(Literatūriniai pamąstymai)
Ne, nesakykite, Žalimas nėra joks antikristas, toli gražu nėra metafizinė blogio manifestacija.
Antikristas pasirodys vėliau, o Žalimas geriausiu atveju yra tik antiheraklis.
Jeigu Heraklis andai sugebėjo vardan šviesos, švaros ir tvarkos, be visa ko kito, išmėžti Augėjo arklides, Žalimas pasistengė Konstitucinį teismą paversti tamsiomis gėjų arklidėmis, kitaip tariant, tvartu.
***
Žalimo paleista pavėjui rudenio tyrose fraze, kad prezidentas Nausėda, besilaikantis įsikabinęs šeimos konstitucinės sampratos, neva yra beviltiškai užstrigęs laike, niekas, net jis pats, nepatikėjo.
Neatsigręžė net juodi varnai be skrybėlių trypinėjantys po tuščias ražienas.
Vėjas, trumpai sudejavęs, medžių lapų kuokštą nurovė ir skradžiai žemių jį sviedė, tačiau debesys kažkur ritosi dar greičiau deja deja…
***
Iš kur jie ateita ir kur nueina, tie pažangos vardu besidangstantys barbarai ir pederastijos amžiaus nostalgijos puoselėtojai?
Prezidentas Nausėda tarsi ir netyčia prasitarė, kažką sumurmėjęs apie tai, kad jie ateina pro užpakalines duris.
Tačiau tiesa yra ir tai, kad jie, atėję, paprastai niekur nebeišeina, o yra išnešami kojomis į priekį.
***
Žalimo žosmė, kad mes, neinantys už pavadėlio su naujosios konfigūracijos marksistais pažangistais, esame atitrūkę nuo Vakarų civilizacijos šaknų, buvo toks tyrai rožinis myžtelėjimas į kolbelę, kokio mūsų platumose dar niekas nebuvo matęs.
Toliau pabandykime įsivaizduoti, kaip skaičiai turėtų nurausti laborantė, pasistačiusi tokį mėginį ant savo tyrimų stalo.
***
su viskuo
iš
anksto
sutinka
senas bet
pažangus
arklys
intensyviai
kinkuojantis
didelę
galvą
