Janina Survilaitė. Išeivijos archyvų klastojimų patirtis

Nedovanotina reputacinė žala. 50 metų sovietinio režimo lietuviai išeiviai buvo vadinami buržuaziniais nacionalistais, tarybinės Lietuvos ir tarybų valdžios išdavikais ir priešais, tačiau tuos pačius vardus pasirodo galima įteisinti ir atgimus Lietuvai. Tam užtenka į išeivijos archyvus įsileisti aktyvią sovietinio režimo kolaborantų palikuonę, buvusią komjaunimo sekretorę, 33 metus besislepiančią ėriuko kailyje, aktyvią režimo propagandos vilkę – Jūratę Jablonskytę-Caspersen.

Tik paskelbus Nepriklausomybę, draugė Jūratė, matomai, gavusi KGB struktūrų palaimintą siuntimą, atsidūrė Danijoje studijuoti politologiją. Skubiai ištekėjo už Danijos piliečio milijonieriaus Jes Caspersen, turinčio TECH CONSULT AG vadovaujamą verslą Šveicarijoje, akimirksniu įsirito į Šveicarijos lietuvių bendruomenės (toliau – ŠLB) valdybą, 2006 metais tapo ŠLB Valdybos pirmininke, o po pusmečio jau ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nare, ir iki šiol užima pačius atsakingiausius postus, vadovauja viso pasaulio lietuvių išeivių veiklai.

Turinčiai sėkmingą patyrimą režimo laikais komjaunimo sekretorei atsivėrė visos galimybės į paraštes nustumti išeivijos veiklos okupacijos metais turėtą įdirbį – tik vienu mostu pakeitus vienintelį, deja, įstatymiškai niekada nepakeičiamą išeivijos istorinį faktą, kad ŠLB menamai įsikūrusi ne tada, ką įrodo archyvai, o 1950-08-20, todėl tikrai buvo ir liko nelegalų gauja, 50 metų režimo teisingai vadintais tėvynės išdavikais!!!




Kai sovietinis režimas 1945–1946 m. pasaulyje panaikino Lietuvos Respublikos diplomatines tarnybas, o Lietuva tapo beteise TSRS nare, nuo rusiškojo sunaikinimo į užsienį pasitraukęs Lietuvos elitas 1949 m. Vokietijoje pasaulio lietuvių karo pabėgėlių suvažiavime priėmė LIETUVIŲ CHARTĄ (savotišką Konstituciją) su atitinkamais įstatyminiais dokumentais tikslu laisvajame pasaulyje kovoti prieš neteisėtą Lietuvos okupaciją ir visose pasaulio valstybėse ėmė kurtis Lietuvių bendruomenės.

LIETUVIŲ CHARTOS dokumentai, išsaugoti LR Valstybės archyvuose rodo, kaip griežtai įstatymiškai visos Lietuvių bendruomenės (pradedant pirmąja LB įsikūrusia JAV), privalėjo griežtai laikytis Tarptautinės teisės konvencijos įstatymų, Lietuvių chartijos (Konstitucijos) ir šalies, kurioje Bendruomenės nariai gyvena civilinio kodekso įstatymų. Būtiniausias reikalavimas buvo, kad LB visuotiname susirinkime priimtų pagal gyvenamoje šalyje veikiančius įstatymus parengtus ĮSTATUS, kurie Šveicarijoje vadinami STATUTAIS. Be priimtų ir patvirtintų visuotiname susirinkime ĮSTATŲ / STATUTŲ ŠLB laikoma neįkurta ir užsienyje neturi teisės užsiimti bet kokia politine / organizacine veikla.

Įžvalgi, režime įgijusi tvirtą komjaunuolės-propagandistės patirtį, į savo būrį įtraukusi nieko apie išeivijos kovų istoriją nenusimanančias primityvias žemo išsilavinimo draugužes J. Caspersen tuojau paėmė tiesiausią propagandos liniją: visiems ėmė kišti 1951m. „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraštį, kuriame buvo paskelbtas kitos Šveicarijoje, pokaryje veikusios, deja, profašistinės, vienijusios Wermachto karininkus ir Holokausto aktyvistus pabėgėlius, nelegalios organizacijos „Lietuvių sąjunga“ atspausdintą protokolą, kuris melavo, kad jau 1950-08-20 nutarta Šveicarijoje įkurti ŠLB. Tačiau visa problema tame, kad protokolas aiškiai sakė, kad dar nėra sukurti ir patvirtinti organizacijos Įstatai/statutas.

(Protokolo kopija „Alpių lietuviai“, p 169).

Paaiškinu: nei Tarybos ar valdybos išrinkimas nieko bendro neturi su ŠLB teisiniu įkūrimu. Bandymas rinkti solidarumo mokestį Šveicarijoje irgi yra nusikaltimas neturint ĮSTATŲ, kurie visada automatiškai įregistruojami Šveicarijos Kantonalinio banko ŠLB sąskaitoje ir laikomi skaidraus lėšų disponavimo garantu!

LR Išeivijos instituto mokslinės bendradarbės dr. Inos Vaisiūnaitės internete įregistruotame OIKOS puslapyje, Šveicarijos diplomato dr. A. Geručio išsaugotuose dokumentuose (139 p.) paliudyta, kad 1952 m. vasario 17 d. visuotino susirinkimo protokole jau yra įrašytas ŠLB ĮSTATŲ / STATUTŲ apsvarstymas ir patvirtinimas.

Tada ŠLB tapo teisiškai politiškai galiojanti neutralioje, nepriklausomoje Šveicarijoje, jai oficialiai yra leidžiama visame laisvajame pasaulyje organizuoti antikomunistines konferencijas, vesti pasipriešinimo kovas prieš Lietuvos okupaciją.

Paklausite, kodėl du dešimtmečius taip sklandžiai draugei komjaunuolei J. Caspersen sekasi visus vynioti apie savo purvinos kagėbistinės propagandos pirštą?

Kodėl beveik niekas, išskyrus buvusią 1999–2006 m. ŠLB valdybos pirmininkę, Lietuvos Laisvės kovotojų šeimos, dinastijos aktyvaus pasipriešinimo prieš okupaciją, 1941-12-19 Rusijos kalėjime sušaudyto LR Šaulių sąjungos vadovo, Raseinių apskrities švietimo švyturio, mokytojo JONO SURVILOS dukrą, rašytoją J. Survilaitę nesiėmė kovoti prieš istorijos klastojimą? Kodėl ji viena buvo palikta sugerti visas J. Caspersen pilamas šiukšles dėl išeivijos istorinių veiklos faktų iškraipymų?

Kodėl LR rašytojų sąjungos narė, nuo 2011 m., LR meno kūrėjos vardą turinti J. Survilaitė, parašiusi keliolika dokumentinių ir lietuvių literatūrai reikšmingų beletristikos knygų apie Šveicarijos išeivių lietuvių gyvenimą turi pakelti visus neteisėtus, melagingus kaltinimus, pradedant J. Caspersen įvertinimu, kad jos parašytos knygos nulinės vertės ir turi būti uždraustos ir net sunaikintos, kad jos apybraižoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, 2005, viskas išgalvota ir netikra, nors darbas (1999–2005) atliktas puikiai ir aukštai pasaulio mokslininkų įvertintas!

Kodėl iš LR valstybinių institucijų ŠLB pristatyti unikalūs LR valstybinėse įstaigose įregistruoti raštai / pažymos J. Caspersen atrodo, kad yra J. Survilaitės „asmeniškai nupirkti“. Kodėl galų gale šiuo metu iš J. Caspersen, kaip iš gausybės rago pasipylė prakeiksmai, kad J. Survilaitė yra išprotėjusi, psichė, serganti alzhaimeriu ir senatvės demencija.

Prisiminkime kas vadovavo Lietuvos valstybės Užsienio reikalų ministerijai? Argi buvęs Lietuvos komjaunimo CK sekretorius p. Linas Linkevičius su komunistų / komjaunuolių piktžolių darželiu ryšis kada nors apginti išeiviją?

Ar nors vieną Lietuvos valstybei ir išeivijai rimtą politinį organizacinį darbą yra padaręs ponas G. Landsbergis, ar jis nors kada teiksis žvilgtelėti ir į išeivijos nuopelnus?

Ar galėjo kokius nors priekaištus J. Caspersen už išeivijos dokumentų klastojimus reikšti gražioji, griežtoji prezidentė D. Grybauskaitė, be reikalo per ilgai laikydamasi už M. Burokevičiaus „Jedinstvos“ skverno?

Ar gi kada nors į garbingos išeivijos atliktus darbus okupacijos metais galėtų atsigręžti daugumos emigrantų balsavime išrinkta p. Aušrinė Armonaitė?

O pats Lietuvos valdžios viršūnė – LR prezidentas p. Gitanas Nausėda? Net sapne nė vienas išeivis / emigrantas nesusapnuotų, kad ponas Prezidentas pasidomėtų lietuvių išeivija – tikrosios, jo vadovaujamos Lietuvos piliečių neatskiriama dalimi?

Aiškiai matome, kad niekada išeivijos nuopelnais nesusidomės ir pati PLB pirmininkė p. Dalia Henkė, nes per ilgai klausėsi gimdytojų giedamų Lenino lopšinių ir pionieriškų rikiuočių skambėjimo?

Matau, kad beprasmiškas būtų aiškinimas, kiek žalos Tėvynei Lietuvai pridarė viena J. Caspersen, pasisavinusi prieškario Lietuvos valstybei priklausiusius archyvus iš buvusio Ciuricho konsulato?

Neteisėtai J. Caspersen buvo pasisavintas ir dr. Joanos Pečiulionytės palikimas, kurį pati Joana norėjo padovanoti ŠLB.

Kodėl Ritos Garbačiauskas palikimą J. Caspersen sugebėjo pasiimti sau net tada, kai R. Garbačiauskas jau prieš du metus Ciuricho medicinos komisijos buvo nustatyta, kad yra neveiksni ir jokio testamento parašyti neturėjo teisės?

Kam yra įdomu, kokį melą J. Caspersen pylė Šveicarijos Taikos teisme (2017-03-01), meluodama ir purvais drabstydama rašytoją J. Survilaitę, kai ji pati teisme net negalėjo dalyvauti ir apsiginti, nes paralyžiuota gulėjo Vilniaus greitosios pagalbos Lazdynų klinikoje?

Ateityje ir Šveicarijos, ir Lietuvos teisingumo organams, manau, prireiks rimtų tyrimų, kol kada nors priartėsime prie teisingumo.

P.S. Savo skaitytojams maloniai siūlau perskaityti Janinos Survilaitės paskutiniais metais parašytų straipsnių knygą „Už Tikėjimą, Tautą ir Valstybę“, 2022 m., Vokietijos leidykla „RŪTA“.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...