Rugsėjo 6-ąją Panevėžys šventė 522-ąjį gimtadienį. Šventė puiki.
Kaip ir daugelyje Lietuvos miestų bei rajonų, joje dalyvavo ir Nacionalinio susivienijimo atstovai. Į susitikimus su žmonėmis atvyko vietinio skyriaus nariai bei kolegos iš kitų miestų.
Šįkart panevėžiečius į susitikimą su NS atstovais pakvietė jaunas, bet jau solidų akademinį ir politinį kelią pasirinkęs politologas bei filosofas, mokslų daktaras Marius Markuckas, kartu su savo bendraminčiu Tomu Rutkausku.
Prie organizatorių entuziastingai prisijungė kolegos iš Biržų ir Vilniaus. Jaunesnieji bendražygiai su užsidegimu talkino vyresniesiems – čia nebuvo jokių amžiaus ribų ar skirtumų. Visi jautėsi kaip viena bendruomenė, kaip viena šeima. Tarsi pati gimtoji Lietuva, kurioje kartos susitinka ne tik šventėje, bet ir bendrame vilties kelyje.
Gamta lyg tyčia padovanojo šventei idealų orą, o miestiečių nuotaika buvo užkrečiama – beveik niekur nesimatė nei susierzinimo, nei nepasitenkinimo, tik draugiški veidai ir atviras smalsumas.
NS atstovai buvo sutikti labai svetingai. Per dieną miestiečiams išdalinta netoli tūkstančio laikraščių ir plakatų, kurie kadaise mieste netgi buvo draudžiami. Įdomu, kad net ir tie, kurie atsisakydavo paimti laikraštį „Susigražinkime valstybę“, darydavo tai be pykčio. Tik vienas praeivis mestelėjo: „Jūs norite įgyti populiarumą konservatorių sąskaita.“ Paaiškinimo nepateikė. Pasakė ir nuėjo.
Netikėta istorija su mezginiais
Organizatoriai palapinei buvo gavę vietą miesto Respublikos gatvėje. Paprastai ten būdavo išskleistos ir kitų organizacijų palapinės, bet šįkart buvome vieni. Suderinę su šventės rengėjais, persikėlėme į kitą vietą. Įspūdingai atrodė mūsų žygis – su visa atributika, vėliavomis ir išskleista palapine.
Naujoje aikštės vietoje savo rankdarbiais prekiavo garbaus amžiaus moteris. Savo tautinių spalvų riešines ji pardavinėjo vos už vieną eurą. Kažkuris mūsų pasakė, kad tiek mažai mokėti tiesiog neetiška, ir sumokėjo dvigubai.
Deja, griežtos miesto tvarkytojų atstovės pareikalavo ją pasitraukti iš šventės ir nutraukti prekybą, nes, pasirodo, moteris neturėjo tam būtino leidimo. Negelbėjo nei mūsų užuojauta, užtarimo žodžiai, nei paaiškinimai. Tvarkos turėjo laikytis bet tokio amžiaus žmonės.
Ji buvo priversta susirinkti savo mezginius. Tačiau prieš išeidama panoro padovanoti mums savo megztas riešines, kurios nesutilpo į krepšius. Atsilyginome dvigubai, o riešines parsivežėme į Vilnių – jos taps dovana tiems, kam jų labiausia reikia.
Žmonės ir politinis gyvenimas
Kaip visada, sulaukėme daug klausimų apie NS partijos atstovų pažiūras ir susidariusią situaciją partijoje. Papasakojome apie patriotiškiausios Lietuvos partijos skaudulius. Nemėginome primesti jiems savo nuomonės, tačiau daugeliui pokalbio pakako, kad viskas taptų aišku.
Buvo malonu matyti, kad žmonės noriai domisi. Dalis jų net pareiškė norą jungtis prie mūsų veiklos. Buvo matyti, kad paprasti miesto gyventojai vis labiau suvokia, kokia svarbi miestui yra jo politinė bendruomenė ir kas yra apgaulinga šalies politiniame gyvenime.
Panevėžio šventė tapo ne tik miesto gimtadienio minėjimu, bet ir proga pabūti kartu su kito miesto žmonėmis, pajausti jų nuotaikas dalintis idėjomis ir rūpesčiais. Šiltas oras, atviri miestiečių veidai ir nuostabi komandos dvasia paliko įsimintiną įspūdį.
Valdybos murziai lyg niekur nieko laikraštukus dalina. O prisidengę laikraštukais…
Juos pažinsi iš vaisių.
Kaip toj dainoj:
„Suklaidinti žmonės savo vienkiemių mieste
Laukiantys malonės atsisukę į tave”
Titulinė nuotrauka…ir ta su basomis kojomis. Tai tokį siūlote tautai Nacionalinį susivienijimą. O, Dieve…
Markas Eurelijus irgi vaikščiojo basomis kojomis. Tu žinoma to nežinai. Tai viena. Antra yra tai, kad basi ir vyžoti kaimų berniokai 1918-1919 metais atėję į Kauną ir stoję į Lietuvos kariuomenę apgynė Lietuvą nuo priešų: ruskių, lenkų ir bermontininkų. O batuoti ir „edukuoti” paleckiai, saliamutės ir cvirkos 1940 m. išdavė ir pardavė Lietuvą. Tai toks ir skirtumas tarp basų ir batuotų. Panašu, kad Tamsta priklausai batuotiems ir taip pat elgiesi ar pasielgtum, jei Lietuvai iškiltų pavojus.
…naiviai graudu.