose gausu uolienų, kurios kartkartėmis praskrieja netoli Žemės. Nuo jų savo gravitacija Žemę saugo Jupiteris. Manoma, kad prieš 65 mln. metų Žemės dinozaurus išnaikino 15 km skersmens asteroidas. Per 100 tūkst. metų laikotarpį galima tikėtis, kad į Žemę tėkšis 400 metrų skersmens asteroidas, kurio padaryta žala prilygtų 10 tūkst. megatonų trotilo. „To nepakaktų visai civilizacijai sunaikinti, bet Prancūzijos dydžio valstybė išnyktų.

Per 100 tūkst. metų katastrofiško civilizacijai įvykio tikimybė yra apie 20 procentų,“ – sakė astronautas Tomas Džonesas (Thom Jones). Bet kartais atsitinka dalykai, kurių tikimybė artima nuliui. Žmonijai reikėtų sustiprinti apsaugos nuo asteroidų pozicijas, tačiau bent jau šiuo metu gamtinės priežastys jai išnykti grėsmės nekelia. Bet yra negamtinių, o pačių žmonių neišmintingo elgesio priežasčių (branduoliniai, cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, kai kurios naujosios technologijos), kurios kelia grėsmę žmonijai.