Estija yra svarbioje demografinėje kryžkelėje, kurioje jos žmonių, kultūros ir kalbos išlikimas priklauso nuo to, ar šeimos per ateinančius kelerius metus susilauks daugiau vaikų.
Svarbiausios išvados
- Estija, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su rimtu demografiniu nuosmukiu.
- Ekspertai įspėja, kad ši maža šalis turi vos kelerius metus tendencijai pakeisti.
- Vyriausybė raginama imtis veiksmų, kad paskatintų daugiau žmonių kurti šeimas ir tapti tėvais.
Detalės
„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulis Eametsas (Raul Eamets) perspėjo, kad Estija turi apie penkerius metus pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, kol ji taps praktiškai negrįžtama ir paveiks šalies ekonominę ateitį, o taip pat kultūrinį išlikimą ir saugumą.
Ragindamas politinius lyderius nedelsiant spręsti šią problemą, Eametsas teigė, kad Estija jaučia „demografinę matematikos problemą“.
„Šiuo metu turime labai trumpą galimybių langą ir turėtume juo kuo geriau pasinaudoti. Po penkerių metų – arba dar blogiau, po dešimties – jei tada atsibusime, situacija jau bus beviltiška“, – aiškino Eametsas.
Eametsas atkreipė dėmesį, kad ir taip maža karta, gimusi 2000-aisiais, netrukus pasieks vaisingą amžių, o tai smarkiai sumažins potencialių motinų skaičių, galbūt net perpus.
Ekonomistas teigė, kad mažėjančio gimstamumo nereikėtų vertinti vien kaip ekonominio iššūkio. Nors mažesnė darbo jėga gali apkrauti šalies pensijų sistemą, Eametsas tvirtino, kad didesnį rūpestį mažėjantis gimstamumas kelia Estijos nacionalinei gynybai.
„Jei nėra pakankamai jaunų vyrų tarnauti kariuomenėje, tai kam mes gaminame ir perkame ginklus?“ – klausė Eametsas, perspėdamas, kad esant dabartiniam gimstamumo lygiui, per ateinančius 18–20 metų ginkluotosioms pajėgoms gali trūkti apie 2500 kareivių.
Pažvelkime iš arčiau
Siekdamas spręsti mažėjančio gimstamumo problemą, Eametsas pasiūlė keletą priemonių:
- Motyvuoti žmones keltis iš miestų į mažesnes bendruomenes, remiantis ekonominės geografijos tyrimais, kurie sieja didesnį gimstamumą su kaimo vietovėmis. „Kai žmonės susigrūdę į mažus miesto butus, gimstamumas neišvengiamai mažėja“, – teigė Eametsas. Pasak ekonomisto, atskiras namas su saugiu kiemu galėtų užtikrinti tokią aplinką, kuri skatintų didesnes šeimas. (Tai tiesa; JAV kai kurie miestų planuotojai sukūrė zonavimo įstatymus (dažnai vadinamus „vazektomijos zonavimu“), kurie leidžia tik mažus butus, o butus su trimis ar daugiau miegamųjų draudžia kaip priverstinės gyventojų kontrolės priemonę, tyčia apsunkindami gyvenimą šeimoms su vaikais.)
- Vyriausybei aktyviau dalyvauti regioninėje plėtroje, įskaitant finansines paskatas ir palankias paskolų sąlygas namų statybai už pagrindinių miestų centrų ribų. Jis tęsė, kad tokios priemonės ne tik paskatintų gyventojų skaičiaus augimą, bet ir sustiprintų nacionalinį saugumą, jei daugiau piliečių apsigyventų pietryčių regionuose, tokiuose kaip Setomaa.
- Imtis iniciatyvių veiksmų, siekiant paskatinti šeimas turėti trečią vaiką. „Kai kurios politinės partijos bandė tai daryti. Tačiau po to tai atšaukiama ir galbūt vėliau vėl grąžinam atgal“, – sakė jis. „Toks abipusis ginčijimasis mažina pasitikėjimą. Jei susitarėme dėl šeimos politikos priemonių, jos turėtų galioti kurį laiką, nes vaikai negimsta per naktį – tam reikia planavimo. Mums reikia stabilumo.“
„Žinoma, ekonominė pusė svarbi“, – tęsė jis. „Tačiau taip pat svarbu būstas, saugumo jausmas, partnerio paieška ir pasitikėjimas juo, sveikata… Yra daug veiksnių ir mes juos žinome – apie tai daug rašyta. Dabar mums reikia tik pradėti spręsti problemas vieną po kitos.”
Ką sako skaičiai
Preliminariais duomenimis, Estijos gyventojų skaičius 2026 m. sausio 1 d. per vienerius metus yra sumažėjęs daugiau nei 7000. 2026 m. sausio 1 d. Estijos gyventojų skaičius buvo 1 362 954.
Estijoje pirmą kartą per daugiau nei 10 metų užfiksuotas neigiamas grynasis migracijos lygis: nuo sausio 1 d. iki praėjusių metų sausio 1 d. į šalį atvyko 11 298 žmonės, o išvyko 12 004.
Kadri Rootalu, Estijos statistikos tarnybos gyventojų ir švietimo statistikos paslaugų vadovė, pripažino: „Praėjusiais metais mirė 6000 daugiau žmonių nei gimė. Emigracija išliko 2024 m. lygyje, tačiau imigracija sumažėjo. Grynoji migracija pirmą kartą nuo 2014 m. buvo neigiama. Estijos gyventojų skaičius iš viso sumažėjo 7041.“
Išvada
Kaip ir daugelis Europos šalių, Estija jau kelis dešimtmečius susiduria su mažesniu nei pakaitos lygiu gimstamumu. 1990-aisiais gimimų skaičius smarkiai sumažėjo, dėl to susidarė demografinė spraga, kuri dar labiau mažina metinį gimimų skaičių. Naujausios prognozės rodo, kad iki 2080–2085 m. Estijos gyventojų skaičius gali sumažėti iki maždaug 1,2 mln., pirmiausia dėl prastų gimstamumo rodiklių ir senėjančios visuomenės.
Prieš 200 metų pasaulyje gyveno 1 milijardas žmonių. Dabar 8 milijardai ir paskutinis priaugo per 13 metų, kada pirmas susiformavo per visą ankstesę žmonijos istoriją. Jei toks daugėjimas nesiliaus, ekologinė katastrofa ir pasibaisėtinas, gal net visuotinas, žmonių išmirimas garantuoti. Staigus gimstamumo mažėjmas sukuria laikiną pensininkų problemą, bet įsivaizduokime kad niekur pasaulyje gimstamumo mažėjimo nėra,visur tik džiaugsmas dėl 5 ar 6 vaikučio šeimoje…Europa, Japonija, Korėja, su 1 vaikučiu šeimoje duoda žmonijai šiokią tokią išlikimo viltį
Neskaitlingų tautų ir jų kalbų neturi likti, kaip mano Pasaulio Vyriausybė – vienas pasaulis, viena kalba, viena kultūra ir vienas Fiureris (Pasaulio Kunigaikštis). Europiečius būtina pakeisti neeuropiečiais, kitaip vėl gali atgimti jos konkurencingumas pasaulio turguje. Lietuva be lietuvių turėtų būti pasiekta 2050 metais, kaip siekia to mūsų neosovietijai, baigę Kapsukę su pagyrimu. Mūsų internaciukai su dviem aukštaisiais skiepyti ir su didesnėmis pajamomis.
Eurosojūze „suklestėjusi” – „Estija yra svarbioje demografinėje kryžkelėje, kurioje jos žmonių, kultūros ir kalbos išlikimas priklauso nuo to, ar šeimos per ateinančius kelerius metus susilauks daugiau vaikų.”..
Kažkoks „nesuprantamas paradoksas”.. Estiją, Lietuvą… buvusias „vyžotos” sovietijos sudėtyje kankino priešinga „demografinė kryžkelė”.., gyventojų, vaikų nuolat daugėjo.., statė daug butų, mokyklų, darželių.., kuriuo nuolat trūko.. Gyvenami plotai vienam šeimos asmeniui buvo normuojami, bet gyvenamų namų vis tiek nespėjo statyti, eilės butams buvo didelės.. Kaip ir kai kur vaikučiai turėdavo eiti į mokyklą mokintis dviem pamainoms, reikėjo stipriai pasistengti, kad vaikučiai pakliūtų į artimesnį nuo namų vaikų darželį….
Su eurosojūziniu „šviesiu kapitalistiniu rytojumi” gavosi ” kažkas ne taip, kažkaip ne taip”…, palyginus su tuo, ką tuometiniams tarybiniams liumpenams pasakojo „dainuojančių, šokančių, aksominių… revoliucijų” komunistiniai ir KGB-istinių „visuomeninių”, perestroijkinių judėjimų vadai…
„kurie sieja didesnį gimstamumą su kaimo vietovėmis.”
Aišku,kodėl buvo naikinamos,ekonomiškai varginamos Europos kaimo vietovės.Reikėjo visus sukelti į didmiesčių inkiliukus,narvelius ir ten juos penėti liberalizmo lesalu,nesidauginimo užkratu.Tuo tarpu naujuosius atėjūnus gražiai ,kaip sėklas išbarstė pasėjo aplinkui,kad sudygtų,isišaknytų naujų augalų plantacijos.
estai pirmieji iš Baltijos šalių įteisino partnerystes, to pasekoje gavo ir santuokas ir įvaikinimus, davė pirštą – nukando ranką