Edvardas Čiuldė. Palmyros horoskopas penktadieniui

„Penktadienis – tas laikas, kai vyksta neprognozuojami pokyčiai, tad nieko svarbaus neplanuokite ne tik šiandienai – nekurkite ir ateities planų, o taip pat nieko naujo nepradėkite, nepasirašinėkite svarbių dokumentų, susitarimų – viskas išeis kiek kitaip, nei manote, o gali būti ir atvirkščiai…“.

Sunku būtų apsimesti, kad nepastebėjome, kad šie Palmyros horoskopo įžanginiai ir drauge tituliniai žodžiai yra rezervuotas, švelniai tariant, Ingridos Šimonytės vyriausybės nubrėžto valstybės strateginio plano „ Lietuva 2050“ vertinimas, kviečiantis neužsižaisti optimistiniais lozungais.

Ar tai reiškia, kad Palmyra, pridengusi savo tikrųjų intencijų nuogumą lengvabūdiškos horoskopų kūrėjos drapanomis, įžengia į politologinio vertinimo sferą ir galimai planuoja užimti VU TSPMI direktorės postą, išstumdama iš užimamo krėslo Margaritą Šešelgytę. Tai nebūtų pats blogiausiais atvejis, ar ne? Iš jų nuotraukų matosi, kad Šešelgytė į pasaulį žiūri migdančiai, o Palmyra – hipnotizuojančiai, nors koks tai yra skirtumas esmės požiūriu, dar nežinau.

Kad ir kaip ten būtų, Palmyros optimizmas yra labiau subalansuotas nei įprasta tarp mūsų dienų dvaro politologų. Štai jeigu toks Andrius Užkalnis bando įtikinti žmonių mases, kad viskas tik į gerą geriausiame iš geriausių pasaulyje, o Lietuvoje galiausiai yra taip gera, kad net darosi bloga, Palmyra užsimena apie tai, kad nėra jokio reikalo nusiminti ir liūdėti dabar, nes mūsų pažangūnai tikrai pasistengs, nepraleis geros progos pasitvarkyti taip, jog ateityje mums visiems būtų dar blogiau.

Kai net demokratiškai išrinktai valdžiai staiga atauga juodi gaurai, optimizmas paliegėliams vėl yra išrašomas arkliškomis dozėmis, o netrukus prasidėsiančiose pavasario vaikštynėse paskui kiekvieną pesimistą vėl slankios du pasibudinę optimistai su civiliais rūbais ir krūva erkių.

„Belaukiant sekmadienio“, taip tikriausiai būtų galima pavadinti mūsų, užstrigusių penktadienyje, dvasios būseną!

“Iš ketvirtadienio į penktadienį buvo gerai sapnuoti mirusiuosius, kapus ir blogai kažką valgyti ar valgį gaminti, gerti svaigalus“.

O aš sapnavau puotą kapinėse, gerai tai ar blogai, viską susapnuoti krūvoje? Prabudęs nusprendžiau, kad tai tikriausiai reiškia, kad savaitgalį maisto produktai dar labiau pabrangs, o svaigalai taps nebeįperkami.

Taigi visi tie, kurie prasigėrė ir nukeliavo į kapus anksčiau, mažiausiai laimėjo lenktynes su laiku, nes šiandien tai padaryti jau yra nepalyginamai brangesnis malonumas, tačiau, žiūrint iš kitos pusės, užstrigę penktadienyje laimi prieš vėluojančius sekmadienio iškylautojus ne tik kainų požiūriu, bet ir dėl patogesnių parduotuvės darbo valandų. Kitaip tariant, viskas reliatyvu.

„Blogas ženklas: jei nerastumėte vieno bato ar batas suplyštų, kulniukas nulūžtų, jei dantis nuskiltų, suplyštų drabužis, jei krentantis peilis įsmigtų. Geras ženklas: rasti peilį, kirvį – sėkmingai išspręsite painią situaciją, susižeisti kruvinai – laukia nors skausmingas, bet reikalingas išsiskyrimas“.

Tikriausiai šių žodžių, kad blogas ženklas yra pamesti peilį, o geras – rasti peilį ar juolab kirvį, nereikėtų suprasti pernelyg tiesmukiškai kaip kvietimą maištui. Niekas čia iš tiesų pažodžiui neragina pakelti kirvius prieš valdžią, tačiau tai, kad bent mano mikrorajone staiga kaip iš gausybės rago padaugėjo savo iniciatyva kruvinai susižalojusių praeivių skaičius, rodo bent tai, kad žmonės intensyviai puoselėja skausmingo, bet labai reikalingo valdžios pasikeitimo viltį.

„Šiandien prasminga dažniau atsipalaiduoti ir paklausyti savo kvėpavimo, širdies plakimo. Gerkite įvairias raminančias arbatas ir būkite geranoriški aplinkiniams“.