Kurt Zindulka
Europos Tarybos vadovas perspėjo, kad Didžioji Britanija būtų prilyginta tokioms šalims kaip Vladimiro Putino Rusija ir Aleksandro Lukašenkos Baltarusija, jei nuspręstų pasitraukti iš Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT), kuris kaltinamas blokuojantis nusikaltėlių, seksualinių nusikaltėlių ir net teroristų deportacijas iš Jungtinės Karalystės.
Šveicarų socialdemokratas Alainas Bersetas, einantis Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas, įsitraukė į diskusijas dėl tolesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir su ja susijusiame teisme. „Brexit“ šios institucijos nepaveikė, nes vyriausybė ją laikė techniškai atskira nuo Europos Sąjungos, nors jos dalijasi ta pačia vėliava, himnu ir būstine Strasbūre, Prancūzijoje.
EŽTT tapo pagrindiniu prieš masinę migraciją nusiteikusių aktyvistų taikiniu. Tarp jų – „Reform UK“ lyderis Nigelas Farage’as, pažadėjęs išvesti Didžiąją Britaniją iš EŽTT, kad šalis visiškai susigrąžintų suverenitetą ir galutinai įgyvendintų „Brexit“ pažadus. Nors būdama valdžioje Konservatorių partija to nepadarė, dabar ji taip pat žada pasitraukti iš EŽTT, jei vėl grįžtų į valdžią.
Vis dėlto A. Bersetas pareiškė, kad toks žingsnis turėtų pasekmių. Interviu „Politico“ jis sakė:
„Visiškai įmanoma pasitraukti iš konvencijos. Tai jūsų sprendimas… Tačiau ką tai reikštų? Atsirastų nauja Europos šalių grupė, kurios nėra Europos Tarybos narės ir netaiko Konvencijos: Rusija, Baltarusija ir Jungtinė Karalystė. Tokia būtų pasekmė.“
Nors Baltarusija niekada nebuvo EŽTT narė, Rusija iš organizacijos buvo pašalinta 2022 m. po invazijos į Ukrainą. Vis dėlto neaišku, kokias realias neigiamas pasekmes patirtų Didžioji Britanija, jei Europos Taryba ją prilygintų Rusijai, išskyrus reputacinę žalą.
Valdančioji kairioji Leiboristų partija, vadovaujama ministro pirmininko sero Keiro Starmerio, iki šiol atmetė raginimus pasitraukti iš šios sistemos. Partija teigia, kad naudingiau likti konvencijos dalimi ir ją reformuoti iš vidaus.
A. Bersetas, kurio organizacija prižiūri Žmogaus teisių teismą, sakė, kad kelios konvenciją pasirašiusios šalys gegužės 15 d. susitiks Kišiniove aptarti galimų reformų. Tačiau jis pripažino, kad Moldovoje vyksiančiame susitikime greičiausiai nebus pasiektas konkretus susitarimas.
„Tikrai manau, kad vyksta produktyvus procesas. Tai nesibaigia dabar – jis tęsiasi. Tačiau manau, kad galiausiai turėsime deklaraciją“, – sakė jis.
Konvencija tapo svarbiu įrankiu kairiųjų pažiūrų teisininkams ir teisėjams, kurie dažnai remiasi jos straipsniais, siekdami užkirsti kelią vyriausybei deportuoti migrantus nusikaltėlius, įskaitant žudikus, prievartautojus ir net teroristus. Gruodį paskelbtas vyriausybės vertinimas parodė, kad dėl Jungtinės Karalystės narystės EŽTT Londonas buvo priverstas stebėti apie 170 pavojingais laikomų migrantų, iš kurių maždaug pusė buvo susiję su terorizmu ar kita ekstremistine veikla.
EŽTT taip pat atliko aktyvų vaidmenį Didžiosios Britanijos imigracijos politikoje. Vienas ryškiausių atvejų – paskutinės minutės sprendimas sustabdyti deportacijos skrydį į Ruandą, kuriuo turėjo būti išsiųsti nelegalūs migrantai į sulaikymo centrus šioje trečiojoje šalyje. Tokį susitarimą su Kigaliu buvo sudariusi Boriso Johnsono vyriausybė.
2022 m. sprendimas faktiškai sužlugdė pagrindinį tuometinės konservatorių vyriausybės planą, skirtą nelegalios migracijos atgrasymui. Planas daugelį metų buvo įstrigęs teisiniuose ginčuose, kol galiausiai 2024 m. jį panaikino premjeru tapęs Keiras Starmeris.
Dar visai neseniai kairioji vyriausybė rėmėsi konvencija byloje prieš Eppingo gyventojus, kurie reikalavo uždaryti migrantų viešbutį po to, kai vienas jo gyventojų – nelegalus migrantas iš Etiopijos – seksualiai išnaudojo vietinę 14-metę mergaitę. Byloje prieš vietos tarybą vyriausybė tiesiogiai rėmėsi EŽTK nuostatomis, įpareigojančiomis suteikti migrantams apgyvendinimą, nepaisant to, ar jie į šalį atvyko legaliai.
„Brexit“ kampanijos lyderis Nigelas Farage’as pareiškė, kad pasitraukimas iš EŽTT yra būtinas, jei Britanija nori susigrąžinti kontrolę sprendžiant, kam leidžiama atvykti į šalį. Siekdamas spartinti deportacijas, jis pažadėjo steigti deportacijos centrus, kuriuose būtų galima laikyti iki 24 tūkst. žmonių iki jų išsiuntimo. Partija taip pat pažadėjo tokius centrus steigti ne regionuose, balsavusiuose už „Reform UK“, o rinkimų apygardose, kurios palaikė atvirų sienų politiką.
Šią savaitę buvo suimti du asmenys po BBC tyrimo, atskleidusio, kad kai kurie imigracijos konsultantai musulmonams pataria apsimesti homoseksualiais, siekiant padidinti jų galimybes gauti prieglobstį iš kairiosios Britanijos vyriausybės.
breitbart.com
Problemą reikia sieti su pagreitintu gyventojų daugėjimu didžiausio pasaulinio skurdo šalyse. Ir sieti pakeliant balsą: liaukitės gaminti ‘taikius” Europos užkariautojus, ba kantrybė baigiasi!