Protestas visada yra gerai.
Taigi, dar praeito amžiaus revoliucionierius skelbė, kad tikslas yra niekas, o judėjimas – viskas.
Tačiau privalome įtariai suklusti ir nesitaikstyti su tuo, kad judėjimas pradeda ir tęsia savo veiklą po svetima vėliava.
Kaip atrodo bent man, nebuvo nepriklausomoje Lietuvoje nešvankesnio įvykio už tą, kai protestuojanti nežinia prieš ką antisąjūdinė pagal savo pažiūras gauja siekia pasiskelbti naujuoju Sąjūdžiu. Tokiu atveju ir Zimaną būtų galima laikyti laisvės kovotoju, nes anas buvo ne mažiau priešiškas lietuvių tautai sionistinio plauko komunistų veikėjas nei mūsų dienomis antilietuviško diskurso glitėnai su kultūrininko kaukėmis.
Kultūra yra viskas, tikslas – niekas.
Visiems gerai žinoma, kad Sąjūdžio tikslas buvo lietuvių tautos išsilaisvinimas, Sąjūdis buvo ir yra nacionalinio išsivadavimo judėjimas.
Savo ruožtu su didesne ar mažesne paklaida galima spėti, kad dabar kulminaciją pasiekusios kultūrinės revoliucijos Lietuvoje pasekėjų gretos buvo pradėtos telkti dar anuomet Šimonytės aplinkoje, kultivuojant įsitikinimą, kad lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, o etninė kultūra neva trukdo žmogaus vystymuisi, yra vos ne kosminis blogis.
Taip ar labai panašiai tuomet kalbėjo VU rektorius Petrauskas, Šimonytės sutelktos Pažangos tarybos, kuriai buvo keliamas uždavinys paruošti strateginio Lietuvos vystymosi gaires „Lietuva – 2050“, pirmajame posėdyje. Nenustebčiau sužinoję, kad legendinę Petrausko kalbą parašė arba bent cituotus žodžius kalboje „instaliavo“ Petrausko patarėjas Gritėnas, anksčiau ne mažiau sėkmingai triūsęs kaip etatinis Šimonytės patarėjas.
Šiandien „sąjūdininkai“ Petrauskas ir Gritėnas yra didžiausi kultūrinės revoliucijos entuziastai, dedasi naujosios laiko dvasios signatarais, krykštauja iš džiaugsmo dėl prasidėjusios sumaišties ir susipriešinimo paūmėjimo. Tačiau, kaip atrodo bent man, tokia kultūrinė revoliucija pirmiausiai yra nukreipta prieš lietuvių tautos gyvybinius interesus, – nekalbant šįkart apie eilinį pasistumdymą dėl valdžios kaip antraeilę aplinkybę.
Ne vieną kartą yra tekę atkreipti dėmesį ir į tai, kad ponulis Gritėnas, be visa ko kito, puoselėja simpatijas toli gražu ne demokratiniam, bet autoritariniam ar net totalitariniam visuomenės reikalų tvarkymo būdui. Apie tokius sakoma – duok kiaulei ragus, ji visą svietą užbadytų…
Ta proga priminsiu, kad ne kartą rašiau ir apie galimą politinės korupcijos skandalą, kai už išpūstai skambančio „Lietuvą – 2050“, bet ypatingai lėkšto turinio rašinėlį Šimonytės valdžia sumokėjo šimtatūkstantines sumas. Taigi negalima atmesti ir tokios galimybės, kad šiandien vykstančios kultūrinės revoliucijos sūkuryje daugiau ar mažiau „byloja“ ir Šimonytės pinigai. Naujoji valdžia arba bent Tapinas galėtų tuo pasidomėti, tačiau, kaip sakoma, varnas varnui akies nekerta, ar ne?
Kita vertus, kaip jau girdėjome, nelaimėlio ir nevykėlio Adomavičiaus atsistatydinimas iš Kultūros ministro posto kažin ar užganėdins kraujo ištroškusių kultūrinės revoliucijos entuziastų apetitus. Viešoji erdvė jau yra pratrinama prie užuominų, kad iki visiško pasitenkinimo dar trūksta Nausėdos galvos, ne mažiau.
Gal iš tiesų kova dėl valdžios čia net nėra svarbiausias sujudimo stūmoklis, kai užsimota, tarkime, yra į kažką svarbesnio už banalų valdžios apturėjimą rinkimų keliu, kai siekiama nepalyginti fundamentalesnių pokyčių.
Kad ir kaip rezervuotai žiūrėtume į prezidentą Nausėdą, anas vis dėlto kartais prisimena, kad Lietuva pirmiausiai yra lietuvių namai.
Tai, tarkime, ypač siutina tuos, kurie įsivaizduoja Lietuvą kaip išpurentą dirvą naujajam žydų persikraustymui, kaip patogią teritoriją naujojo Izraelio įsikūrimui, jeigu įvykiai Artimuosiuose Rytuose pasisuktų katastrofos linkme.
Šimonytė jau padovanojo žydams Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, jeigu turėtų galimybę – padovanotų ir visą Lietuvą…
Kodėl man atkaliai neleidžiama čia paskelbti komentarą apie šiandieninę Sabaliauskaitės publikaciją lrt.lt?
Niekaip nesuprantu to, kodė man neleidžiama čia paskelbti komentaro apie šiandieninį Sabaliauskaitės straipnį lrt.lt. Kai kartoju siuntimą, iššoka atsakymas, kad lygiai toks pat komentaras jau yra paskelbtas.
Nelabai suprantu, kodėl neleidžiama man čia paskelbti komentaro apie šiandieninį Sabaliauskaitės straipsnį lrt.lt.
Kai kartoju komentaro siuntimą, iššoka atsakymas, kad neva toks komentaras jau yra paskelbtas.
O aš šiandien perskaičiau Sobolevskos/ Sabaliauskaitės straipsnį lrt.lt ir sužinojau, kad ši ypata yra labai susirūpinusi lietuviškų tarmių, apskritai lietuviškos tapatybės išsaugojimu. Net plaukai pasistojo iš nuostabos, nes anksčiau, naivuolis, maniau, kad anajai, lenkiško Vilniaus šmėklai, lietuviškumo pėdsakai Lietuvos sostinėje yra radikalus blogis. Taigi, kaip atrodo bent man, tai apsimestinis rūpesti dėl lietuviškos tapatybės išsaugojimo, nors jau supratome, kad Sobolevska, kai reikia, sugeba apversti lozungus lengviau nei du pirštus apm…
Kas be ko, Lietuva gyvena labai pavojingais laikais, tačiau vienas iš didžiausių pavojų Lietuvos valstybei kyla tada, kai ja pradeda rūpintis tokie Trojos arklio „valstybininkai“ kaip Sabaliauskaitė, Gritėnas ir panašūs personažai.
Kita vertus, niekas negali prilygti Sabaliauskaitės sugebėjimui pravimdyti dideles žmonių minias.
O aš šiandien perskaičiau Sobolevskos/ Sabaliauskaitės straipsnį lrt.lt ir sužinojau, kad ši ypata yra labai susirūpinusi lietuviškų tarmių, apskritai lietuviškos tapatybės išsaugojimu. Net plaukai pasistojo iš nuostabos, nes anksčiau, naivuolis, maniau, kad anajai, lenkiško Vilniaus šmėklai, lietuviškumo pėdsakai Lietuvos sostinėje yra radikalus blogis. Taigi, kaip atrodo bent man, tai apsimestinis rūpesti dėl lietuviškos tapatybės išsaugojimo, nors jau supratome, kad Sobolevska, kai reikia, sugeba apversti lozungus lengviau nei du pirštus apmyžti.
Kas be ko, Lietuva gyvena labai pavojingais laikais, tačiau vienas iš didžiausių pavojų Lietuvos valstybei kyla tada, kai ja pradeda rūpintis tokie Trojos arklio „valstybininkai“ kaip Sabaliauskaitė, Gritėnas ir panašūs personažai.
Kita vertus, niekas negali prilygti Sabaliauskaitės sugebėjimui pravimdyti dideles žmonių minias.
O aš šiandien perskaičiau Sobolevskos/ Sabaliauskaitės straipsnį lrt.lt ir sužinojau, kad ši ypata yra labai susirūpinusi lietuviškų tarmių, apskritai lietuviškos tapatybės išsaugojimu. Net plaukai pasistojo iš nuostabos, nes anksčiau, naivuolis, maniau, kad anajai, lenkiško Vilniaus šmėklai, lietuviškumo pėdsakai Lietuvos sostinėje yra radikalus blogis.
Taigi, kaip atrodo bent man, tai apsimestinis rūpesti dėl lietuviškos tapatybės išsaugojimo, nors jau supratome, kad Sobolevska, kai reikia, sugeba apversti lozungus lengviau nei du pirštus apmyžti.
Kas be ko, Lietuva gyvena labai pavojingais laikais, tačiau vienas iš didžiausių pavojų Lietuvos valstybei kyla tada, kai ja pradeda rūpintis tokie Trojos arklio „valstybininkai“ kaip Sabaliauskaitė, Gritėnas ir panašūs personažai.
Kita vertus, niekas negali prilygti Sabaliauskaitės sugebėjimui pravimdyti dideles žmonių minias.
Buvo paminėta Nausėdos galva.
Net susimąsčiau, o ką sistema yra pasirinkusi sekančiu prezidentu? Liko tik 3 meteliai su kapeikom, iš kokios skrybėlės, kokį zuikį dar gali mums ištraukti? Negi Grybauskaitę? Populiariausi dabar turbūt būtų Žemaitaitis ir Vėgėlė. Abu lyg ir sisteminiai, bet ne TIE. O „dešinieji” lefčiarkos tai nieko doro nebeturi.
Mestų Kasčiūną
dešinieji niekada neturėjo kandidato, tinkančio sukomunistėjusiai tautai. Visi tautos išrinkti prezidentai, išskyrus vieną, buvę komunistai. O tas vienas – prijaučiantis iš Amerikos.
Tai kad Vėgėlė vienoje Seimo frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais, kurie siūlo Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, galimai įteisinančius dvikalbystę ( vietovių ir gatvių pavadinimai ir nevalstybine kalba, ir nevalstybinių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose) o gal net faktinę pietryčių Lietuvos autonomiją?
Straipsnio mintims pritariu, o smulkmenų neminėsiu.
Ir beje, tų vadinamųjų kultūrininkų plakatuose buvo matyti daugybė rusicizmų: „prie ko čia“ (pri čiom tut), „chaltūra“ (beje, niekada nežinojau ir dabar nežinau, ką tiksliai tai reiškia) ir t.t.
Jūs daug nežinote arba tyčia apsimetate nežinančiu – užsiiminėjate saviapgaule, kad gautumėte iš Karo nugalėtojų statytinių lengvatų ir privilegijų mūsų atžvilgiu. Tobulas kalbos arba svetimų kalbų mokėjimas mažai ką sako. Sako darbai ir nauda lietuvių šaliai – valstybei. Jūsų mėtymaisi Edward Bernays triukais mums naudos neduoda, kaip ir tie Kapsukės rektoriai ir prorektoriai, kurie lietuvių nekenčia lygiai taip pat, kaip ir tie konservatorių kviestiniai sveteliai iš Rytų. Be klaidų rašyti ir taisyklingai kalbėti bei gerai žinoti mūsų istoriją dar Gorbio laikais KGB kursuose Neringoje mokė mūsų jaunimėlį, kurie vėliau taptų merais, premjerais ir prezidentais, nežinai? Tokių triukų pagalba medžiojami tikri lietuvių patriotai, kad jie jokių būdu net arti prie valdžios nepriartėtų. Mes nunykstame, vadinasi, iš Jūsų ir iš maksliniekų nauda menka, tiesa?
Gal pradžioje i r viduryje nemažai teisybės , bet vos ne paranojiška pabaiga neleidžia visai pasitikėti nė straipsnio pradžia