Edvardas Čiuldė. Kodėl pašlemėkų gauja dangstosi kovojančios Ukrainos vėliavos spalvomis?

Dabar jau ir neapsikentusi mokslininkų bendruomenė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje urmu yra pažeidžiami įstatymai, kai svarbiausios valstybės institucijos ir joms pavaldžios organizacijos, prisistatydamos tinklalapiuose ir kitur, kaip savo atpažinimo ženklus vartoja Lietuvos valstybės heraldinius simbolius ne įprasta, taisyklėmis nustatyta tvarka, o perplakdamos juos su kovojančios Ukrainos heraldiniais simboliais.

Pavyzdžiui, Vyriausybės interneto svetainėje Vytis vaizduojamas mėlyname fone ir pan. Ką reiškia tokia hibridizacija, mūsų padangėje tapusi politinės mados klyksmu?

Taigi – čia ir pabandysime ne tik atkreipti dėmesį į tokią karikatūriškai susiklosčiusią situaciją, bet taip pat atsakyti į šį klausimą – kodėl heraldinė mišrainė yra toleruojama ar net dirbtinai skatinama.

Tačiau ar nebus šventvagiška taip kelti klausimą, iš anksto žinant atsakymą, kad tokiu būtu, t. y. sukergiant į vieną krūvą skirtingų valstybių simbolius, mes esą demonstruojame savo solidarumą su kovojančia už savo išlikimą ukrainiečių tauta ir drauge pasiryžimą remti Ukrainą kovoje už laisvę iki galo?

Nežinau kaip kiti oratoriai, tačiau aš, – nekukliai prisipažinsiu, – turiu iškovotą ir apgintą teisę taip dramatiškai kelti klausimą, nes nuo 2014-ųjų daugelį metų, neretai vienas plyname lauke, bandžiau išrėkti prašymą atkreipti dėmesį į tai, kad skeltanagių valstybė prievartauja mano gražiąją ir mylimą Ukrainą, kai didžioji daugumos dalis, tikriausiai ta pati, kuri dabar Lietuvoje dangstosi Ukrainos simboliais, Tumino maniera įrodinėjo, kad tai yra ne mūsų reikalas, nes čia esą klausimus tarpusavyje aiškinasi dvi susipykusios slavų tautos, kiekvienai iš jų nešant savo kaltės naštą (neva auka yra ne mažiau kalta kaip maniakas iškrypėlis).

Ir iš tiesų – atsakymas į šį „kodėl“ gali būti labai trumpas, pažymint, kad tokiu susidvejimu prasimuša valdančiosios klasės parazitinis egzistavimo būdas. Apskritai taip reiškiasi lietuviško tipo šizokratinis valdymas!

Kas yra parazitas tikslia to žodžio reikšme? Pagal apibrėžimą, tai yra organizmas, mintantis kito organizmo syvais.

Šiandieninės Lietuvos valdančioji klika didžiąja dalimi perkelia savo simbolinį egzistavimą į tautinę Ukrainos terpę, nes yra kraupiai apnaikinusi, jeigu ne visiškai sunaikinusi atramos lietuvių tautos ir valstybės simbolikoje pagrindą, vedama kelrodės žvaigždės idėjos, kad tautinės lietuvių tapatybės puoselėjimas yra jau atgyvenęs dalykas, dar kitaip tariant, pažangos stabdis. Taigi belieka tik parazitavimas pasiskolintos simbolikos pagrindu arba geriausiu atveju simbolių mišrainės tiražavimas.

Kokia ta šizokratinė veikla galiausiai yra nešvanki ir atgrasi, mums skaudžiai primena praeitų metų įvykiai, kai Nacionalinę meno ir kultūros premiją pelnė žmogus būtent už lietuviškos trispalvės išniekinimą.

Kaip matėme TV reportaže, šių metų Vasario 16-ąja kažkoks girtas pusprotis sudegino trispalvę, kas tikriausiai sukėlė didelį mūsų pasipiktinimą ir įplieskė norą, kad toks pašlemėkas kuo greičiau butų sulaikytas ir sutramdytas bent jau pinigine bauda. Tačiau praeitais metais garbingiausia Lietuvoje premija ir garbės vardu buvo apdovanotas žmogus, kuris Lietuvos vėliavą išniekino net nešvankesniu būdu nei minėtas girtuoklis. Kas be ko, toks nominantas ir apdovanotasis teisėtai gali būti pavadintas pašlemėku, tačiau dar didesni pašlemėkai yra tie, kurie apdovanojo tokį mulkį, o didžiausias pašlemėkas yra procesą nuvairavusi į užribį žmogysta iš Kultūros ministerijos.

Be visa ko kito, pravartu bus pastebėti, kad simbolis yra turiningas tik tokiu atveju, kai yra atskirtas nuo kitų simbolių neperžengiamomis autonomijos ribomis, nes simbolis ne tiek nurodo į kažką, kiek talpina savyje tai, į ką nurodo, pats yra sutirštintos tikrovės pavyzdys. Tokiu būdu simbolis tampa būties prieaugliu.

Kita vertus, simbolių prievartinė grūstis, jų statymas vienas ant kito, neretai baigiasi visos simbolinio ženklinimo erdvės griūtimi…