Pirma – į visus mitingus susirenka žmonės vedini skirtingų tikslų. Šis mitingas ne išimtis. Žiūrint į žmonių veidus – mitinge dalyvavo daugiausia tie, kas gimė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo arba šiek tiek prieš. Jie nežino kas yra nelaisvė. Nesiimu spręsti, ar jie žino kas yra laisvė ir kaip ji atrodo.
Nesirengiu moralizuoti ir aiškinti. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, turiu tokią privilegiją, nes teko dalyvauti mitinguose dar tada, kai Lietuva buvo priklausoma, šis mitingas mano požiūriu išskirtinis. Išskirtinis tuo, kad tai didžiausio biudžeto politinis renginys* nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jokia partija nepajėgi susimokėti už tokios apimties informacinę kampaniją. Manau kad mitingas pateisino organizatorių lūkesčius. Klausimas ar tai pateisino visuomenės lūkesčius ir pasitarnavo viešajam interesui lieka atviras.
Patinka ar ne, turime priimti realybę, kad žiniasklaida jau nebus tokia, kokią mes įpratę matyti tradicine prasme. Lietuvos atvejis tik patvirtina taisyklę, žiniasklaida visame pasaulyje tampa politikos įrankiu. Jeigu anksčiau tai buvo bandoma dangstyti figos lapais, tai dabar tik didžiausi naivuoliai gali turėti iliuzijų kad taip nėra. Žiniasklaidą užvaldo ne tik diktatoriai ar oligarchai, žiniasklaidą užvaldo ir prodiuserinės kompanijos, kurios pajautė kokią jėgą sutelkė savo rankose. Mano požiūriu Lietuvos atvejis tai patvirtina.
Kitas pokytis, turėti savo nuomonę, kuri nesutampa su masinės komunikacijos priemonėmis suformuota nuomone dabar Lietuvoje taip pat sunku kaip ir sovietmečiu. Žinoma, niekas nepasodins į kalėjimą, bet reikia labai daug pastangų, kad atsilaikytum prieš masinį spaudimą. Pritapk, arba geriau patylėk. Tai naujas reiškinys Lietuvos visuomenėje, kurio bent jau aš nepastebėjau prieš kokius dešimt metų.
Grįžtant prie mitingo scenarijaus, mane asmeniškai įžeidė tai, kad mitinge buvo pateiktas pasitelkiant Lietuvos išsivadavimo iš sovietinės okupacijos simbolius. Tai gali suprasti tik tie, kas 1991 m. sausio 13 dieną gynė Lietuvos seimą nuo okupantų ir rizikavo savo gyvybe. Buvo nesmagu matyti, kaip prodiuserinės kompanijos tai panaudoja savo siaurais politiniais tikslais. Pabaigai, tai nereiškia kad visa Lietuvos žiniasklaida yra nelaisva.
Jūs ir toliau matysite laisvas orų prognozes, laisvas kultūrines laidas ir laisvas pramogas. Problema tame, kad esant vienpusiškam viešosios erdvės užvaldymui galime pamiršti apie laisvus rinkimus. Džiugina tai, kad Lietuvoje dar yra daug žmonių, kurie nepaisant spaudimo kovoja už teisę, kurią jiems garantuoja Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnis. Jeigu primiršot – pasiskaitykit.
Autoriui vertėtų pasimokyti bent paprasčiausių lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. O redakcija tokių netaisytos kalbos tekstų neturėtų skelbti.
Ar taisyklingos rašybos patį išmokino KGB kursuose Gorbio laikais Neringoje, kaip ir daudelį to meto jaunuolių, vėliau tapusių mūsų valdytojais ir drapalintojais? Kaip gynei kalbą arba pačio tėvai ir seneliai, kai Lietuvių kalba buvo varžoma ir išstumta sovietinėse gamyklose ir kitur? Kaip priešinosi Taškento konferencijai dėl vienos kalbos Sovietų Sąjungoje?
>>>>>> Vytui ir Jules’uu. (Maršistams neskaityti…)
JAV ištisus dešimtmečius kovojo (hmm?) su komunizmu, ir nei pati nei likęs pasaulis nepastebėjo (hmm?) kaip pačioje JAV įsivyravo neomarksizmas (komunizmo atmaina, modifikuota versija – kairuoliškas liberalizmas).
Kodė to nematė, o gal ,,nematė” JAV:
— esančių gausybės radio stočių žurnalistai, reporteriai, apžvalgininkai politologai?
— lygiagrečiai televizijų kanalai, laikraščiai, žurnalai, interneto portalai?
— visuomenės aktyvistai, rašytojai, publicistai…
— universitetų profesoriai, docentai, akademinė visuomenė… studentija…
— o kur buvo ČŽV?
— kur žiūrėjo NSA?
— ką veikė prezidento apsaugos korpusas?
— o policija?
— ir dar karinė žvalgyba ir kontržvalgyba?
— ką veikė žurnalistai, reporteriai, apžvalgininkai pasaulio šalių ambasadose, konsulatuose iš viso margo svieto, a? … nekalbant apie šnipinėjimo sektorių…
— o kur buvo viso pasaulio vekėjai per atstumą sekantys įvykius pačiose JAV?
Susumavus visus išvardintus ir neišvardintus elementu, galimai susidarys koks milijardas pasaulio gyventojų…
Negi jie visi buvo paveikti psichotroninio ginklo.
Obamos paskirtas buvęs CŽV vadovas John O. Brennan pasakojo.”Kreipėsi į CŽV 1980 metais ,paraiškos teikimo proceso metu, atlikdamas melo detektoriaus testą, jis prisipažino, kad prieš ketverius metus balsavo už komunistų partijos kandidatą. Jo nuostabai, jis vis tiek buvo priimtas; vėliau jis sakė, kad jį džiugina tai, jog CŽV vertina žodžio laisvę.
Pasaulio dezinfosklaida ir bankai vienose rankose. Žinoma, edukuotieji su dviem aukštaisiais ir didesnėmis pajamomis mano kitaip.
Su esme, išsakyta straipsnyje, sutinku, tačiu viena detalė rėžia akį:
„Lietuvos atvejis tik patvirtina taisyklę, žiniasklaida visame pasaulyje tampa politikos įrankiu”.
Taip rašyti gali žmogus, negirdėjęs K. R. Merdoko pavardės ir jo sukurtos žiniasklaidos imperijos galių. Lietuvos atvejis atsilieka daugiau nei pusę amžiaus.