Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint, kažin ar Žemaitės sukurtų vaizdingų charakterių galerijoje būtų galima surasti Rimvydo Valatkos prototipą, – toks anas yra dekadentiškas, baisiai negaluojantis ir visados užklimpęs mėšlynuose, taigi visur vėluojantis, kad realistine Žemaites maniera jam sunku būtų rasta vietą tarp normalių lietuviško klojimo teatro kaukių.
Ką Valatka priperi į pampersus per savaitę, mes periodiškai esame supažindinami kiekvieną Sekmadienį, šį savaitgalį iš jo jau buvo galima sužinoti, kad naujoji Lietuvos valdžia yra Hitlerio reinkarnacija, šiam rašytojui vis dar tebesriūbaujant, išsidažius veidą murzinom ašarom, dėl to, jog buvusio Seimo kriminalinė gauja turėjo pasitraukti į antrąjį planą. Žinia, pasaulis keičiasi kiekvieną akimirką, tačiau Valatkos rašliava šiame permainingame pasaulyje išlieka tokia pat pastovi, periodiška ir nemaloni kaip menstruacijos, kitaip nepasakysi.
Kita vertus, negalima taip paprastai, kaip to norisi, šiandien imti ir pavadinti tą patį Valatką sionistine kekše, nežiūrint to, kad anas visą savo gyvenimą ištikimai kaip tikras komjaunuolis laikėsi prosionistinės linijos, nevengdamas, kaip atrodo, ta proga ir apgailėtinų antilietuviškų išpuolių. Tačiau bėgant laikui pasensta net komjaunuoliai, o kekšės praranda savo komercinę išvaizdą. Pagal idėją kekšė turėtų teikti kažkokią kūnišką ar dvasinę naudą kažkam, tačiau, gerai pagalvokime, kam naudingi galėtų būti pripersti per savaitę Valatkos pampersai? Nebent praeito ar užpraeito amžiaus sionistams… Mūsų laikais paprastai vien tik kekšės entuziazmo neužtenka, – net ir labai siekiant būti naudingu kažkam, – kai net ir baisiai ištvirkęs protas jau nesirenka savo vaizduotės žaidimo partneriu apsidirbusio iki antakių personažo, ar ne?
Jeigu norite, pavadinkite tokius kaip Valatka stribais, man negaila. Kaip atrodo, tai nebus iš piršto laužtas įvertinimas, prisimenat jų antilietuviškus, o tai reiškia, ir prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptus išpuolius, nežiūrint net to, kad tokie kaip Valatka savo esmę šventvagiškai bando pridengti, vis dažniau maskuojasi pagalbos kovojančiai Ukrainai lozungais. Tačiau kvalifikacinis įvertinimas „stribas“ yra labai tampriai surištas su lietuviškomis realijomis, kai savo ruožtu tokie kaip Valatka yra truputėlį universalesnės reikšmės personažai, nors, iš kitos pusės žiūrint, jų gimininis apibrėžtumas nepanaikina rūšinės specifikacijos lietuviškoje dirvoje.
Norite to, ar nenorite, tačiau jau būtų pats laikas tokius kaip Valatka pavadinti mūsų dienų sofistais, užklimpusiais žemojo intelekto prieštarose.
Jeigu vis dar norite Vilnių vadinti Šiaurės Atėnais, jums dar lengviau bus pastebėti, kad sostinę užplūdusį trivialiojo intelekto užkratą (Valatka čia ne vienintelis, toje pačioje gretoje stovi Žalimas, Vinokuras, taip pat universiteto rektorius, kurio pavardės neatsimenu, bet kuris yra lengvai atpažįstamas pagal savo genialią ištarą, jog lietuviškos tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, ir kt.) turėtume traktuoti pirmiausiais kaip sofistikos įsivyravimą ir regreso seką, nežiūrint to, kad čia neretai yra dangstomasi progreso sąvokomis.
Kad ir kaip nenorėtume to pripažinti, per prabėgusius amžius sofistas stipriai paseno, tarkime, jo galva nupliko, o smegenys dar labiau suskystėjo, tačiau ir šiandien jis laikosi prigimtinės sofistikos orientacijos viso žinojimo suvedimo į utilitarinę vertę ir lėkštumo kaip mažiausio pasipriešinimo sąmonei propagavimo taktikų.
Kaip būtu galima spręsti iš lietuviškų pavyzdžių, šiandien sofistas yra dar didesnis savimyla, be visa ko kito, sergantis menstruacijomis žmogus be idėjų, kai drauge anas pratinasi katastrofišką idėjų trūkumą ir kraupų mentaliteto nususimą dar uoliau kompensuoti pasižadėjimu tarnauti ponų kastai. Pagal automatizmą mūsų dienų žemojo intelekto riteriai tą ponų rasę pirmiausia yra linkę atpažinti, kaip „pasaulinį žydų viešpatavimą“, bandydami nertis iš kailio dėl antisemitizmo sodinukų padauginimo kaip savo veiklos prasmingumo pateisinimo, nesugebėdami įžvelgti to laikų pasikeitimo lemiamo faktoriaus, kad mūsų dienomis sielos negali išgelbėti žydas net ir tokiu atveju, kai tu už tą žydą lojai visą savo gyvenimą, kraupiai niekindamas saviškius. Baisus yra tų pasenusių kekšių, nerandančių vietos savo talentų pritaikymui, gyvenimas, tačiau mes, net ir labai norėdami užjausti, niekuo negalime padėti atitarnavusioms veteranėms.
Iš kitos pusės žiūrint, jaunųjų entuziastų protestai pastarosiomis savaitėmis prie Seimo tarsi ir rodo, kad šių eilučių autorius galimai paskubėjo su išvadomis, kai didesne ar mažesne dalimi pasiteisino įžvalga, jog antroji karta nuo interneto yra dar kvailesnė nei pirmoji.
Tačiau, nežiūrint nieko, puoselėju viltį sulaukti tų laikų, kai kolektyviniu Sokratu, t. y. didžiausiu sofistų priešininku taps lietuvių tauta…
Hmm. Sokratas baigė tuo, kad nusinuodijo. Kitam įspūdis, o man- nei šis nei tas.
O dėl Valatkos (ir virtinės kitų) pasakysiu žydiškai- sudėjus du kilogramus šūdo ir du kilogramus uogienės, gausit keturis kilogramus šūdo.
]
]
R. Valatka yra tiesiog „klasikinis“ išverstaskūris, karjerą pradėjęs dar sovietmečiu. Skūrą galima pakeisti, bet vidaus ne. Tą ir matome.
Valatka gerus komentarus rėžia per LRT radiją, jeigu ką…
Tas „jeigu ką” primena truputėlį kontūzyto žydo D. Lupshitzo ištarą, kad neva žydai sukūrė lietuvos valstybę, jeigu ką… Kai Vinokuras neseniai pasivadino lietuviu nacionalistu, nieko nuostabaus nebūtų, kad Lupshitzas pasivadintų patriotu. Kitas klausimas, ar Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Valatka nėra šio Valatkos giminaitis?..
Atsiprašau dėl korektūros klaidos. Lietuvos valstybė iš didžiosios raidės
…pratrydusiam idijotui…….tas valatka per radija tau seniai nureze visus smegenus,tai daba balbatuoji bile ka…
Toks tokį pažino ir prie alaus pavadino. Šmeižtus vadinti komentarais reikia būti tokiu pačiu. Pažįstamas propagandonų braižas …
…na,jei tavo draugai – propagandonai,ne dyvai,kad ju braiza pazisti….
Nei dešimt tylos minučių neištverčiau su Valatka, o juk kažkas su sovietinių pezalų redaktoriumi praleidžia net pusvalandį savo brangaus gyvenimo minučių
…neseniai visu grazumu pasirode dar viena kekse – urbonaite,slitinedama ir sumedejusiu/atleiskit,medziai/..snukiu vograujanti kazkoki vemala apie nezinia ka/Orlauskas nepatingejo nuodugniai isknebinet sia ekskremente/…………..vargse liewuwiu tauta,nuolat seriama nevalgomais produktais,nuolat tustinasi visokiais zaliais glitesiais,valkatkomis,urbonaitem,putinaitem arba,pasigavus dizenterija, – zingermanais,vienakurwiais bei faniom…….taip ir nusistagaruot ne dyvai.
…jei lygint/nevykusiai/ Zemaitaiti – maitaiti su Vingiu Dzoniu,tai verta prisimint ir jo megiama posaki………mauci, ***** boba,bo tuoj snukin gauni……..
…ir spriege Katre nuo vezimo…..xa xa xa – cia apie lanzbletkerini el er te vezima ir urbonaite……..negi ja vis dar laikys………..visa apsivemusia ir apsikajusia…..oi,negaliu,ir prijuokino gi,tikras tu,atseit protestuojanciu,veidas.
..pardon….apsikakojusia….
Kas yra sofistai? Tai ta pilietinės (!) visuomenės dalis, kurios gyvenimas prabėga ant sofos prie tv. Ir nepulkite, prašau, ant jokių taip vadinamų propagandistų, nes jie yra tik eiliniai propagandonizmo kareiviai. Pasidomėkite geriau tais, kurie jiems duoda pinigų maistui ir šildymui!!!
….ponas pastebetojau,kartais megstat kiek keistokai pastebet – kare pirmiausia kariauja kareiviai…..ar jums taip neatrodo…..
„..sofistai? Tai ta pilietinės (!) visuomenės dalis, kurios gyvenimas prabėga ant sofos prie tv…”
Tikrai „geras filosofinis -mokslinis” pastebėjimas, kurį „patvirtina” ir Čiuldė savo straipsnelyje-” Valatka priperi į pampersus per savaitę..pats laikas tokius kaip Valatka pavadinti mūsų dienų sofistais, užklimpusiais žemojo intelekto prieštarose…” Šiandieninių „sėdinčių ant sofų sofistų tašką” Čiuldė padeda teiginiu -„kai kolektyviniu Sokratu, t. y. didžiausiu sofistų priešininku taps lietuvių tauta…” Taigi, „sėdinčių ant Antikos laikų sofų sofistų” didžiausias priešininkas buvo pas Sokratas…
Apie Valatką wiki yra šviežių papildymų.
https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Rimvydas_Valatka
Tik kažkodėl nerašo, kokios VPI (pedagoškė) katedros laborantas. O ta katedra, kiek pamenu, vadinosi TSKP Istorijos ar pan.
Cha cha cha kaip praskaidrino apsiniaukusį pavakarį rašinėlis apie tikrą išverstaskūrį.
O, Valatkas, šitas bene garsiausias išgalvotos istorijos Lietuvoje propagandistas. Kokius mokslus jis yra baigęs? Istoriją Kapsukės Istorijos fakultete, žinant, kad istorijos mokslo Lietuvoje nėr – tik blevizgos ir kakučių su aukštais moksliniais laipsniais pliurpalynė. Valatkas toks mandras, kad net Winston Churchill ankstyvosios publicistikos apie Bolševizmo-globalizmo kilmę nesugeba perskaityt – tik Hitlerio raštus, gal knygą, nežinau, kaip ji ten iš tikro ir besivadina. Gal žinote Jūs? Išvardinkit, kur kokius mokslus studijavo ir kokia jo disertacija, kaip ji vadinasi? Gal kaip Maldeikovos?
Wikiuose yra šviežiai atnaujinta Valatkos biografija.
https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Rimvydas_Valatka
Tik apie katedrą, kurios laborantas buvo, kažkodėl nutylėta 🙂 O tos katedros pavadinime buvo raidelės TSKP, jei neklystų TSKP Istorijos katedra ar pan.
Wiki yra šviežiai atnaujinta Valatkos biografija.
https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Rimvydas_Valatka
Tik apie katedrą, kurios laborantas buvo, kažkodėl nutylėta 🙂 O tos katedros pavadinime buvo raidelės TSKP, jei neklystų TSKP Istorijos katedra ar pan.
Wiki yra šviežiai atnaujinta Valatkos biografija.
Tik apie katedrą, kurios laborantas buvo, kažkodėl nutylėta 🙂 O tos katedros pavadinime buvo raidelės TSKP, jei neklystų TSKP Istorijos katedra ar pan.
Bet bene jis ar kas nors kitas pletkina, kad būtent Landsbergis tokioje katedroje mamyčiukams Mokslinį Komunizmą dėstė, o ne Valatkas. Man irgi keista, kaip pianistas gali dėstyt Mokslinį Komunizmą, o Valatkas pianino klasę kokioje ten aukštojoje? Gal Klaipėdoje? Nebent Žemaitaitis geriau žino, savo genialoginį medį įslaptinęs. O gal Maldeikova iš Trockio traukinio dar geriau žino, bet jos gi šiaip sau nepaklausi, Šatrijos irgi.
Valatka bazavosi ne Kapsukėj, o VPI (pedagoškėj)
A, Pedagoškėje Mokslinį Komunizmą (Rusų – anglų pasaulį, valdomą Dievo parinktųjų)) dėstė. K.Marx gi Londone bazavosi – kapitalizmo lopšyje ir rašė idelogiją, mokslinį veikalą, kaip tą kapitalizmą sudorot ir kapitalistai, stambiausi bankyrai ir fabrikantai, jam tą darbą nuveikt leido, įdomu kodėl? Gal yra žinančių kodėl?