Almantas Stankūnas. P. Gražulio išteisinimas – galimybė įteisinti administracinę atsakomybę ir vienalytę partnerystę?

Paskelbta, kad Lietuvos apeliacinis teismas išteisino P. Gražulį dėl pasisakymų prieš homoseksualius asmenis.

Šioks toks palengvėjimas bent trumpam laikui. Apkaltinamasis nuosprendis būtų atvėręs kelią kriminalizuoti ir paversti potencialiai baudžiamuoju nusikaltimu praktiškai bet kurį kritišką pasisakymą apie homoseksualų elgesį kaip lytiškumo sutrikimą.

Tačiau žvelgiant plačiau ir toliau džiaugtis nėra ko. Ir ne tik todėl, kad įmanoma, jog šios bylos imsis Aukščiausiasis Teismas, kuris gali panaikinti Apeliacinio teismo sprendimą.

Kur kas blogiau ir verta gerai įsidėmėti, ką pasakė p. Gražulį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidęs teisėjas. Jis įvertino p. Gražulį į teisiamojo suolą atvedusį pasisakymą kaip nepakankamai pavojingą užtraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau pavadino jį – „baisiu“. Ir čia slypi didelės grėsmės. Jos gana akivaizdžios.

Bėda ta, kad p. Gražulio pasisakymai bet kuriam padoriam ir kultūringam žmogui neišvengiamai sukelia moralinį pasidygėjimą. Brutalus kito žmogaus žeminimas yra savaime atgrasus. Todėl didelio visuomenės palaikymo šis sprendimas nesulauks, o LGBT judėjimas tikrai pasistengs, kad ši istorija nepasibaigtų.

Juk p. Gražulio formalus išteisinimas, leidęs išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra ideali proga pradėti rimtai siekti, kad už genderistiniai ideologijai prieštaraujančius pasisakymus būtų taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Tada beliks sulaukti atvejų, kai teismai keliems homoseksualiems asmenims, kurių jausmai buvo galimai užgauti, priteis po 5–10 tūkstančių eurų. Kelių tokių pavyzdinių atvejų užteks mirtinai išgąsdinti ir įbauginti visiems, norintiems nors kiek rimčiau ir griežčiau kritikuoti neomarksistinę LGBT ideologiją.

Iš asmeninės patirties žinau, kad norint veiksmingai kovoti su genderizmo ideologija tiesiog būtina elgtis korektiškai ir jai oponuoti solidžiais argumentais. 2024 m. aš pasisakiau, kad daug rimtų mokslininkų homoseksualumą laiko lytiškumo sutrikimu.

Nenustebau, kad Vilniaus m. savivaldybės Etikos komisija pripažino, jog aš, kaip Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys, esą pažeidžiau Valstybės politikų elgesio kodeksą. Tačiau būtent korektiškas ir argumentuotas pasisakymas daug lėmė, kad 2025 m. pradžioje mane išteisino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Daugiau apie šią istoriją galima sužinoti šiame tekste.

Manau, kad tik toks elgesys ir kalbėjimo būdas yra reali atsvara LGBT judėjimo vykdomam ideologiniam puolimui ir nors kiek pristabdo pačios genderizmo ideologijos įsitvirtinimą visuomenėje.

Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad iš tiesų neeiline sėkme – Lietuvoje retu mano išteisinimo faktu – nepanoro pasiremti karštai už prigimtinės šeimos gynimą pasisakantys politikai ir visuomenininkai.

Šiaip ar taip, kvalifikuodamas homoseksualų elgesį kaip lytiškumo sutrikimą peržengiau tam tikrą genderizmo ideologijos nubrėžtą raudoną liniją, kurios prigimtinės šeimos gynėjai nedrįso peržengti nei iki, ne po mano pergalės.

Šis precedentas buvo trumpam pravėręs galimybių langą. Gaila, kad jo atverti plačiau nepamėgino minėti gynėjai. To nepadarė net bendrapartietis Vytautas Sinica. Kodėl jie taip elgėsi – atskira ir sudėtinga tema.

Tuo tarpu palyginkime, kaip prieš LGBT kovoja Gražulis ir panašūs į jį. Atrodo, jiems svarbu ne realiai grumtis su LGBT sąjūdžiu ir jo brukama genderizmo ideologija, bet tik sukelti kuo didesnį ažiotažą savo egzaltuotais pasisakymais ir ekscentrišku elgesiu. Jų leksika skirta laimėti simpatijas žmonių, kurie patys nepraleidžia progos keiktis ir bjauriai įžeidinėti jiems nepatinkančius.

Tai kaip pavadinti tokią gražulių ir panašių „kovą“ su LGBT? Gal jie yra tik LGBT naudingi idiotai, o gal galimi ir dar bjauresni variantai. Horizonte ryškėjant p. Gražulio išteisinimo atveriamoms „perspektyvoms“ kaip neprisiminti to garsiojo balsavimo Seime, kai būtent šio „kovotojo“ balso „dėl atsitiktinio nesusipratimo“ pritrūko siekiant Konstitucijoje santuoką rezervuoti išimtinai vyro ir moters sąjungai.

Esu tikras, kad p. Gražulio išteisinimo atvejis bus propagandiškai eskaluojamas ne tik Lietuvoje, bet ir garsiai nuskambės Briuselyje. Atsakas į jį bus ne tik ultimatyvus reikalavimas įteisinti administracinę atsakomybę už LGBT bendruomenės narių jausmų įžeidimą. Būtų stebuklas, jeigu nebūtų nuspręsta, kad veiksmingiausias būdas radikaliai išspręsti „homofobijos“ problemą Lietuvoje ir su šaknimis išrauti visus „gražuliško“ stiliaus ekscesus yra kuo greičiau įteisinti vienalytę partnerystę. Ir ilgai nedelsti su homoseksualių asmenų santuokos įteisinimu. O tada p. Gražuliui – savo juodą darbą padariusiam maurui – bus leista tyliai pasišalinti ir pranykti iš akiračio.

Bet tik galbūt leista – kas žino?