Į Vilnių atvykstą žinomas italų filosofas, Turino universiteto bei Harvardo, Oksfordo ir kitų svarbiausių pasaulio aukštųjų mokyklų vizituojantis profesorius Maurizio Ferraris. Balandžio 1 d. Šv. Jonų bažnyčioje jam bus iškilmingai suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro laipsnis, o balandžio 2 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete bei Italų kultūros institute Vilniuje rengiamose viešose paskaitoje ir diskusijoje M. Ferraris kalbės apie šių dienų pasaulio tendencijoms aptarti aktualias technosofijos ir operacinio realizmo sąvokas.
Iškilminga VU garbės daktaro laipsnių įteikimo ceremonija balandžio 1 d., minint Vilniaus universiteto 447-ąjį gimtadienį, Šv. Jonų bažnyčioje vyks 15 val. Kitą dieną, balandžio 2-ąją, Maurizio Ferrario paskaita „Operacinis realizmas“ VU Filosofijos fakultete taip pat prasidės 15 val., ją moderuos profesorė Rita Šerpytytė, o diskusija „Technosofija: filosofija ir humanitarika skaitmeniniame amžiuje“ Italų kultūros institute Vilniuje rengiama 18 val., su italų filosofu diskutuos VU Filosofijos fakulteto dekanas, profesorius Jonas Dagys.
Maurizio Ferraris yra ne tik žinoma akademinio pasaulio figūra, bet ir aktyvus viešas intelektualas, bendradarbiaujantis su didžiaisiais Europos šalių dienraščiais „Corriere della sera“, „Neue Züricher Zeitung“ ir kt. Turino universitete (Italija) jis yra teorinės filosofijos profesorius, čia įkurtos laboratorijos „Labont“ ir „Scienza Nuova“ tyrimų centro prezidentas. Kaip vizituojantis profesorius M. Ferraris dėsto Harvardo (JAV), Oksfordo (JK), Miuncheno (Vokietija), Paryžiaus (Prancūzija) ir kituose universitetuose.
Su Vilniaus universitetu italų filosofas bendradarbiauja nuo 2008 m. VU garbės daktaro vardas Maurizio Ferrariui teikiamas už glaudžius ilgamečius ryšius su VU Filosofijos fakultetu, akademinės partnerystės puoselėjimą ir už išskirtinius mokslinius nuopelnus, plėtojant šiuolaikinės ontologijos, naujojo realizmo ir dokumentalumo tyrimus.
„Ferraris įkūnija Turino ir Vilniaus filosofinių mokyklų bendrystę, kuri pavirto italų ir lietuvių kolegų kartu sukurtais mokslo darbais, surengtomis konferencijomis ir apgintomis disertacijomis. Šio filosofo mąstymas pasižymi sugebėjimu suvienyti skirtingas sferas: mąstydamas apie būtį, jis sugeba į savo svarstymus integruoti socialinę bei technologinę plotmę, jam nesunku jungti skirtingų filosofinių mokyklų paradigmas, jo filosofinė vizija užtikrina ir mokslų tarpdiscipliniškumo perspektyvą. Tai išskirtinio junglumo mąstytojas“, – teigia VU Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolius.
Pasak Saboliaus, filosofijos pasaulyje italų mąstytoją ypač išgarsino naujojo realizmo pasiūlymas, kurį M. Ferraris išplėtos viešoje paskaitoje „Operacinis realizmas“ VU Filosofijos fakultete (201 aud., Universiteto g. 9, Vilnius). Anot jo, operacinis realizmas – tai filosofinis požiūris, kurio išeities taškas yra ne pasaulio reprezentavimas ar pažintinė prieiga prie realybės, bet techninė operacija, per kurią realybė pasireiškia praktikoje. M. Ferraris sako, kad operacinis realizmas skiriasi nuo dviejų įtakingų šiuolaikinio realizmo formų – pozityviojo realizmo ir negatyviojo realizmo. Pozityvusis realizmas linkęs tiesiogiai patvirtinti nuo subjekto nepriklausomo pasaulio egzistavimą, teigdamas, kad realybė turi apibrėžtas struktūras, kurias gali pažinti mąstymas. Negatyvusis realizmas, priešingai, pabrėžia prieigos prie to, kas realu, ribas ir akcentuoja pasaulio neredukuojamumą į mūsų aprašymus ir reprezentacijas.
„Tuo tarpu operacinis realizmas siūlo realizmo formą, pagrįstą operacija: realybė yra tai, kas priešinasi operacijoms, nes išsaugo istoriją ir trukmę. Rezistencija nėra tik kliūtis, bet ir ženklas, kad išlieka pėdsakai, sudarantys pasaulį. Šia prasme realybė pasirodo kaip tai, kas lieka“, – teigia M. Ferraris.
Italų kultūros institute Vilniuje (Amilcare Ponchielli salėje, Universiteto g. 4, Vilnius) rengiamoje diskusijoje „Technosofija: filosofija ir humanitarika skaitmeniniame amžiuje“ prof. M. Ferraris su prof. J. Dagiu svarstys šiuolaikinių informacinių technologijų poveikį dabarties ir ateities filosofijai ir humanitariniams mokslams. Diskusijos ašis – M. Ferrario iškelta technosofijos idėja, kurią jis sieja su skaitmeninių technologijų įcentruotumu. Skaitmeninės sistemos ypač aiškiai atskleidžia svarbų aspektą – įrašymas, archyvavimas, išsaugojimas yra egzistavimo pagrindas. Kokią įtaką procesų skaitmenizavimo įsigalėjimas daro ir darys mąstymui, kultūrai ir visuomenei? Kuo šiuo požiūriu svarbus dirbtinio intelekto technologijų veiksnys? Ar technosofija gali pakeisti mūsų santykį su pasauliu? Abu renginiai vyks anglų kalba.
O Giuseppe Lamborghinis neatvyksta?