Janina Survilaitė. Ne visi išeiname kartu su IŠĖJUSIAIS ir jų problemomis

Mano 83-jų metų tautinė prigimtis ir 30-ties veiklos kūryba, o ypač dabartinė Putino agresijos grėsmė mano Tėvynei patvirtina, kaip turėtume branginti savo Tautos ir sunkiai atgautos Valstybės istoriją. Į mane suplūsta geriausios ir reikšmingiausios gyvenimo patirtys, kai nuo 1990-jų metų įsijungiau į Vakarų Europoje pirmąją teisinę konvencinę Šveicarijos konfederacijoje 1952-02-17 karo pabėgėlių, Lietuvos išeivijos elito sukurtą Lietuvių bendruomenę (ŠLB).

Niekuo savo meilės Tėvynei tyrumo galia neprilyginamas 20-ojo amžiaus lietuvių tautos elitas, kurio kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties gyvens su manimi sapnuose ir nemigo naktyse… Visi 22 dar buvę gyvi Šveicarijos išeiviai, man, 1990 metais įsijungus į ŠLB, buvo atviri savo emigrantinio likimo pergyventais skausmais ir nepamatuojama meile prarastam katalikiškam gimtajam gintariniam kraštui – Lietuvai.

Karo pabėgėlių karta nuolat primins ir patvirtins politinį faktą, kaip nuo 21-ojo amžiaus pradžios išbujojo visuomenės abejingumas Tautos istorijai, ištikimybė Tautai, Valstybei ir jos Konstitucijai, primins ir kaip kadencija po kadencijos smuko ir puvo LR vyriausybė ir Seimo perėjūnų kompetencijos…

Niekingos ideologinės nuostatos, nuo 2006 metų paėmus ŠLB vairą J. Jablonskytei Caspersen, (režimo kolaborantų marksistiškai išauklėtai palikuonei), sugebėjo taip iškreipti istorinę išeivijos veiklos tikrovę, kad jos sumanipuliuotame išeivijos veiklos naratyve šiandien nesusigaudo net Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos Ginčų komisijos pirmininkas ponas advokatas Mindaugas J., nei Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai, nei LR politikai ar Lietuvos vyriausybės atstovai. Jokio dėmesio niekada išeivijos istorijai neskyrė nei p. L. Linkevičiaus, nei p. G. Lansbergio vadovaujamos LR URM, nei jų rengiami diplomatai…

Kodėl taip greit prarandamas garbingos Tautos jausmas ir imama tarnauti emigrantei nieko nenutuokiančiai išeivijos problemoms, ciniškai neigiančiai išeivijos veiklos okupacinių metų teisinio įdirbio palikimą?..

Kodėl išeivijos istorinės veiklos paveldas dabartiniam emigrantui tapo toks nereikalingas, neaktualus, kai tuose pažinimo akcentuose guli svarbiausi Lietuvos ir lietuvių tapatybės pamatai?

1. Survilaitės apybraižoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) visi džiaugėsi politine išeivijos veikla, o išeiviams mirus, jų istorinis įdirbis pakeičiamas, įrodinėjant, kad jie Šveicarijos konfederacijoje buvo NELEGALAI-NUSIKALTĖLIAI, tam tikslui rodomi kitos nelegalios profašistinės pokario organizacijos protokolai ir kt.

Neaišku, kas nupirko visą J. Caspersen rėmėjų šaiką rašyti ant manęs melo skundus, reikalaujančius mane pašalinti iš LR Rašytojų sąjungos, atimti visus atgimusioje Lietuvoje gautus apdovanojimus, su malonumu mane 2016-02-27 šalinti iš LB-nės??? Dešimtis kartų nukryžiuoti už tai, kad aiškiai skelbiu unikalius archyvuose išsaugotus teisinius istorinius išeivijos veiklos faktus, kovojau už Tiesą, skatinu suprasti, Išeivijos konvencinius/teisinius, CH civilinio kodekso įstatymų laikymosi statutus aiškiai parašytus išeivių veiklos protokoluose, deja, kurie neatitinka draugės J. Caspersen melui?!

Senoji Šveicarijos lietuvių / išeivių karta – tikintys katalikai, o, patyrę sukrečiantį karo pabėgėlių gyvenimo beprasmingumo virsmą, – tapo dar stipriau mylintys savo Tėvynę, dar giliau tikintys. Tą rodo visi mano parašytų knygų tekstai apie istorinius lietuvių / šveicarų šimtamečius diplomatinius ryšius ir apie lietuvių IŠEIVIJOS veiklą okupacijos metais Vakarų Europoje ir pasaulyje. Niekas nepaneigs, kad tai pirmieji reikšmingiausi XXI a. emigrantės kūrybos pavyzdžiai dabartinėje lietuvių literatūroje.

1. Caspersen integravimasis į Šveicarijos lietuvių išeivijos gretas, į teisiškai 1952-02-17 sukurtą IŠEIVIJOS lietuvių bendruomenę, kurią visam pasauliui apskelbė – buvusią NELEGALIA – yra didžiausias politinis nusikaltimas, atliktas po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo.
2. Caspersen propagandinis šlamštas, įrodinėjant, kad išeivija – tik nelegali buvusių Tėvynės išdavikų nacionalistų gauja, pasako jos ketinimus, ko ji siekia išeivijos PLB, veikdama, kaip PLB valdybos kultūros komisijos pirmininkė, be jokio supratimo apie Tėvynės nacionalinę kultūrą, ir dvi kadencijas tai kultūrai vadovauja ir nurodinėja. Pridėkime tai, kad porą kadencijų „sėkmingai vadovavo“ emigrantų vaikų švietimui, nors pati savo pagimdytų vaikų neišmokiusi nė vieno sakinio lietuviškai. Argi mūsų emigrantų PLB priversta remtis tik Tėvynę palikusiais piktybiškais analfabetais, ar jų – iš Tėvynės išvykusių – tarpe, nėra nė vieno talentingo, protingo, sąžiningo, gabaus Tėvynės mylėtojo, padedančio kurti Tautos gerovę ir be jokių kaštų išmokyti savo vaikus lietuviškai?..

Gerbdama savo Laisvės kovų šeimos dinastijos ir visų Lietuvos Laisvės kovotojų vardų branginimą – niekada neleisiu, kad mūsų tapatybės būtų sudegintos ant J. Caspersen melo ir politinės išdavystės laužo. Linkiu, kad likę ŠLB emigrantai visada turėtų sveiką ATMINTĮ, ir suprastų, kas šioje IŠEIVIJOS išniekinimo istorijoje yra kaltas.

Esu sąžininga, tikinti Lietuvos Laisvės gynėjų palikuonė, už Lietuvos išsivadavimą iš okupacijos LR Raseinių apskrities Šaulių sąjungos vado, mokytojo Jono Survilos 1941-12-19 Rusijos Orienburgo kalėjime nuteisto mirties bausme (sušaudyto) dukra, ir savo asmenybę vertinu tik ryšyje su Lietuvos LAISVE. Tokius genus paveldėjau šeimoje, kur tautinės nuostatos padėjo tęsti gyvenimą, jį vertinti švaresniu, teisingesniu, tvirtesniu… Žinau kainą to, ką turiu padaryti savo Valstybei, siekdama iškelti ne save, ne savo asmens populiarumą ar nepelnytos garbės troškimą, o kovoju už Lietuvos Tėvynės ir kiekvieno Bendruomenės nario Tautinę garbę. Tai labai daug pasako…

IŠEIVIJAI, pusę amžiaus rusų agresijos atplėštai nuo Tautos kamieno istorijos įamžinimui niekada negailėjau nei laiko, nei sveikatos, nei savo sunkiu Šveicarijoje slaugytojos darbu uždirbtų finansinių išlaidų:

1) nemokamai su išeivijos žymiausiais Vakarų Europos mokslininkais (prof. J. Juraičiu, dr. V. Dargužu, dr. A. Kušliu) 6 metus tvarkiau Šveicarijos išeivijos archyvus;

2) Nemokamai parašiau apybraižą: „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, o jos publikacijai priedo paaukojau iš savo atlyginimo dar 5000 sfr., kad knygos leidyboje daugiau sutaupytume lėšų ir galėtume 21-ojo a. 1–2-me dešimtmetyje padėti Lietuvos našlaičiams įsigyti Marijampolės rajone 21 sodybą;

3) Išeivijos ŠLB nuo 1993 metų galėjo didžiuotis mano, kaip ŠLB pirmininkės asmeninėmis lėšomis LR Knygnešio draugijoje įsteigta mano senelio Knygnešio Martyno Survilos premija, iki šiol kasmet skiriama atgimusios LR mokytojams, mokiniams, bibliotekoms, leidykloms…

Džiaugiuosi tais, kurie sąžiningai gyvena ir toliau gyvens Kūrėjo jiems padovanotą laiką. Emigrantams, kuriems teko laimė pažinti Šveicarijos išeiviją, linkiu toliau jausti Lietuvos senojo Tautos elito teisingą politinį / kultūrinį pulsą.

Šlykštus nekultūringas J. Caspersen elgesys iki šiandien nuodijantis mano ir kitų patriotų veiklą, jos ciniškas melas CH Taikos Teisme, o po to visam pasauliui paskelbus (man nedalyvaujant!!!) sufabrikuotą Taikos teismo „pabaigos rezultatą“, tuo metu, kai aš po insulto 2017 m. paralyžiuota gydžiausi Vilniaus Santaros klinikoje, jos ultradrastiškus kaltinimus iki šiol nuolat siuntinėjamus el. paštu pasityčiojimus aiškinant, kad aš esanti psichiškai išprotėjusi, nurašyta, neadekvati senė – vertas jau ne vien abejingumo, o Judo nusikaltimo svarstyklių!

Niekada nebuvau Tėvynės istorijai apolitiška, o aukotis Tėvynės labui verčia negyjančios Tautos žaizdos – lyg ŠLB senosios išeivijos kiekviena proga prisimintame nemirtingame poeto Bernardo Brazdžionio eilėraštyje:

                                   Ėjo tautos į naktį, į tamsią, į klaikią.

                                   O jų dainiai dainavo į laimę einą…

                                   Kruvinų, alkanų minių minios juos keikė –

                                   Tai bepročių keliai, tai bepročių daina…