JAV ir dronų eroje toliau remiasi oro ir jūrų galia

Aundrius Bačiulis

Smogdamos Iranui ir Venesuelai, JAV rėmėsi tradiciniais koviniais lėktuvais ir laivais.

Nepaisant susižavėjimo dronų revoliucija karyboje, JAV smūgiai Iranui rodo, kad naikintuvai ir karo laivai tebėra pagrindinės Pentagono priemonės.

Dronai dominavo Ukrainos mūšio lauke, todėl kai kurie komentatoriai, tarp jų ir Elonas Muskas, prognozavo brangių pilotuojamų lėktuvų, sraigtasparnių ir laivų išnykimą. Dronai gali atlikti įprastų orlaivių funkcijas už žymiai mažesnę kainą ir nekeldami pavojaus gyvybei, bent jau taip teigiama, o tradiciniai karo laivai yra pernelyg pažeidžiami atakoms.

Tačiau smūgiuose prieš Iraną ir Venesuelą JAV rėmėsi tradicine oro ir jūrų galia. Šimtai lėktuvų atakavo Iraną, o laivai naikintojai apipylė šalį raketomis ir atrėmė atsakomuosius smūgius.

„Tradicinė karinė galia neišnyko, o jei kas, tai tapo dar svarbesnė, – teigia Eric Rosenbach, Harvardo Kennedy mokyklos vyresnysis lektorius, buvęs gynybos sekretoriaus štabo viršininkas Obamos administracijos laikais. – Ukrainos pamokoms skiriama pernelyg daug reikšmės.“

Be abejo, nepilotuojami orlaiviai suvaidino svarbų vaidmenį Irano konflikte. JAV panaudojo pirmuosius vienkartinius smogiamuosius dronus, o Teheranas bombardavo kaimynines valstybes šimtais nepilotuojamų orlaivių.

Be to, jei JAV būtų įtrauktos į didelio masto karą sausumoje, gynybos analitikai teigia, kad teritorijai išlaikyti greičiausiai prireiktų daugiau nei oro ir jūrų pajėgų. Jie priduria, kad pasiekti oro pranašumą taip pat būtų sunkiau prieš sudėtingesnį priešą, pavyzdžiui, Kiniją.

Tačiau kol kas JAV smūgiams prieš Iraną, taip pat ir Venesuelą šių metų pradžioje, didžiąja dalimi rėmėsi pilotuojamais orlaiviais ir karo laivais.

Prieš puolimą Artimuosiuose Rytuose JAV surinko didžiausią per pastaruosius dešimtmečius laivų ir orlaivių armadą. Ji apėmė du lėktuvnešius ir 13 laivų naikintojų su daugiau nei 200 orlaivių, įskaitant F-35, F-15, F-16 ir jų paramos lėktuvus. B-1, B-2 ir B-52 bombonešiai taip pat atakavo Iraną iš užjūrio bazių.

Sausio mėnesį, kai JAV sučiupo Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro, buvo panaudoti lėktuvai ir puolamieji sraigtasparniai – kariniai ištekliai, kurie Ukrainos kare buvo atmesti kaip iš esmės neveiksmingi.

Pilotuojami lėktuvai smogė Iranui taip, kad dabartiniai dronai vargu ar galėtų prilygti.

„Yra dronų, kurių veikimo nuotolis toks pat, bet labai nedaug tokių, kuriuos taip sunku aptikti arba kurie turi tokius pačius jutiklius ir ginklus kaip F-35“, – sako Douglas Barrie, karinės aviacijos specialistas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto.

Bombonešiai, reaktyviniai naikintuvai ir laivai pristatė ginkluotę, kurios smogiamoji galia yra kur kas didesnė nei dronų. Iš JAV laivų paleidžiamos „Tomahawk“ raketos turi 1 000 svarų svorio kovinę galvutę. Tuo tarpu vieno iš Irano „Shahed“ dronų kovinė galvutė paprastai sveria iki 88 svarų. Daugelis Ukrainoje naudojamų puolamųjų dronų nešioja vos 1 svaro svorio kovinę galvutę.

Nėra nė vieno drono, kuris galėtų gabenti 30 000 svarų svorio bombą, kokią naudoja B-2 bombonešis, kad prasiskverbtų į raketų šachtas ir ginklų saugyklas, sakė Markas Gunzingeris, buvęs B-52 pilotas, dabar dirbantis Mitchellio aeronautikos studijų institute.

Ryšys su nuotoliniu būdu valdomais dronais gali sutrikti arba būti nutrauktas dėl elektroninio karo.

Tuo tarpu „pilotas gali reaguoti į nepalankias aplinkybes, spręsti kovos metu patirtos žalos ir misijos pokyčių klausimus“, – sakė Gunzingeris.

Kariniai laivai taip pat veikė kaip mobilioji oro gynyba, o JAV laivai naikintojai atliko pagrindinį vaidmenį saugant tiek JAV, tiek sąjungininkų pozicijas.

Vis dėlto Iranas pastarosiomis dienomis naudojo savo „Shahed“ dronus, padarydamas didžiulę žalą per smūgius prieš kaimynines valstybes ir JAV karines bazes. Dėl vieno drono atakos žuvo šeši amerikiečių kariai.

Savo ruožtu JAV pirmą kartą dislokavo naują kamikadze droną, o analitikai teigia, kad kiti amerikiečių dronai, įskaitant „Reaper“, bus naudojami stebėjimui ir atakoms.

Nėra abejonių, kad dronai pakeitė šiuolaikinį karą. Dabar daugiau nei 70 % Ukrainos aukų tenka dronams, o Rusija dėl dronų atakų prarado tūkstančius tankų ir ginkluotų transporto priemonių.

Tačiau, pasak analitikų, dronai Ukrainoje klestėjo, nes Rusija nesugebėjo užsitikrinti oro erdvės viršenybės. Be to, daugiausia lyguminė ir beveik be medžių Ukrainos geografija idealiai tinka dronų karui.

Vienas iš pagrindinių klausimų JAV yra tai, ar ji galėtų užsitikrinti dominavimą ore galimo konflikto su Kinija atveju. Be oro gynybos priemonių, Pekinas taip pat gali smogti amerikiečių laivams hipergarsinėmis raketomis už šimtų mylių nuo kranto.

Netyčinis trijų JAV naikintuvų F-15 numušimas Kuveito sekmadienį pabrėžia dar vieną problemą, susijusią su pilotuojamais orlaiviais – riziką tiems, kurie juose yra.

Jei JAV bandytų vykdyti panašias operacijas prieš Kiniją, „norėtume turėti nepilotuojamas autonomines sistemas, pristatančias ginklų krovinį, kurį šiandien veža pilotuojamos sistemos“, – sakė Christopheris Kirchhoffas, buvęs Nacionalinio saugumo tarybos strateginio planavimo direktorius.

JAV sunaikino Rusijos gamybos priešlėktuvinės gynybos sistemas Irane ir Venesueloje, o Indija praėjusiais metais teigė, kad per trumpą konfliktą su Pakistanu sunaikino Kinijos gamybos gynybos sistemas. Tačiau vargu ar tos sistemos buvo naujausios kartos. Pekino priešlėktuvinės gynybos technologijos iš esmės dar nėra išbandytos, teigė Harvardo universiteto atstovas Rosenbachas.

JAV jau kaupia dronų atsargas, ypač pigių modelių, pagamintų amerikiečių kompanijų, kuriuos galima greitai perkelti į veiksmų vietą. Dronai laikomi nebrangiu būdu užkimšti oro gynybos sistemas taikiniais. Lėktuvais paleidžiamos raketos gali kainuoti daugiau nei milijoną dolerių už vienetą, o patys lėktuvai – dešimtis milijonų.

Ateityje JAV dirba prie vadinamojo „Bendradarbiaujančio kovinio lėktuvo“ – 6 milijardų dolerių vertės dronų programos, kurios dronai gali lydėti pilotuojamus lėktuvus ir veikti autonomiškai.

Tačiau JAV dar neturi pajėgumų kariauti su jais.

„Naudojiesi tuo, ką turi – ir jei tai daugiausia pilotuojami koviniai lėktuvai, tai tebūnie“, – sakė karinės aviacijos specialistas Barrie.

Tuo tarpu dronų technologija sparčiai tobulėja. Ukrainoje kai kurie UAV dabar naudoja dirbtinį intelektą, kad patys nukreiptų skrydį ir pultų pulkais.

Ilgalaikėje perspektyvoje dirbtiniu intelektu valdomi dronai greičiausiai atstovaus karo ateities veidą, sakė Eliotas Cohenas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro mąstykloje dirbantis mokslininkas.

„Tačiau kaip greitai ta ateitis ateis ir kaip tiksliai ji atrodys, gali tik spėlioti“, – sakė jis.