Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba jos sūnui Matui Maldeikiui

Neseniai Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis įsivėlė į skandalą, Nacionalinį susivienijimą (NS) socialiniuose tinkluose pavadinęs fašistine partija.

Jis rašė: „Panašu, kad fašizmo ideologija baigiasi prie kasos, nes fašistai istoriškai stebėtinai liberaliai žiūrėjo į pas juos plaukiančius net svetimų šalių ar pramonininkų pinigus. Nacionalinis susivienijimas, panašu, ne išimtis. Per savivaldos rinkimus matydamas didelį kiekį jų užpirktos reklamos, vis galvojau, iš kur lėšos. Dabar man panašu, kad Nemunaičio draugai sunešė. O ponas Nemunaitis visai atsitiktinai yra Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas“.

Bet paaiškėjo, kad ponas Nemunaitis nėra NS narys, o Mato aprašyti tariamai „iš svetimų šalių ar pramonininkų“ sunešti pinigai šiam susivienijimui iš tikrųjų yra šios partijos faktiškai gauta oficiali Lietuvos gyventojų finansinė parama. Tuo bet kas galėjo įsitikinti oficialioje VRK svetainėje. Taigi, šiuo atveju Matas viešai meluodamas susimovė.

Pričiuptas, lyg kišenvagis, jis paskubėjo savo įrašą FB paskyroje ištrinti. Bet nespėjo. Šiuo įrašu remdamasis NS kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad pastaroji įvertintų konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio viešą šmeižtą. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą.

Tačiau dar jo nepradėjus, į pagalbą Matui atskubėjo jo motinos Aušros Maldeikienės bendražygiai.

Obelis ir obuolys

Priminsime, kad Lietuvos Europos Parlemento narė A. Maldeikienė sovietmečiu studijavo Vilniaus V.Kapsuko vardo universitete. 1982 m., baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakultetą ir įgijo ekonomistės ir politinės ekonomijos dėstytojos kvalifikaciją. 1987 m. tame pačiame Maskvos universitete ji apgynė disertaciją tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis”.

Vėliau ji dėstytojavo V.Kapsuko vardo universitete ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Kartu su tuometiniu savo vyru E. Maldeikiu studentams parengė 37 puslapių apimties „Metodines rekomendacijas V. Lenino veikalui “Imperializmas kaip aukščiausioji kapitalizmo stadija” studijuoti“. Taigi šioje srityje moteris yra beveik nepralenkiama. Ji galiausiai tapo įkvėpimo šaltiniu pačiam sūnui Matui Maldeikiui, kuris netgi mėgino krimsti politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, bet nusivylęs savo gabumais ir suvokdamas motinos nepralenksiąs, persimetė į Tarptautinio verslo mokyklą studijuoti vadybos ir verslo administravimą.

Karjeros durys jaunuoliui atsivėrė įstojus į TS-LKD gretas. Šios partijos vertybinės nuostatos labai sutapo su A.Maldeikienės ir jos sūnaus Mato Maldekio nemarksistinėmis pažiūromis, todėl jaunuolis greitai pradėjo kopti karjeros laiptais.

Tapęs Seimo nariu ir plušėdamas Seimo rūmų kabinetuose jis sumojo, kad politinį kapitalą galima susikrauti, ne vien intelektu ir žiniomis, bet ir vieša agresyvia laikysena puldinėjant viešus asmenis. Todėl žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ėmė aršiai puldinėti prezidentą G. Nausėdą, Seimo opozicijos lyderius ir visus, kurie rodo bent kokį priešiškumą dabartinei valdžiai ir jį globojančiai partijai.

Pastaruoju metu Matas Maldeikis pradėjo specializuotis valstybės paslapčių, fašizmo ir nacizmo srityse, į dešinę ir į kairę žiniasklaidoje dalindamas savo asmenines įžvalgas. Bėda, kad pastaroji dėl NS sąsajų su fašizmu ir  užsienio finansavimu, jį trumpam parklupdė.

Bet A.Maldeikienės bendraminčiai neabejoja, kad siūlomi patarimai Matui gali padėti lengvai atlaikyti galimą nepalankų jam Seimo etikos komisijos verdiktą. Dar daugiau, jie mano, kad A.Maldeikienės bendraminčių rekomendacijos gali sustiprinti Matą kaip asmenybę, netgi įkvėpti jį reikšmingesniems žygiams, žinoma, su sąlyga, jei mama jai paruoštą laišką mylimam sūnui pasirašys.

Redakcijai pavyko gauti dar neišsiųsto laiško kopiją. Jis skelbiamas žemiau.

Jautrus motinos laiškas

Mielas sūnau,

Nebijok nusivylimų. Svarbiausia, kad nenusivyliau tavimi. Esu tikra, tavimi didžiuotųsi ir draugas Vladimiras Iljičius Leninas. Tu esi jaunas, apsišvietęs ir tinkamai susipažinęs su didžiųjų proletariato vadų K.Markso, F.Engeslo ir V.Lenino veikalais. Todėl neturi baimintis šiandienos iššūkių. Gali drąsiai atstovauti ir ginti engiamuosius ideologinėje kovoje su nacizmu ir lietuvišku fašizmu. Turiu galvoje Nacionalinį susivienijimą. Tai kietas riešutėlis. Oficialiai vargu ar jam ką nors prikabinsi. Tačiau didžiam tikslui priemonės visada tinkamos. Nesvarbu, kokiai partijai priklauso kažkoks Nemunaitis. Suradęs be kokį susitepusį tipelį, juo tepk ir šį susivienijimą. Vadink jį nacistiniu ar fašistiniu. Kaip nori. Kodėl? Ogi vien todėl, kad nori išsaugoti nacionalinę Lietuvos valstybę.

Tai nejuokinga. Idiotų sambūris. Įdomu, kokiu būdu jie gali išsaugoti tą valstybę. O ir kam ją saugoti?

Prisimink didžiojo teoretiko K. Markso žodžius: „… proletariatui reikia tik mirštančios valstybės, t. y. tokios valstybės, kuri būtų sutvarkyta taip, kad ji iš karto pradėtų mirti” (V.Leninas – Valstybė ir revoliucija).

Tą patį sakė ir V.Leninas: „Valstybė neegzistuoja amžinai. Buvo visuomenių, kurios apsieidavo be jos, kurios neturėjo valstybės ir valstybinės valdžios idėjos. Tam tikrame ekonominės raidos etape, kuris neišvengiamai buvo susijęs su visuomenės susiskirstymu į klases, valstybė dėl šio susiskirstymo tapo būtinybe. …. Išnykus klasėms, neišvengiamai išnyks ir valstybė. Visuomenė, kuri naujai organizuos gamybą laisvo ir lygiaverčio gamintojų susivienijimo pagrindu, išsiųs visą valstybės mašiną ten, kur jai tada bus tikroji vieta: į antikvarinių daiktų muziejų, šalia verpimo rato ir bronzinio kirvio. (Valstybė ir revoliucija. F.Engelsas).

Šiuos klasikus tau cituoju ne šiaip. Suprask, sūnau, kad valstybė – tai atgyvena. V.Leninas veikale „Ką daryti“ (F. Engelsas apie teorinės kovos svarbą) mus mokė, kaip turime kovoti su nacionaliniu šovinizmu. Jis sakė (cituoju pažodžiui), kad „Mūsų galutinis tikslas – sunaikinti valstybę, t. y. bet kokį organizuotą ir sistemingą smurtą, bet kokį smurtą prieš žmones apskritai. Mes nesitikime, kad ateis socialinė tvarka, kurioje nebus laikomasi mažumos pavaldumo daugumai principo (V. Leninas – Valstybė ir revoliucija).

Taigi, nenuogąstauk, eini teisingu keliu – Lietuva yra mirštanti valstybė. Jei manai kitaip, pagalvok, ar kas nors gerbia jos įstatymus?

Imk ir vok iš žmonių milijonus (elektra, šiluma) ir tau nieko nenutiks, nes tai yra rinka. Tu gyveni rinkoje, o ne valstybėje. Už saują sidabrinių gali nusipirkti bet kurį politiką, į valdžią išsirinkti ką geidi, negi tuos, kurie vakar šmeižė tave ir tyčiojosi, kurie trypė šią tariamą valstybę… O kaip kitaip turėjo elgtis mūsų Dalia?

Pagalvok, kokia tai valstybė, kuriai vadovauja nuteistieji? Kokio įstatymo laukiame iš Seimo nario, tupinčio kalėjime? Vien dėl to nereikia nieko gailėti. Netgi bendražygių.

Daugelis jų save vadina elitu. Tačiau tai tėra prakutę avinai su įgimtu vergų kompleksu. Jie negerbia nei savo kalbos, nei istorijos, nei kultūros. Jų raidynas išdarkytas svetimomis raidėmis (ir bus darkomas toliau). Jie gėdijasi savo kalbos, lyg figos lapeliu dangstydami ją užsienietiškais parduotuvių, restoranų ir firmų užrašų pavadinimais. Bijo dainuoti gimtąja kalba ir bliauna bet kokia proga sunkiai ištariamus užsienietiškus žodžius. Jie spjaudo ant savo protėvių kapų, daužo didvyrių atminimo lentas, puikuojasi televizijos ekranuose su blizgučiais ir laikinai jiems suteikta prabanga. Tai tikrų tikriausi vergai, tapę buržujais.

O jie taip, tai prisimink, ką sakė didysis vadas: „Niekas nekaltas, kad gimė vergu, tačiau vergas, kuriam ne tik svetimi laisvės siekiai, bet kuris dar ir pateisina bei pagražina savo vergiją, toks vergas yra keliantis teisėtą pasipiktinimo, paniekos ir pasibjaurėjimo jausmą cholujus ir chamas“(Lenino raštai. t. 21, p. 84-85).

Dabar supranti, kokioje visuomenėje gyveni? Ir dėl to esi teisingoje istorijos pusėje, teisingai suvoki savo misiją. Todėl jokių sąžinės priekaištų, jokios užuojautos. Revoliucionieriui turi būti svetima empatija.

Revoliucija ir smurtas

Vis dėlto turiu keletą pastabų. V.Leninas nepritartų ramiam stebėjimui, kaip valstybė miršta. Jis mokė: „Buržuazinės valstybės pakeitimas proletarine valstybe neįmanomas be smurtinės revoliucijos“. „Bet kokios valstybės sunaikinimas, neįmanomas kitaip nei per “išnykimą” (V. Leninas – Valstybė ir revoliucija).

Supranti, ką jis tuo norėjo pasakyti?

Taip, teisingai. Mums labai stinga šio užtaiso. V.Leninas teigė: „Abejingumas yra tylus rėmimas to, kas stiprus, to, kas viešpatauja“ (Pilnas raštų rinkinys. 12 tomas. Vilnius: Mintis. 1979, 129p.).

Tai reiškia, sūnau, kad reikia veikti ryžtingai kasdien, nepailstamai ir be pertraukos. Nereikia paisyti jokios kritikos ir kitų viešų pliurpalų žiniasklaidoje, ypač mūsų inteligentijos virkavimo. Prisimink V. Lenino žodžius Maksimui Gorkiui: “Inteligentija yra ne tautos smegenys, o šūdas.” Laikykis atokiau nuo šio kvapo, ir nepaisyk jo. Venk bendravimo su nevykėliais ir susitelk ties didesniais dalykais. Svarbiausia, suvok ir stebėk iš kurios pusė pučia vėjas – iš rytų, ar vakarų.

Būk atidus. Valstybės griovimas eina į pabaigą. Tavo frakcijoje apstu politinių kekšių, pasirengusių kibti pirmam pasitaikiusiam ant kaklo. Jie yra pusgalviai ir daug ko nesupranta. Nepamiršk, didysis vadas sakė: “Žmonės visada buvo ir bus kvailos apgaulės ir savęs apgaudinėjimo aukos politikoje, kol neišmoks už bet kokių moralinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų ieškoti tam tikrų klasių interesų“ (Trys marksizmo šaltiniai ir trys sudedamosios dalys). Betgi tu stebėk, kas ateis pasiimti nudirto kailio – tas ir bus tikrasis medžiotojas. Tu gali tapti jo varovu. Tai geriau, nei būti vergo tarnu.

Mums abiem reikia žinoti, kad esminis bet kurios revoliucijos klausimas yra valdžios valstybėje klausimas. Pridursiu, jog tai ne mano, o vėlgi V.Lenino žodžiai: „Neišsiaiškinus šio klausimo, negali būti nė kalbos apie kokį nors sąmoningą dalyvavimą revoliucijoje, jau nekalbant apie vadovavimą jai“. (V. I. Lenino darbų rinkinys studentams).

Apie terorą

Kaip minėjau, revoliucionieriai turi būti pasirengę aktyviems veiksmams. „Nėra revoliucinės teorijos be revoliucinės praktikos ir atvirkščiai. Veiksmų vykdymas yra bet kokio gero teoretiko pareiga. Terorizavimas taip pat yra bet kokio revoliucionieriaus pareiga“. “Yra sąlygų, kuriomis smurtas yra būtinas ir naudingas ” (“Sovietų valdžios laimėjimai ir sunkumai”(1919). PSS, 5-asis leidimas, t. 38, с. 43).

Taigi, sūnau, dvejoti nėra jokios prasmės. Būk ryžtingas. V.Leninas sakė: „Žūtbūtinis karas, mirtis turtingiesiems ir veltėdžiams, buržuaziniams inteligentams… su jais reikia susidoroti esant mažiausiam nusižengimui… Vienoje vietoje juos pasodinti į kalėjimą… Kitoje – priversti valyti išvietes. Trečioje – aprūpinti, – išėjus iš karcerio, „geltonais“ bilietais… Ketvirtoje – sušaudyti vietoje… Juo įvairiau, juo geriau, juo turtingesnis bus bendrasis patyrimas…“.

Stipriai pasakyta, tiesa?

Pameni, ką jis sakė Baku ČK pirmininkui S.Ter-Gabrielianui? Cituoju: „… Ar galite perduoti Terui, kad jis, – įsiveržimo atveju, – viską parengtų Baku sudeginti iki pamatų ir tai būtų paskelbta Baku“ (D.Volkogonovas „Leninas. Politinis portretas“. V.Lenino nurodymas Baku ČK pirmininkui S.Ter-Gabrielianui).

Štai ką tuo norėjau pasakyti, sūnau. Štai ko stinga norint būti tikru revoliucionieriumi. Ar mes kada nors tokiais būsime?

Vargu, nes degame tarsi šlapia malka.

Tai tik dalis jo išmintingų patarimų tikram revoliucionieriui. Jei apninka dvejonės (o jos daugelį apninka), visada atsigręžk veidu į savo didįjį vadą. Jis tau patars, kaip turi būti sprendžiami klausimai su politiniais oponentais. Ta proga siunčiu daugiau vertingų patarimų iš jo gyvenimo praktikos. Tai pavyzdžiai, kaip turi būti sprendžiamos politinės problemos.

Būtina sušaudyti, pakarti ar uždaryti konclageriuose

1. Jis sako draugams Kurajevui, Bošui, Minkinui ir kitiems Penzos komunistams“: Draugai! Penkių valsčių buožijos maištas turi būti negailestingai nuslopintas. To reikalauja revoliucijos interesai… Reikia parodyti pavyzdį. Pakarti (būtinai pakarti, kad liaudis matytų) nemažiau 100 aiškių turčių, kraugerių. Paskelbti jų pavardes. Atimti iš jų visą duoną. Paimti įkaitus – sutinkamai su vakarykšte telegrama. Padaryti taip, kad šimtų varstų spinduliu liaudis matytų, drebėtų, žinotų, šauktų: smaugia ir pasmaugs kraugerius… Telegrafuokite, jog gavote nurodymą ir įvykdėte. Jūsų Leninas“. (A.Latyševas. „Išslaptintas V.Leninas“. 1996 m., 57 psl.)

2. „Imtis karinių priemonių, tai reiškia, pasistengti nubausti Latviją ir Estliandiją kariniu būdu (pavyzdžiui, ant Balachovičiaus „pečių“ pereiti kur nors sieną 1 varstu ir pakarti ten 100-1000 jų valdininkų ir turčių“(Ten pat. 1996 m.)

3. „Visus užsienio piliečius, kilusius iš buržuazijos tų šalių, kurios nukreipė prieš mus priešiškus ir karinius veiksmus, 17-55 metų amžiaus įkalinti koncentracijos stovyklose…“ (Ten pat. 1996 m., 56 psl.).

4. „Patariu paskirti savo viršininkus ir šaudyti sąmokslininkus ir abejojančius, nieko neklausinėjant ir be idiotiško vilkinimo“ („Saratovas, (maisto produktų liaudies komisariato įgaliotiniui. V.Leninas. Rinktiniai raštai. t.50, 165 psl.)

5. „Patariu neskubėti dėl užsieniečių išsiuntimo. Ar negeriau būtų į konclagerį…“ (V.Leninas. Rinktiniai raštai. t. 50, 335 psl.).

6. „Juo didesnį skaičių reakcingos dvasininkijos ir reakcingos buržuazijos šia dingstimi mums pavyks sušaudyti – juo geriau“ („Izvestija“ SSKP CK. 1990 m. Nr. 4, 190-193 psl.).

Matai, sūnau, kaip buvo sprendžiami to meto aktualūs politiniai uždaviniai. Dabar situacija panašėja. Semkis patirties ir žinių iš mūsų „aukso lobyno“. Naudokis ja praktiniame gyvenime, ypač politikoje ir kovoje su politiniais oponentais. Svarbiausia, būk ryžtingas…

Tave mylinti mama Aušrinė.

Pastaba.
Šis laiškas dar nepasirašytas ir neišsiųstas, todėl už autorines teises ir jo turinį redakcija neatsako.