JAV arkivyskupas Charlesas Chaputas (Čarlzas Čaputas) spalio 22 d., šeštadienį, pareiškė, kad Joe Bidenas (Džo Baidenas) „nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu“, o „bet kuris kunigas, dabar teikiantis Komuniją prezidentui, dalyvauja jo veidmainystėje“.
Kalbėdamas spalio 22 d. Arlingtono vyskupijoje vykusiame eucharistiniame simpoziume, 78 metų prelatas taip pat apkaltino antrąjį JAV istorijoje katalikų prezidentą „apostazija abortų klausimu“.
Savo kalboje, pavadintoje „Tai darykite mano atminimui: atmintis, kultūra, sakramentas“, Filadelfijos arkivyskupas emeritas kalbėjo apie „Amerikos katalikus ir mūsų 200 metų trunkančią kovą, siekiant pritapti prie pagrindinės Amerikos kultūros“.
„Mums pavyko. Tačiau šio proceso metu kultūra mus suvirškino ir išblukino, užuot vaisingai rauginusi ją savitu katalikišku liudijimu, – sakė arkivyskupas tęsdamas, – Bideno apostazė abortų klausimu yra tik pats bjauriausias pavyzdys. Jis nėra vienintelis. Tačiau sveiko proto pasaulyje dėl jo unikalaus viešo vadovavimo pasekmės visuomenei būtų – arba turėtų būti – neišvengiamos.“
„Kai laisvai nutrauki bendrystę su Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos mokymu, negali apsimesti, kad esi bendrystėje, kai tau patogu, – sakė Ch. Chaputas. – Tai yra tam tikra melo forma. Ponas Bidenas nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu. Ir bet kuris kunigas, kuris dabar teikia Komuniją prezidentui, dalyvauja jo veidmainystėje“.
J. Bidenas remia abortus, nors Katalikų Bažnyčia moko, kad abortas yra didelis blogis ir kad žmogaus gyvybė yra šventa nuo pradėjimo momento.
Praėjusią savaitę prezidentas dar kartą pažadėjo, kad kodifikuos „Roe prieš Wade’ą“ įstatymą, jei lapkritį demokratai laimės vidurio kadencijos rinkimus.
Kaip jau anksčiau pranešė CNA, jis leido suprasti, kad pasirašys Moterų sveikatos apsaugos įstatymą (Women’s Health Protection Act, WHPA) – radikalų abortų teisės aktą, kuriuo būtų draudžiami bet kokie abortų apribojimai prieš ar po vaisiaus gyvybingumo.
Savo kalboje arkivyskupas sakė, kad daugelis katalikų, „net ir tie, kurie reguliariai dalyvauja sekmadienio Mišiose, nebetiki Tikrąja auka ar Tikruoju buvimu“.
„Mes pamiršome, kas esame tikintys žmonės. Tai ir priežastis, ir simptomas šiandieninės drungnos katalikiškos dvasios mūsų tautos kultūroje ir pačioje Bažnyčioje, – sakė jis. – Tačiau tai gali ir turi pasikeisti, pradedant nuo kiekvieno iš mūsų, esančio čia.“
