Ginčas kilo po ydingo Konstitucinio Teismo nutarimo: Teisingumo ministerija teismui apskundė sprendimą registruoti partnerystę

Pagaliau sulaukėme tinkamos reakcijos iš valdžios, nes Teisingumo ministerija teismui apskundė sprendimą registruoti partnerystę, – rašo socialinusoe tinkluose Kęstutis Juočeris.

Pernai balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Taip Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

Tad „laisviečiai” pradėjo naudotis teisine spraga ir prašyti teismų registruoti vienalytes partnerystes, ką teismai ir padarė.

Tačiau Teisingumo ministerija, vadovaujama R. Tamašunienės, stoja į kovą prieš Konstitucinio Teismo ir kitų teismų „iniciatyvas” , absurdiškus išaiškinimus ir sprendimus, nes juos pradėjo ginčyti teismuose.

Kaip rašo portalas LRT.lt , sprendimą ministerija Vilniaus apygardos teismui apskundė kovo viduryje, prašydama įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją reglamentuojantis teisės aktas.

„Mūsų teisininkų vertinimu, nėra kitos galimybės (įregistruoti partnerystę – BNS), ir Konstitucinis Teismas nepasakė kitaip, negu įstatymų nustatyta tvarka, ta nuostata yra Civiliniame kodekse. Dėl to nei aš kaip ministrė, nei Registrų centras, kol nėra įstatymo, negalime įgyvendinti šito teismo nutarimo“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Galvojame, kad mūsų apeliacinis skundas galėtų būti apsvarstytas aukštesnės instancijos teismo ir sulauktume to išaiškinimo“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę.

„Verta pasakyti, kad bendrosios kompetencijos teismas partnerystės faktą, be abejo, galėjo nustatyti, bet įpareigojimą atlikti administracinius veiksmus – tai šiek tiek galbūt ir viršija kompetenciją, nes tai yra administracinių teismų kompetencija. Tai dėl tų tokių, sakykime, neaiškumų buvo kreiptasi į teismą“, – aiškino R. Tamašunienė.

Pasak jos, nuo to, kaip aukštesnės instancijos teismas išnagrinės šį skundą, priklausys, kaip ministerija elgsis dėl kitų registruojamų partnerysčių.

„Mes svarstome, dabar nėra naujų tiek tų kreipimųsi į teismus, bet norime sulaukti šitame konkrečiame kreipimesi atsakymo iš aukštesnės instancijos teismo, kaip jie įvertintų“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

„Aš, kaip ministrė, negaliu viršyti savo įgaliojimų, nes aš esu vykdomoji valdžia, o įstatymų leidyba priklauso Seimui. Ir aš galiu veikti tiek, kiek man leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Apie šį sprendimą feisbuke paskelbęs buvęs Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Teisingumo ministerija „visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą“.

„Mano žiniomis, ministerijos vadovybė yra priėmusi politinį sprendimą teikti apeliacijas visose partnerystės bylose. Užuot vykdžiusi teisingumą, Teisingumo ministerija tapo ideologinių radikalų įkaite“, – socialiniame tinkle rašė buvęs Seimo narys.

Laisviečio kritika

T. V.  Raskevičius kritikuoja Teisingumo ministeriją, sudėtingą teisinę problemą pateikdamas kaip paprastą politinį vilkinimą.

Jis pastebi, kad įstatymų iniciatyva ignoruojama, Seimas jau ne kartą atmetė ar nepriėmė partnerystės projektų, todėl problema nėra vien ministerijos neveiklumas. Jis ministerijos argumentą dėl nepriimto partnerystę reglamentuojančio įstatymo vadina „absurdo teatru“, esą Vyriausybė pati turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

Jo retorika skamba kovingai. Teisingumo ministerijai noriu perduoti labai aiškią žinią,- sako jis,- jūsų išsikalinėjimai neužkirs kelio ginti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir visų be išimties Lietuvos šeimų orumą. Kiekvieną nevykusiai surašytą jūsų apeliaciją laimėsime teisme ir sugrąžinsime tos pačios lyties šeimoms orumą, kurį bandote iš jų atimti“, – rašo „laisvietis“.

Šiuose žodžiuose daug emocijų, nes ministerijos teisinius argumentus vadinti „išsikalinėjimais“ reiškia iš anksto nuvertinti teisėtą ginčo pusę. Teiginys, kad „kiekviena apeliacija bus laimėta“, atrodo perdėtas, nes net ir stipriose bylose rezultatas niekada nėra garantuotas, ypač kai kalbama apie naujai besiformuojančią praktiką, todėl toks kategoriškumas labiau primena politinį spaudimą nei teisinį argumentavimą.

Be to, kaltinimas ministerijai apie „atimą orumą“, supaprastina situaciją iki moralinio konflikto, nors realiai vyksta ginčas dėl to, ar teismai gali užpildyti įstatyminę spragą. tai ne daugiau negu grasinantis politinis pareiškimas, bet silpnas kaip teisinė pozicija.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų vertinimas

Ministerija savo skunde iš esmės teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą ne tik pripažinti konkrečios poros partnerystę, bet ir įpareigoti valstybės institucijas atlikti registravimo veiksmus, peržengė savo kompetencijos ribas, nes tokio pobūdžio teisiniai santykiai paprastai turi būti nustatomi įstatymų leidėjo, tai yra Seimo, o ne formuojami per teismų praktiką, – sako Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai.

Šis ginčas kilo platesniame kontekste po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo buvo konstatuota, kad galiojantis teisinis reguliavimas, nenumatantis partnerystės tos pačios lyties poroms, neatitinka Konstitucijos, tačiau tuo pačiu nebuvo sukurta aiški procedūra, kaip tokia partnerystė turėtų būti registruojama praktikoje, todėl susidarė situacija, kai asmenys pradėjo kreiptis į teismus siekdami individualių sprendimų, o teismai, spręsdami konkrečias bylas, iš esmės be teisinio pagrindo ėmėsi mėginimų užpildyti įstatyminę spragą.

Ministerija savo veiksmus aiškina siekiu gauti aukštesnės instancijos teismo išaiškinimą, kuris padėtų suvienodinti praktiką ir atsakyti į klausimą, ar tokio pobūdžio sprendimai gali būti priimami teismų keliu, ar vis dėlto būtinas aiškus ir išsamus įstatymas, reglamentuojantis partnerystės institutą, nes priešingu atveju gali susidaryti nevienoda praktika ir teisinis neapibrėžtumas tiek institucijoms, tiek patiems asmenims.

Taigi galutinis šios situacijos sprendimas priklausys nuo aukštesnio teismo išaiškinimo, kuris gali arba patvirtinti, kad teismai gali tokiais atvejais įpareigoti registruoti partnerystę, arba priešingai – pabrėžti, kad be aiškaus įstatyminio reguliavimo tokie veiksmai negali būti atliekami, tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad ilgalaikis sprendimas vis tiek priklausys nuo Lietuvos Respublikos Seimo sprendimų priimti aiškų  įstatymą, kuris pašalintų dabartinę teisinę neapibrėžtį.

BNS skelbė, kad pernai rudenį grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.

Tai dar vienas bandymas parlamente įteisinti partnerystę, bet nė vienas jų nesibaigė sėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.

Palaikykime Teisingumo ministeriją šiame nelengvame kovos kelyje!