O laikraštis Respublika ir jame besireiškiantys yra priešo žvalgybos įrankis, ar Don Kichotas, vedantis kovą su (man patiko komentatoriaus Vyto sugalvoti pavadinimai) „Seimo UAB’ais” ir „zekais”. O iki šiol laikraštis neužkardomas tik todėl, kad Lietuva atrodytų kaip demokratinė valstybė? O kitur demokratijos nėra. Patvirtina, kad ir tai, jog, pagal mane kišeninė žiniasklaida, iki šiol ignoravo politinės Nacionalinio susivienijimo partijos buvimą. Net Prezidentas nesigirdėjo, kad būtų atsakęs nors į vieną iš šios partijos gautą raštą ar pasiūlymą.
Kodėl, kodėl???
Todėl, kad Lietuva nėra valstybė!
Ji daug ko neturi.
Pirmia. Lietuva neturi politikų, o tik politikierius.
Antra. Nėra politikų — nėra kam kurti politinių partijų. Tai, ką Lietuva turi yra draugų būreliai arba Seimo UAB’ai.
Trečia. Nėra partijų, nėra ir politinės sistemos, kuri galėtų kurti tai, kas vadinama Valstybe. Nei draugų būreliai, nei Seimo UAB’ai piliečių neatstovauja ir valstybei būtinų teisės aktų nekuria, kad ir kas ką benupieštų, taip vadinamoje konstitucijoje.
Kiek kas pakiša, tokį „teisės” aktą UAB’ai ir sukurpia. Du kurpikai sėdi už grotų, o turėtų visi Seimo „čekistai”, nes visi vogė, todėl yra net ne politikieriai, o tik „zekai”.
Ketvirta. Senai laikas įsisavinti, kad gyvename ne valstybėje, o Teritorijoje, valdomoje pagal „zekų” Zonos „poniatkes”, kurioje tvarkosi „vierchai”.
Penkta. Skirtumas tarp teritorijos, kurioje gyvenome su pavadinimu – CCCP, ir dabartinės tik toks, kad anos teritorijos spigliuota viela tęsėsi 27 tūkst. km, su gyvais ginkluotais sargybiniais kas 500 m, o dabartinė Teritorija atskirta spigliuota viela tik iš vienos pusės, į likusias tris puses gali bėgti, niekas nelaiko. Beveik milijonas tą ir padarė.
Darius Kuolys
Apie stiprybę. Stefanija Ladigienė 1946–1947-aisiais iš Lukiškių kalėjimo kameros, 1948-aisiais iš Pečioros lagerio barako - savo vaikams......
„Nuolatinis pasirengimas yra būtinas, ir kuo intensyvesnis šis pasirengimas, tuo didesnė veiksmingo atgrasymo tikimybė“, – teigia Lietuvos kariuomenės...
O laikraštis Respublika ir jame besireiškiantys yra priešo žvalgybos įrankis, ar Don Kichotas, vedantis kovą su (man patiko komentatoriaus Vyto sugalvoti pavadinimai) „Seimo UAB’ais” ir „zekais”. O iki šiol laikraštis neužkardomas tik todėl, kad Lietuva atrodytų kaip demokratinė valstybė? O kitur demokratijos nėra. Patvirtina, kad ir tai, jog, pagal mane kišeninė žiniasklaida, iki šiol ignoravo politinės Nacionalinio susivienijimo partijos buvimą. Net Prezidentas nesigirdėjo, kad būtų atsakęs nors į vieną iš šios partijos gautą raštą ar pasiūlymą.
Kodėl, kodėl???
Todėl, kad Lietuva nėra valstybė!
Ji daug ko neturi.
Pirmia. Lietuva neturi politikų, o tik politikierius.
Antra. Nėra politikų — nėra kam kurti politinių partijų. Tai, ką Lietuva turi yra draugų būreliai arba Seimo UAB’ai.
Trečia. Nėra partijų, nėra ir politinės sistemos, kuri galėtų kurti tai, kas vadinama Valstybe. Nei draugų būreliai, nei Seimo UAB’ai piliečių neatstovauja ir valstybei būtinų teisės aktų nekuria, kad ir kas ką benupieštų, taip vadinamoje konstitucijoje.
Kiek kas pakiša, tokį „teisės” aktą UAB’ai ir sukurpia. Du kurpikai sėdi už grotų, o turėtų visi Seimo „čekistai”, nes visi vogė, todėl yra net ne politikieriai, o tik „zekai”.
Ketvirta. Senai laikas įsisavinti, kad gyvename ne valstybėje, o Teritorijoje, valdomoje pagal „zekų” Zonos „poniatkes”, kurioje tvarkosi „vierchai”.
Penkta. Skirtumas tarp teritorijos, kurioje gyvenome su pavadinimu – CCCP, ir dabartinės tik toks, kad anos teritorijos spigliuota viela tęsėsi 27 tūkst. km, su gyvais ginkluotais sargybiniais kas 500 m, o dabartinė Teritorija atskirta spigliuota viela tik iš vienos pusės, į likusias tris puses gali bėgti, niekas nelaiko. Beveik milijonas tą ir padarė.