spot_img
2026-01-30, Penktadienis
Tautos Forumas

Elektromobilių plėtros nuosmukis ir Kinijos bei Indijos dominavimas

Almantas Stankūnas

Atrodo nesusijusios temos, bet pasigilinus jos yra labai artimos.

Pirma aiški teksto (kuris ir vėl tik VŽ prenumeratoriams) žinia, kad elektromobilių dominavimas nusikelia į neapibrėžtą ateitį. ES išimtis gali būti tik Norvegija ir Švedija, kur dėl didelių hidroenergetikos pajėgumų dalyje regionų yra daug pigesnė elektra.




Klausimėlis politikams: Kada koreguosite TS-LKD (pirmiausia D. Kreivio) ir Co Lietuvos energetikos strategiją kuri vis labiau tampa panaši į kliedesius, turinčius mažai ką bendro su realybe?

Taip pat gal jau malonėkite nešvaistyti pinigų vandenilio stotelių automobiliams įrengimui tik dėl to, kad to reikalauja vis dar iš žaliojo ekstremizmo sapno negalintys išsivaduoti Briuselio biurokratai.

Ir dar vienas įdomus pastebėjimas iš teksto – Kinijoje elektros kaina tik 6 ct/kWh, o Indijoje beveik nieko nekainuoja – 4 ct/kWh. Tai bei pigesni negu ES elektromobiliai, aišku, skatina jų plėtrą.

Gal malonėtų ekspertai paaiškinti, kodėl tenai tokia pigi elektra? Nors Kinija vysto žaliąją energetiką, kuri kol kas gerai dera su hidroenergetika, tačiau Indijoje žaliosios energetikos yra labai nedaug.

Jeigu tokios pigios elektros priežastis – pigi rusiška nafta, apeinanti sankcijas, tada klausimas ES biurokratams: ar nesuprantate, kad palikdami Rusijai skyles naftos eksportui ne tik leidžiate jai niokoti Ukrainą ir grasinti ES, bet ir pasmerkiate ES tapti, link trečiųjų šalių nusiritančia, ekonomine autsaidere su neišvengiamomis dramatiškomis pasekmėmis Europai ateityje?

Savo indėlį ES prideda ir vis didesnius kaštus turinti žaliosios energetikos plėtra.

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Atsakingasis sekretorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

3 KOMENTARAI

  1. „elektromobilių dominavimas nusikelia į neapibrėžtą ateitį“

    Labai norėtųsi tikėti, kad ir grynųjų pinigų „atsisakymas“ (švelnesnis žodis vietoj „uždraudimas“), ir visuotinis sekimas, ir socialiniai kreditai irgi nukeliami į neapibrėžtą ateitį.

  2. Noras greitai spręsti vėluojančias ekologines pasaulines (ne Lietuvos ir ne Vilniaus miesto) problemas kartais reiškiasi nepamatuotai optimistiškais sumanymais. Tenka atsitraukti. Tačiau ekologinės problemos lieka ir aštrėja. Kinija ir Indija su sava pigios elektros politika pačios dūsta nuo industrinio smogo ir dusina kitą pasaulio pusę , kuri irgi ne pėsčia. Prie besniegių žiemų įpratome, tačiau visas bėdas spręsti pripratimo būdu būtų neatsargu. Markas Tvenas mokė, kad ilgiau pasėdėjęs ant karštų rinkių nepriprasi.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Lenkijos prezidento apsilankymas Vilniuje: tarp saugumo ir istorinių patirčių, kurios verčia būti budriems

Sausio 25 dieną Ukrainos ir Lenkijos prezidentams viešint Vilniuje, šis apsilankymas sulaukė plataus dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje. Ukrainos ir Lenkijos...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Suomijoje vaikams rekomenduojama drausti naudotis išmaniaisiais telefonais ir socialine žiniasklaida

Suomijos valdžios institucijos paskelbė naujas rekomendacijas dėl vaikų laiko prie ekranų. Jose nurodoma, kad vaikai iki 13 metų...

Kastytis Braziulis. Manipuliacija: Jis nori pakeisti dabartinę ES vadovybę į kitą, kuri būtų Putinui palankesnė

Labai geras manipuliavimo aukščiausiame lygmenyje pavyzdys. Iškeli itin opias ES problemas – jas jau beveik visi pripažįsta tik...