Birželio 2-ąją Seimo narys Rimas Jankūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką, siekdamas išsiaiškinti – kas priėmė sprendimą Lietuvos vardu prisidėti prie 16 Europos Sąjungos šalių pasirašyto pareiškimo, raginančio Briuselį „skubiai pasinaudoti visomis turimomis teisinės valstybės priemonėmis“, kad priverstų Vengriją atšaukti seksualinių mažumų eitynių draudimą.
Feisbuke Jankūnas retoriškai klausia: „Kažin, kas priėmė šį sprendimą Lietuvos vardu?“
Šis klausimas nėra formalus – tai klausimas apie mūsų, kaip valstybės, suverenitetą, apie tai, ar mūsų balsas tarptautinėje politikoje vis dar kyla iš mūsų pačių valios, ar tampa bevardės ES biurokratijos atgarsiu.
Ką reiškia toks pareiškimas Lietuvos vardu?
Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiami lytinių mažumų bendruomenės viešieji renginiai, įskaitant Budapešto „Pride“ eitynes/paradą. Leista naudoti veido atpažinimo sistemas nustatant įstatymo pažeidėjus. ES šalių atsakas buvo griežtas – 16 valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė bendrą pareiškimą, kurio esmė – spausti Vengriją atsitraukti nuo tokios politikos.
Tačiau Rimo Jankūno klausimas iškelia gilesnę prieštarą: ar šiuo atveju mes laikomės pagarbaus požiūrio į kitų tautų pasirinkimus ir savarankiškumą, ar patys, galbūt net nežinodami, tampame įrankiu kitų valstybių spaudimo strategijose?
Demokratija – tik ES centre, o pakraščiuose?
Pareiškimas parengtas Nyderlandų pastangomis, rodo, kad ES vis labiau linksta į vieningą ideologinį frontą. Tačiau kyla klausimas: ar visos narės vienodai įsiklauso į savo piliečių balsus?
Ar tikrai Lietuvos visuomenė būtų pritarusi tokiam kišimuisi į kitos šalies kultūrinius ir politinius sprendimus?
Vengrijos vyriausybė savo sprendimus grindžia vaikų apsaugos ir dorovės principais. Tuo metu žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip Amnesty International, jau kreipėsi į teismus, siekdamos šį įstatymą panaikinti.
Tai nėra kova tik tarp juoda ir balta, šiuo atveju susiduriame su kultūrinių ir vertybinių skirtumų supriešinimo bei politiniu spaudimu. Taip, Lietuva čia neturi likti nebyli – bet kas tokie šiandien kalba jos vardu? Kas?
Kodėl svarbu žinoti, kas priėmė sprendimą?
Šiandien, kai tautinės tapatybės, kultūrinio savitumo ir demokratinio savarankiškumo klausimai tampa vis jautresni, kiekvienas sprendimas tarptautinėje erdvėje turi būti priimamas atvirai, atsakingai, vadovaujantis ne tik užsienio politikos profesionalų nuomone, bet ir tautos valia.
„Ar Lietuva turi teisini reglamentavimą, kuris nustato atvejus, dėl kurių Lietuva gali pasisakyti kitų valstybių vidaus politikos klausimais?“, – Seimo narys prašo atsakymo – o kartu jo laukiame ir mes – Lietuvos piliečiai.
Geras straipsnis.
Captcha verification failed!