Mes, emigrantai, su savim nešiojamės Tėvynės raudą,
Įšalusią nuo Protėvių Viltim liepsnojančių krūtinių.
Jos amžinybė liks ir begaliniai dar ją skauda,
Joj partizanų pelenai – ne iš kristalo pelenių…
21-ojo amžiaus antrajame dešimtmetyje vis dažniau LR lietuvių ir milijoninis būrys šiandieninių lietuvių emigrantų nesuvokiame, kaip galime iškentėti tokius primityvius kenkėjiškai veikiančius vadovus ir vadoves, kai net LR Lietuvos VDU išeivijos instituto bibliotekos archyvų vyriausias saugotojas prof. E. Aleksandravičius ir PLB-nės valdybos konfliktų išsprendimo vadovas diplomuotas advokatas M. Jacinevičius užsiiminėja teisinio nihilizmo ir atviro melo pagundomis?
Kodėl doriausių Lietuvos piliečių gyvenimo ir likimo realybės audinys taip sunkiai tampa tvirtesniu, surištu su teisingiausiu Buvusio, Esamo ir Būsimo rytojaus istorijos gyvu ir teisingu atspindėjimu?
Kodėl PLB-nės valdybos kultūrinė politika paskutinį dešimtmetį vis labiau virto narciziška asmeninių ambicijų anomalija ir absoliučia lyderystės tuštuma. Užsidėję emigrantų tautinei moralei būtiną garbingą karūną – PLB-nės vadovai karūnos svorio neatlaikė, o be jokios moralės elgiasi su išeivijos veteranų rašytiniais istoriniais ir materialiniais palikimais, ištrindami Tautos kovų su okupacijos žaizdomis istoriją, ir tam turi pritarėjų stiprinti savo melo kaleidoskopų karaliją.
2025-11-13 Madride vyko konferencija, į kurią buvo sukviesti teisingumo ministrai ir ekspertai iš viso pasaulio, ir svarstė, kaip auginti pasitikėjimą teisingumo sistema, kuri ne vienoje pasaulio valstybėje nusmukusi žemiau bet kokios moralės?
PLB-nės veikloje garsinant istorinę atmintį niekada nebuvo išsakoma mintis, kad nepriklausomą konvencinę ŠLB-nę 1952-02-17 sukūrė Europos Vakaruose išsimokslinęs Lietuvos elitas – lietuviai karo pabėgėliai – 1944-ųjų metų vasarą prievarta Tėvynę palikę, tačiau PLB-nės valdybos kultūros vadovės J. Casapersen išeiviai vis tebelaikomi tokiais, kurie tik ieškojo geresnio ekonominio gyvenimo, o ne traukėsi nuo rusiškosios smurtinės okupacijos sunaikinimo, kad išgelbėtų savo gyvybę… (žr., kaip pristatomas LRT biudžeto lėšomis sukurtas filmukas „MES IR JIE“)
Po 1998-ųjų metų gegužės 9-osios Rusijai atšventus 53-asias Pergalės metines Ciuricho Wittikono miško kapinėse, pelenų urnoje, buvo palaidotas vienas žymiausių pasaulio išeivijos antikomunistinių kovų rėmėjas ir dalyvis, mano vyras Stanislovas Vaitkevičius. Vėliau susirinkusiems lietuvių išeivijos ŠLB-ės būryje ŠLB-nės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas, išreikšdamas padėką man, kaip ištikimai ir sąžiningai ilgus 8-nerius metus slaugiusiai jų ištikimą Tėvynės patriotą, pareiškė, kad dabar turiu priimti gyvų Šveicarijos lietuvių įsipareigojimą – toliau tęsti tą patį darbą – globoti ir slaugyti visą pasenusią ir paliegusią Šveicarijos išeivijos LB-nę – t. y. būti seniausios Europoje lietuviškos Bendruomenės pirmininke. „Pasaulio lietuvio“ žurnalo ilgametis korespondentas Europai Narcizas Prielaida dar patikino, kad man, Lietuvos Laisvės gynėjų dinastijos narei, šis reikšmingas Tautos įsipareigojimas – toliau vykdyti atgimusios Lietuvos tautinę veiklą iš tolo nueina į patikimas rankas…
Visuotiname 1999 metų ŠLB-nės susirinkime už mane balsavo dvi dešimtys karo pabėgėlių ir visi 20-ojo amž. paskutiniame dešimtmetyje iš Lietuvos atvykę naujieji emigrantai, kuriuos su meile prisimenu: Aidą ir dr. Juozą Kurmanavičius, Dianą Brunner, Augeniją Thormann, Aldoną Bacher, dr. Algirdą ir Danguolę Žiogus, Birutę Gujer, Ireną ir dr. Saulių Žuklius, Sonatą ir Vilių Zabulionius, Virgilijų ir dr. Laimą Tikuišius, Virginiją Siderkevičiūtę, dr. Audrių Alkauską, Gražiną Staniūtę, Valdonę Meylan, kuriai iki šiol dėkinga, nes 2005 m. asmeniškai suorganizavo iš Vilniaus į Ciurichą parvežti (100 egz.) Solidarity spaustuvėje publikuotą, visų laukiamą rašytojos Janinos Survilaitės sudarytą ŠLB-nės istorinės veiklos dokumentinę apybraižą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“.
Mes pirmieji CH emigrantai, buvome pasiryžę savo talentus paskirti kilniausiems tikslams: tobulinti savo kvalifikacijas, siekti naujų vakarietiškų novatoriškų veiklos aukštumų, šveicariškos kokybės, sąžiningo pareigingumo – visko, kuo tautos gyvybės versmės galėtų maitinti mūsų sielas, ir vėl sugrįžti į pažangesnę, negu palikome, Tėvynę padėti kurti bendrą tautinę gerovę su krikščioniškos šeimos tradicijomis, kalba ir tautinės atributikos ženklų amžinu nekintamumu ir senojo lietuviško tautosakinio paveldo puoselėjimu…
…1999-ųjų pavasarį dr. Vaclovas Dargužas perdavė man visus Bendruomenės įgaliojimus, įteikė kvietimą birželio 29 dieną dalyvauti Lietuvių Chartos 50-mečio iškilmingame minėjime ir perskaityti parengtą paskutinių metų ŠLB-nės veiklos ataskaitą, Šveicarijos lietuviams toliau ženkliai remiant Lietuvos ekonomiką, mokslą ir kultūrą. Supratau, kad esu įsijungus į didelę garbingą ir be galo atsakingą emigrantinės veiklos toli nuo Tėvynės sūkurį…
Jubiliejinėje Lietuvių Chartos konferencijoje, kuri vyko Vokietijoje Vasario 16-osios lietuviškoje gimnazijoje, viso pasaulio lietuviai jautėmės pakylėti ir ypač reikalingi savo atgimusiai Tautai. Šventėje dalyvavo LR naujos valdžios atstovai su nepralenkiamu erudicija, užsienio kalbų mokėjimo tobulumu, politinio akiračio platumu, kiekviename pokalbyje aiškindamas būsimas Lietuvos politines ir kultūrines perspektyvas dvi dienas nuo ryto iki vakaro nepavargstančiu LR Prezidentu p. Valdu Adamkumi.
Mes seni ir nauji PLB-nių pirmininkai turėjome progą megzti įvairiausios pagalbos atgijusiai nepriklausomai Tėvynei naudingus ryšius įvairiuose pasaulio kontinentuose, kur tik buvo pirmųjų Lietuvos išeivių, karo pabėgėlių, prieš 50-tį metų teisiškai sukurtos lietuviškos Bendruomenės.
Lietuvių Chartos 50-mečio konferencijos renginio vykdymui išradingai vadovavo tuometinis PLB-nės pirmininkas dr. Vytautas Kamantas su gausiausia JAV lietuvių delegacija, kuri visus stebino dorų lietuvių lietuviškos kultūros sergėtojų ir mylėtojų būriu.
…Kai 2005 m. PLB-nės konferencijos Vilniuje metu visas būrys vėl Vilniuje vykusios pasaulio lietuvių konferencijos dalyvių dalyvavome VDU Lietuvos išeivijos instituto bibliotekoje dr. Lino Salduko vedamoje ekskursijoje, kur bibliotekos lentynose, sparčiai rikiavosi iš viso pasaulio atkeliaujantys JAV mirusios lietuvių išeivijos brangūs unikalūs archyvai, per visą Lietuvos okupaciją išsaugotas išeivijos palikimas – JAV Čikagos lietuvės su ašaromis aiškino, su kokia meile jų artimieji protėviai prieš mirtį dovanojo instituto direktoriui prof. E. Aleksandravičiui savo Lietuvoje atgautus nekilnojamuosius turtus – teisėtai paveldėtą nuosavybę, protėvių žemes, šventai pasitikėdami, kad Lietuvai priklausančios unikalios brangenybės – jų veiklos ARCHYVAI – bibliotekoje bus saugomi ir prižiūrimi, galbūt, dar ne vieną šimtmetį!
Aš bibliotekai padovanojau autografuotą „Alpių lietuvių“ dokumentinę apybraižą, kurios jau labai laukė visas pasaulis.
Režimo likimas šiandien rodo pirštu, kad, piktybiškai vadovaujant okupacijos kolaborantų palikuonei J. Caspersen, net pats atsakingiausias instituto direktorius, bibliotekos archyvų saugotojas prof. E. Aleksandravičius lyg už 33 Judo skatikus savo parašu begėdiškai patvirtino J. Caspersen propagandinį melą – savivališkai suklastotus unikalių išeivijos archyvų teisinius faktus, kuriais ji be jokios sąžinės disponavo 2017 m. net CH Ciuricho kantono Meilen Taikos teisme apgaudama CH teisininkus!!!
…Išeivijos archyvinis palikimas, išreiškiantis Tautos dvasinės galios stiprybę tada, kai okupacinėje priespaudoje vyravo viltingiausias Laiko tekėjimas, kai Lietuvos diplomatai ir politikai laikėsi tvirčiausio Tautos krikščioniškos gelmės tikslų yra paverčiamas niekais, kai 20-ojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ir 21-ojo amžiaus pradžioje buvusių režimo kolaborantų palikuonių karta, atvykusi į užsienio valstybes, buvo infiltruojama į lietuvių bendruomenes ir iki šiol tebedirba savo komunistams protėviams. 2006 m. ŠLB-nės naujai išrinkta valdyba su buvusia komjaunimo sekretore savo veikla antras dešimtmetis tebešiurpina kiekvieną: „…Pabėgėliai tarybinės tėvynės išdavikai, Šveicarijos pokary susikūrę nelegalios nacistinės gaujos bendruomenę“!
Atrodo, kad įstoję į Šveicarijos karo pabėgėlių 1952-02-17 įkurtą ŠLB-nę visi turėjome įgyti savo protėvių protu, giliais nacionaliniais jausmais ir ištikima meile Tėvynei tautinę bendruomeninę šeimą, ir suprasti, kad išeivija, kuri 50 okupacijos metų Vakarų Europoje mokėsi tikrosios demokratijos ir kovojo dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos yra nusipelniusi teisingiausio istorinės veiklos įvertinimo.
Kodėl taip nėra?
Juk visų veiksmų laisvė saistoma LR konstitucijos įstatymuose. Pagal baudžiamojo kodekso 300 str. dokumentų klastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu yra nusikalstama veika, kurios padarymas užtraukia įstatymu numatytą atsakomybę!
Kodėl tuo du dešimtmečius nesirūpino LR Užsienio reikalų ministras p. G. Lansbergis, p. K. Budrys ir PLB-nės pirmininkė p. D. Henkė?
