Žinoma, beveik sutinku ir su tuo, kad tokių žodžių autorius, prasidėjus karui, kaip panikos skleidėjas, prisidedantis prie kapituliacijos nuotaikų padauginimo, turėtų būti sušaudytas, Tačiau aš pats kol kas dar išgalvotoje situacijoje veikiau renkuosi mirtį nei minties nutylėjimo kelią, nes priešingu atveju, kaip nesunku įsivaizduoti, būtų dar sunkiau ant širdies, o galiausiai nutylėta, viešai neišsakyta mintis sugriaužtų tave iš vidaus iki pamatų.
Ką tik Lietuvos visuomenė pralaimėjo totaliai vienai nešvankiai būtybei, kuri dėl savo posto išsaugojimo nelyg koks atgimęs Neronas padegė visą Lietuvą.
Kitas klausimas, ar toje gaisravietėje išliko kas gyvas, supleškėjus piliečių pasitikėjimui vienų kitais iš esmės?
Žinia, pralaimėjome mes, o laimėjo M. Garbačiauskaitė, kaip atrodo man, itin negarbingas ir ciniškas padaras.
Kas be ko, M. Garbačiauskaitė tikros ar išgalvotos pergalės vaisiais pasidalins su savo pašlemėkų svita ir uoliausiais pataikūnais, tačiau, kaip atrodo man, pralaimėjome ne tik mes, griežčiausi oponentai, bet ir visa Lietuva, be to, Lietuva neįsivaizduojamu būdu pralaimėjo taip kraupiai, jog kyla abejonės – ar sugebės kada nors prisikelti iš pelenų?
Ne tiek daug liūdžiu, kiek galbūt derėtų, kad, išnaudodami jaunimo intelektinių sugebėjimų radikalaus sumenkėjimo situaciją, jie bjauriai apgavo jaunus žmones, vieną sakydami, o kitą lemdami, kovos už žodžio laisvę mobilizacinius lozungus pritaikę išskirtinai toksiškos cenzūros interesų įtvirtinimui, kaip jie tikisi, šimtui metų į priekį. Žinoma, pavojingas yra tokios subkultūros atvejis, kai pradedama gyventi atvirkščiai, išpažįstant melą kaip tiesą, o sąmonės pavergimą kaip laisvę, tačiau, kaip atrodo bent man, anksčiau ar vėliau net ir lėkštumo epochos jaunimas ateis, kaip yra sakoma, į protą… Daug pavojingesnis Lietuvos likimui vis dėlto, regis, yra mūsų dabartinės brandžių protų daugumos, kuri iš esmės supranta, kas čia dedasi, pasirinkimas nesikišti, nesitepti rankų, nesivelti į tuščias diskusijas, kurios jau niekur nuvesti nebegali…
Toks yra iš anksto pralaimėjusios Lietuvos mentalitetas, nugalėtos be išorinio priešo, bet jau vidujai palūžusios ir mirtinai pasidavusios lietuviškos populiacijos egzistencinė būsena.
Tokia, be valios pasipriešinti išplitusiai kaip gaisras perdžiūvusiame miške apgaulei, Lietuva jau yra pribrendęs ar net perbrendęs vaisius nukristi į Rusijos skreitą, ar ne?
Guodžia nebent tik tai, kad toks, vaizdžiai tariant, vaisius yra perpuvęs taip, kad neatneštų didelės laimės net priešui.
Ar M. Garbačiauskaitė yra tokio vidinio supuvimo audringo paspartėjimo katalizatorius ar tik jau prasikišantis į paviršių gilesnių pūzdrojimo procesų indikatorius – dar nedrįstu ginčytis. Tačiau ji neabejotinai yra supuvimo dūla, išmokiusi abejinguosius prisitaikyti prie paspartėjusio vidinio puvimo procesų be didesnio skausmo ir nuostolių komfortabiliai jausenai – neužmirškime, gyvename šalyje, kurios jaunimas save laiko laimingiausiu jaunimu pasaulyje…
monika garbačiauskaitė – tai Lietuvos margarita simonian – kažkam labai reikalinga degradė
Nereikia jau taip pesimistiškai, visgi priėmė tą LRT įstatymą, kad ir kreivą šleivą, tik gerbiamo Staselio gaila, sudorojo šakalų gauja žmogų, dabar toje „kūrėjų” terpėje bus atstumtasis.
Edvardas Čiuldė – „Gi MAN ATRODO, kad karą mes jau daugmaž pralaimėjome”.. Smetonos ir pokario laikais pagyvenę žmonės tokiems „intelektualams” sakydavo – „žegnokis, kol baigsis RODYTIS”.. Jei žegnojimasis RODYMŲSI NUNUVEJA, kreipkis pas atitinkamos specializacijos tokius „filosofus” gydantį sanitarą vaistukų….
…ir vel,siauciau,prisprogai batu tepalo – kiek kartu sakyta,kad jei tepalas,tai nereiskia,kad ji reik teptis vietoj sviesto..
Geriau Čiuldė pasirinktų pirmą variantą, tada neskleistų „pašlemėkiškų” minčių, įvilktų į purviną a la filosofinį rūbelį… Laukiame.
….kad esi apsisokoladines zdunas – aisku kaip diena….laukia jis,mat…..zinom,ko tu taip lauki.
Tuščia tamstos galvytė, nei matai, nei girdi, nei protauji’
…apie tokius sako…kopustgalvis…arba…kiauragalvis – mat mintis ten neuzsilaiko.O jei ir uzsilaiko,tada – pimpagalvis.
Šiaip tai gal reikėtų mechaniškai riboti vieno asmens užsibuvimą tokioje šventoje vietoje. Nebus GB, bus kažkas kitas, pasaulis nepražus, o ir Lietuva gal neatiteks Rusijai…
…konserwatnikai,su broleliais sasalistais bei pusbroliais liberoidais yra tas vaisiaus kirmgrauzys,kuris tik uzsimezgusi vaisiu ir supude,kitaip tariant – priesas siapus,o ne uz vartu…
…o dar kai tautininkai yra tokie kaip Kundrotas,besimyluojantis su islamu…….reik skubet pasipildyt wiskio ir alaus atsargu,neuzmirstant ir viniu – skubiam ir neisvengiamam langu bei duru uzsikalimui…………..ka jau cia apie tas mgb gaujas…………..tinka Sabaniausko…gerkim,vyrai,pauliokim… – svaigus smetoniskas fokstrotas – baigtis visiems zinoma.Prozit.