Šiandien yra Rugpjūčio 11-oji, pirmadienis, o štai vienas, regis, panašios jausenos kaip šių eilučių autorius žmogus pozicijos.org skaitytojų rubrikoje parašė apie šią dieną: vasaros pagrabas…
Aš taip pat paprastai iš tolo jaučiu užstojantį priešrugsėjinės depresijos smagumynų laikotarpį.
(Dar kadaise jus perspėjau, kad... Paskutiniausiosios savaitės prieš Rugsėjo 1-ąją – ypatingas egzistencinis bonusas, kelionė velnio ratu iš vienos tikrovės į kitą. Tai ypatingo kolorito metas, kai bliūkšta vasaros burės, o pakirdęs iš girto sapno vairininkas jau ragina ropštis į krantą ir dingti savo keliais, – po paraleliais! Žinia, atostogos pralekia savaime, o už slenksčio laukia darbai, kuriuos reikės stumti ar vilkti į kalną įsikinkius pačiam, – be nelabojo pagalbos. Su paskutiniu vasaros pyptelėjimu pasiveja andai poeto apmestas vaizdelis: per dykumą keliauja vienišas žmogus su irklu ant peties…
Vasaros dabar mūsuose truputėlį įsikerta į rudenį, o žalios spalvos vyravimas šiuo metu kuria nelegalios tikrovės įspūdį, – tarsi visa tai būtų dengta laku arba su visais gražumynais įrėminta po neįtikėtino skaidrumo stiklu. Atrodo, jog čia pats laikas, prieš kirsdamas demarkacinę liniją, trumpam stabteli. Kita vertus, nors dar nebuvo šalnų, orai po truputį vėsta, šen bei ten kyščioja vienas kitas pradėjęs margėti medžio lapas tarsi kipšiuko grimasos užsistovėjusiame dalykiniame pasaulyje.
Kai išorinė gamta vėluoja, vidinė – kaip tik užskuba, ruduo jau netramdomai smelkiasi į pojūčių užkaborius, užkabina paširdžius. Toks štai šokoladas, kai kartumas permuša visus kitus prieskonius.
Jeigu jums, bičiuliai, gėda nuliūsti, prasidedant rudeniui, tarsi be preteksto, prisiminkite, kad būtent rugsėjo 1-ąją prasidėjo II-asis pasaulinis karas, tą dieną išjudėjo žiauri karo mašina, atnešusi neapsakomas nelaimes ir kraupius išbandymus žmonijai.
Hitleris, regis, buvo savaip dalykiškas žmogus, pradėjęs karą iškart po atostogų. Kita vertus, toks dalykiškumas, kaip atrodo, anajam nepridėjo sėkmės, nes, kaip dažnai sakoma, šį karą visų pirma laimėjo generolas Žiema.
Užsiminęs apie tai nenorėjau įpiršti fantasmagorinės išvados, jog mirti pavasarį, žydint alyvoms, yra kažkaip prašmatniau nei rudenį, miškuose kirmijant grybams. Drauge prašau, skaitytojau, užsipulk mane ir neleisk atbaksnoti žiauriai išdėvėtos banalybės, kad neva mirtis yra amžinos atostogos, – aš ir pats kadaise esu parašęs eilėraštį būtent apie tai, jog amžinybėje be perstojo kris ir kris mirusiojo prakaitas, panašiai kaip laikinoje pastogėje vėlyvą rudenį krenta medžių lapai.
Užmiestyje po ražienas jau greitai braidys juodi varnai be skrybėlių.)
Tačiau šios vasaros pagrabas, kaip atrodo bent man, pasižymi dar ir ypatingu pagrabiškumo koloritu, kurio neužgožia, kaip paprastai būna, malonios smulkmenos, tarkime, susitikimo su bičiuliais po užsitęsusios vasaros laukimo jaudulys, ogi neapleidžia bloga nuotaika, kad rudens politinis sezonas šįkart prasidės kaip pomirtinio pasaulio drebulys, kur visi vaisiai iš anksto jau būna supuvę…
VASAROS PAGRABAS
baigės žiogų koncertas
išsiskirstė nereiklūs žiūrovai
suprunkštęs po to nusižiovavo
pro aptvarą sartis
dilo kaimas kadais užrašytas
nereikšmingu mėnulio raštu
kolei kaupės drėgmė pro kraštus
į kanopos jau paliktą pėdą
ir atstumams rūke taip pakitus
buvo vėl nesmagu ir gėda
„Šiandien yra Rugpjūčio 11-oji, pirmadienis, o štai vienas, regis, panašios jausenos kaip šių eilučių autorius žmogus pozicijos.org skaitytojų rubrikoje parašė apie šią dieną: vasaros pagrabas…”…
Eurosojūze „sumenėjusių dvasių” personoms nuostabus metų laikas vasaros pabaiga yra „vasaros pagrabas”.. „Vakarietiškai sumenėjusios dvasios” Čiuldė pasakoja, kad – „prasidedant rudeniui, tarsi be preteksto, prisiminkite, kad būtent rugsėjo 1-ąją prasidėjo II-asis pasaulinis karas, tą dieną išjudėjo žiauri karo mašina, atnešusi neapsakomas nelaimes ir kraupius išbandymus žmonijai…” Nors adekvatus, nepragėręs atminties žmogus iš „bendro išsilavinimo” žino, kad iš tiesų antrą pasaulinį karą Vokietija pradėjo 1-10 spalio 1938 metais pirmu Sudetų krašo okupacijos etapu pagal Miuncheno suokalbį, kuriame Vokietija ir Italija iš vienos pusės susitarė su Pranūzija ir Anglija.. 1938 metais spalio 21 pačiame Sudeto krašto „krizės įkarštyje” Lenkija pateikė Čekoslovakijai ultimatumą dėl Čekoslovakijos Tešinsko srities „sugrąžinimo” Lenkijai…
Taip kad vietiniams „graboriams” pagrabai kaip prasidėjo „šauniais” devyniasdešimtaisiais, taip jie ir tęsiasi.. Belieka tikėtis, kad vasaros pabaiga, rudenio pradžia, žiema… šiems „pagrabų” nuolatiniams klijentams prašviesės, kai ateis, kaip sakė vienas vietinis neeilinis „apologetas”, diena „X”, kurioje visi pagrabų klijentai, šermenų fanai.. voliosis negyvi grioviuose gausiau nei šiandieninėje Ukrainoje voliojasi „senovės ukrų palikuonys”…
….oho,manaisi esas adekvatus ir neprasigeres..ar tik nebusi Klimo Ciugunkino lt reinkarnacija..
Gal jau brūkštelėkit kas nors bent porą žodelių apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisinio nihilizmo atvejį praeitą savaitę
…vasara baigiasi juoduliais-ant u – kairinis,Edi….oi oi.
Polonizmas pogrzeb („laidotuvės“) su atsiprašomuoju kursyvu ir jokių rusicizmų šį kartą. Šaunu.
…penktoji Vasara…
Štiš, šlykštyne, visados stiš
Nepasiduokime , kovokime iki galo. Ir vasara dar sugrįš. Jei ne šiemet, kitąmet.