Kol kas – tik klausimais apie politinę korupciją ir teisingumą. Žemiau paaiškinsiu, kodėl.
Prielaidos
Jei politinės korupcijos nebuvo ir visa byla yra sukurta, siekiant įtakoti rinkimus, vadinasi, STT vykdė politinį užsakymą. Prie jos jungėsi ir Prokuratūra. Nes kitaip pavadinti rinkimų finišo tiesiojoje atliktas kratas ir pateiktus įtarimus tuomet įtakingiausių politikų atžvilgiu – neįmanoma.
Pridėkime – bylos viešumą ir nuolatinį bylos medžiagos (faktų ir kitų duomenų) aptarimą žiniasklaidoje. Bent jau iki tol, kol teisiamieji buvo viešai visuomenės nuteisti. Pamenate garsiąją Seimo komiteto išvadą apie „MG Baltic“ ryšius su konkrečiomis pavardėmis ir kaltinimais?
Teismai bent jau kai kurių asmenų atžvilgiu paskleistus teiginius pripažino žeminančiais jų garbę ir orumą, t.y. teismai nenustatė faktų, kurie atitiktų Seimo komiteto išvadų.
Jei korupcija buvo, tuomet, pagirtinas advokatų darbas atskleisti ikiteisminio tyrimo trūkumus ir bylą „sudaužyti“ formaliais ar kitais argumentais.
Bet kur dingo STT ir Prokuratūros gebėjimas surinkti įrodymus, o Teismo – juos tinkamai vertinti?
Net jei sprendimas yra pirmosios instancijos teismo ir dar bus Apeliacinio ir/ar Aukščiausiojo teismo sprendimas. Apeliaciniam ir/ar Aukščiausiajam teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį būtų akivaizdu, kad Pirmosios instancijos teisme Teisingumas buvo dingęs.
Galbūt Teismo nepriklausomumo sąskaita. Būtų sunku save ir kitus įtikinti, kad Pirmosios instancijos teismas tiesiog suklydo tokioje ypatingos svarbos ir visuomenės dėmesio sulaukusioje byloje. Jei išteisinamasis nuosprendis liks galioti, ar bus įvertintas Prokuratūros ir STT „darbas“?
Preliminarūs retoriniai klausimai
Kai nežinai tikro atsakymo, visuomet verta kelti klausimą: kam vienas ar kitas sprendimas naudingas?
Akivaizdu, kad išteisinamasis nuosprendis pirmosios instancijos teisme naudingas kaltinamiesiems, tarp kurių net dvi politinės partijos, viena kurių – valdančiojoje koalicijoje. Ar skaidrumą deklaruojanti valdančioji koalicija galėtų veikti kartu su „nuteista“ partija?
Net jei pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėtų (nes, pavyzdžiui, jis būtų skundžiamas Apeliaciniam teismui)? Ar yra, kas tą partiją pakeistų?
Jei atsakymas: „vargu, bau“, tuomet teisiamų koalicijos narių likimą verta spręsti vėliau. Pavyzdžiui, po gerų metų ar kelerių Apeliaciniame ar net Aukščiausiajame teisme, kai artės eiliniai rinkimai.
O kam labiausiai nenaudingas išteisinamasis nuosprendis?
STT ir Prokuratūrai. Nes tuomet reikėtų kelti klausimą dėl tarnybos pareigų netinkamo atlikimo arba kitų galimai neteisėtų veikų. Dar ir visos Lietuvos visuomenės pasitikėjimui teisine sistema, nes viešojoje erdvėje kaltinamieji jau buvo nuteisti, o čia – išteisinimas. Nebent, kaip minėjau, sprendimas laikinas – jį „ištaisys“ aukštesnės instancijos teismai, o apie pirmosios instancijos teismo sprendimą būsime pamiršę.
Patarimas
Bjauroki klausimai. Bjaurokas ikiteisminis arba pirmosios instancijos teismo teisingumas. Teismas paaiškino, kad įrodymai byloje – niekam tikę. Gal paaiškinimus pateiks Prokuratūra ar STT?
Ne šiaip: skųsime/neskųsime. O rimčiau. Taip, kaip, deja, įprasta sulaikant asmenis, ar pateikiant jiems įtarimus: su įdomesniais „nutekėjusiais“ faktais, duomenimis ir argumentais.
Klausimais ir prielaidomis, nes negalime visapusiškai susipažinti su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ir bylos duomenimis. Laukdami ir vildamiesi išsamesnių paaiškinimų iš tų, kurie tokią galimybę turi.
Apibendrinimas: Quod licet lovi, non licet Bovi.
Viskas prasidėjo nuo antikonstitucinių privilegijų „valstybinių” pensijų ir rentų pavidalu sovietmečio ir naujai nomenklatūrai. Tas ir yra įrodymas, kad mes nesame demokratinė šalis. Šitų nusikalstomų išmokų dėka konservatoriai visada laimi rinkimus, arba užima antra vieta. Tai ir yra didžiausia ekonominė ir politinė korupcija ES. Apie tai prof. Ignas Vėgėlė turi žinoti. Jei nežino – tai neįsigilino ir nesupranta ištakų.
Jeigu aukščiausias teismas priims kitą sprendimą, vadinasi, pirmos instancijos teismas yra stipriai neteisus. Bet kaip taip gali būti, kai kalbam apie teisę? Juk tai reikštų, kad teismas atliko prastai darbą, gal net reiktų sakyti – klaidą, kuri yra per didelė, kad tokie teisėjai kur niekur nieko toliau tęstų darbą. Blogai dirbantys ir žmonių likimus nulemiantys sprendimai negali likti nepastebėti.
Tie paviešinti pokalbiai yra daugiau nei akivaizdu apie ką čia ir kokius pinigus jie ten bando dalintis. Na bet čia jau detalės.