Besitęsiant nesibaigiantiems skandalams dėl matematikos egzamino laikymo Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kaip reta mūsų laikais išsakė blaivią mintį apie tai, kad reikėtų pagalvoti apie šio egzamino privalomo laikymo statuso atšaukimą tiems abiturientams, kurie renkasi humanitarinių specialybių studijas universitetuose ir kolegijose. Žinia, taip būtų atitaisyta žiauri skriauda jauniems žmonėms, kai privalomas matematikos egzaminas ne vienam iš jų užkirto kelią siekti aukštojo išsilavinimo pagal savo polinkius ir gabumus.
Primenu, kad dar 2014 m. liepos 31 dieną Darbo partijos statytinis Švietimo ir mokslo ministro poste, chirurgas proktologas D. Pavalkis pasirašė įstatymą, numatantį, kad nuo 2016 metų mokiniams matematikos brandos egzaminas bus privalomas. Matematikos sureikšminimą tokiu būdu tuometis ministras motyvavo maždaug taip, kad matematika ugdo mąstymą apskritai ir tobulina protą. Kaip atrodė bent man nuo pat pradžių, toks ministro nutarimas dėl matematikos brandos egzamino laikymo privalomumo buvo ne tik kraupi kvailystė, bet ir neįtikėtinai bjauri kiaulystė, kurią iškrėtė Lietuvai pusprotis, kitaip to nepavadinsi. Tų pačių 2014 metų vasarą apie minėto įstatymo ydingumą, nelaukdamas tokio įstatymo įsigaliojimo, diskutavau lrytas.lt interneto dienraštyje publikuotame straipsnelyje „Ar ministrai skaito A. Schopenhauerį?“. Toliau perspausdinu šio straipsnio tekstą iš savo archyvų.
***
Prieš eilę metų poetas Kornelijus Platelis, tapęs Švietimo ir mokslo ministru, be kitų gerų darbų padvigubino ar net patrigubino filosofijos studijoms aukštosiose mokyklose skirtą valandų skaičių. Kiek prisimenu, šį nutarimą universitetuose buvo bandoma apeiti, nes dekanai, žiūrėdami iš savo varpinės, nesiruošė kelti filosofijos ant postamento specialybės dalykų studijų sąskaitą.
Kita vertus, prisimindami šį atvejį, niekas neabejoja K. Platelio gera valia, buvusio ministro idealistiniu nusiteikimu siekti, kad, nežiūrint pasirinktos specialybės, universitetų absolventai įgytų pagilintą humanitarinį išsilavinimą, mąstymo kultūros įgūdžius. Kaip tik dabar yra gera proga dar kartą pastebėti, kad štai garsusis H.-G. Gadamerio sako, jog reikia skirti išsilavinimą ir išsimokslinimą, kai, šio filosofo žodžiais tariant, išsilavinimas nurodo į išplėtoto humanitarinio žinojimo sankaupą, o matematika, atomo fizika, juolab kitos gamtamokslio disciplinos teikia ne išsilavinimą, o išsimokslinimą.
Dar daugiau, – mąstymas pagal apibrėžimą yra humanitarinės prigimties reiškinys. Čia jau, norisi to ar nesinori, tiesiog privalu pacituoti truizmu tapusius H. Heideggerio žodžius, kad esą mokslas pažįsta, bet nemąsto, o filosofija – mąsto, bet nepažįsta.
Ką tik minėto talentingo poeto, tapusio ministru, garbei reikia pripažinti, kad anas, kaip galima spręsti iš jo veiksmų, nejautė pagiežos filosofijos karaliui Platonui, kuris kadaise skelbė, kad poetus reikia išvyti iš tobulos valstybės.
Iškart pastebėsiu, kad nepalyginamai prieštaringesnius jausmus kelia dabartinio Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio nutarimas nuo 2016 m. įvesti privalomą matematikos egzaminą bendrojo lavinimo mokyklos baigimo egzaminų sesijoje – tokio egzamino laikymas bus būtinas siekiant valstybės finansuojamos vietos universitete ar kolegijoje. Ministro paaiškinimas buvo trumpas ir efektingas: taip esą yra siekiama ugdyti jaunų žmonių mąstymo sugebėjimus.
Tiesa sakant, ministras D. Pavalkis yra nurodęs dar ir kitą matematikos egzamino įgalinimo priežastį: neva to pageidauja darbdaviai. Tačiau čia Tavo, skaitytojau, nuolankus tarnas, yra kaip tik linkęs įžvelgti ne pirmą, bet labai ryškų ministro kalbėjimo prieštaravimą: labai sunku patikėti, kad darbdaviai ieško būtent mąstančių tikrąja to žodžio reikšme darbuotojų, labiau tikėtina, kad jiems visų pirma yra reikalingi lojalūs ir uolūs pagalbininkai, o ne laisvi ir nepriklausomi mąstytojai.
Ar matematika ugdo žmogaus mąstymo sugebėjimus? Tokia nuomonė valkiojasi tarp žmonių, nesiekiančių gilesnio supratimo, tačiau priimant spendimus, liečiančius visos visuomenė gyvenimą, neužtenka suvešėjusių prietarų. Apie tai, kas yra mąstymas, reikėtų pasiklausti, tarkime, tokio A. Šliogerio, o ne spręsti, remiantis chirurgo, kuris dažnai yra linkęs kažką per daug nupjauti ar prisiūti ne ten, kur reikia, kompetencija. Kitaip vėl pradėsime visur, net ten, kur nereikia, sėti kukurūzus.
A. Schopenhaueris yra atkreipęs dėmesį, kad beveik visi žymiausi pasaulio žmonės, išskyrus kelis įsidėmėtinus atvejus, nemėgo matematikos, o privalomas logikos studijas universitete prilygino bandymui išmokyti bebrus statyti užtvankas pagal brėžinius.
Jeigu voliuntaristinis ministro sprendimas dėl privalomo matematikos egzamino užkirs kelią bent vienam talentingam jaunuoliui studijuoti universitete pagal pašaukimą, toks savivaliavimas yra vadintinas ne tik abejotinu, bet ir nusikaltėlišku dėl atnešamos neatitaisomos žalos, priskirtinu kriminalių nusižengimų, atsirandančių dėl grandiozinio kvailumo, porūšiui.
Humanitarus verčiau versti mokytis logikos. Nesvarbu, patinka ar ne. O be matematikos humanitaras tikrai gali apsieiti, nors žinoti kas tai per daiktas naudinga ir humanitarui.
Negali, nes kitaip iš šešių atimdamas tris nuolat gauna tuos pačius šešis, gerai žinodamas, kad ateity dar daugiau teks atimti. Matematika būtina, kad nebežalotų mūsų jaunimo su savo deziukais ir išgalvotomis, sureligintomis istorijomis ir nebūtais, kuo tokiais?
Na, skaičiuoti pinigus ar kitką namų šeimininkės lygyje reikia mokėti visiems , bet gal nevadinkime tokio mokėjimo drebulį keliančiu žodžiu „matematika” ? Paimkite į rankas bet kokį žurnalą, spausdinantį profesionalių matematikų straipsnius, pavartykite, tai vien tekstų išvaizda bet kuriam humanitarui, be tolesnio gilinimosi, „įrodys” kas yra matematika.
Matematika – mokslų karalienė (motina). Beje, šis mokslas glaudžiai siejasi ir su filosofija. Ne be reikalo filosofas Jonas Grigonis pripažino, kad jam geriausiai sekasi mokyti filosofijos matematikus (girdėjau savo ausimis Universiteto, tuometinio matematikos-mechanikos fakulteto Didžiojoje auditorijoje). Taip, didelė dalis baigusių mokslus, susijusius su matematika, rinkosi ir renkasi technines, inžinerines specialybes, IT ir pan., bet patys gabiausi kuria, ieško naujų idėjų matematikos moksle. Todėl manau, kad kiekvienas mokinys gaudamas atestatą, juo labiau norėdamas tęsti studijas universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje, privalo išlaikyti matematikos egzaminą.
Nemanote, kad tie geriausi iš geriausių daug ką supartalino, sudrapalino ir mus pamažino, ir slėptuvių nuo priešo bombų neįrengė – tik sau ir saviškiais pasirūpino? Kiek Seime ir Vyriausybėje būta akademikų, mokslų daktarų, rektorių ir prorektorių, o naudos labai mažai, išskyrus nunykimą. Ir dar: kiek priešų prisikviesta, prisidengus karu Ukrainoje, kad jie palengvintų kelelį pas mus kam? Gabiausi pirmiausia tarnauja kam, nežinote ar priminti? O dėl Filosofijos ir matematikos su fizika ir kitais tiksliaisiais ir rimtais mokslais Jūs, be jokios abejonės, teisi. Žinoma, tai buvo tik neišsilavinusio žmogaus nuomonė – mažaraščio išvada.
Čiuldė straipsnelio pavadinimu- klausimu -” Ar ministrai skaito A. Schopenhauerį?”-, pasigiria, kad jis A. Schopenhauerį skaitė. Čiuldė „užfiksavo”, kad ” A. Schopenhaueris yra atkreipęs dėmesį, kad beveik visi žymiausi pasaulio žmonės, išskyrus kelis įsidėmėtinus atvejus, nemėgo matematikos, o privalomas logikos studijas universitete prilygino bandymui išmokyti bebrus statyti užtvankas pagal brėžinius.”.., ir daro „genialią išvadą” – ” Jeigu voliuntaristinis ministro sprendimas dėl privalomo matematikos egzamino užkirs kelią bent vienam talentingam jaunuoliui studijuoti universitete pagal pašaukimą, toks savivaliavimas yra vadintinas ne tik abejotinu, bet ir nusikaltėlišku dėl atnešamos neatitaisomos žalos”..
Nelaimėlių,pesimistų, menininkų.. filosofu vadinto Schopenhauerio, kaip ir kitų rimtų „dėdžių”.., tikrų mokslų, teorijų.. knygų tik skaitymas gyvenime, net ir šiuolaikiniams „gudručiams”, nieko nereiškia ir nieko nei jiems patiems, nei kitiems neduoda.. ir negali duoti be supratimo kas buvo parašyta… Schopenhauerio… „skaitytojų” kalbos ir „genialios mintys” gali turėti kokią nors realią vertę, jei „skaitytojai” būtų pajėgūs suprasti ką savo knygose parašė, ką išdėstė Schopenhaueris…
Nelaimėlius, nemokšas, atsilikėlius, pesimistus…,kaip ir Čiuldės „talentingus jaunuolius”, kurie negeba išmokti matematikos, „laimės” filosofas Schopenhaueris savo vienoje knygoje „paguodžia” sekančiai – ” Visų laikų išminčiai teigė tą patį, o kvailiai, tai yra absoliuti dauguma, visuomet elgėsi kaip tik priešingai: be abejonės, taip bus ir toliau.
Schopenhaueriui yra teisus Volteras, kuris sakė – ” Mes paliksime šį pasaulį tokį patį kvailą ir piktą, kokį jį radome į šį pasaulį ateidami”..
Negebantiems išmokti matematikos „talentingiems jaunuoliams”, Čiuldei, kitiems tokio eurosojūzinio „valstybinio” darinio kaip Lietuva šiuolaikiniams „proto bokštams” vienas protingas „dėdė” vadinamas kritinio mąstymo pradininku dar XVIIa. pirmoje pusėje sakė, kad vienas iš lengviausių, nes yra konkretus, akivaizdus, aiškus, nediskutuojamas, nesuderinamas su „gudriais išvedžiojimais, išsigalvojimais, abejojimais…” mokslų yra matematika….
Be to mano čia paminėto drg. P.S.Romashkin‘o surinkto Fundamentoriaus ministeriai dar mintinai kala pasaulio melosklaidos (dezinfosklaidos) tėvo E.Bernays pamokymus, kad be melo nėr demokratijos – be gero deziuko prezidentu ar bankininku netapsi ir laivelio iš Amerikės, valdžiai paimti Europoje, neatplukdysi. Pasaulinės proletariato ir ubagų revoliucijos bei diktatūros nei suorganizuosi, nei neįvykdysi ir į valstybės herbą Žemės žmonių planetos neįkelsi. Be demagogijos meno išmanymo, be gebėjimo apgauti ir apsišaukti tuo, kuo nesi ir negali būti arba negali politikoje padaryti – karjeros nepadarysi, kad ir kiek, sakykime, iš tikro būtum talentingu. Jei kadais to Fundamentoriaus mūsų, sakykime, KT teisėjai nebūtų mintinai iškalę – jie niekada nebūtų tapę tuo, kuo tapo. Jei būtų atsisakę nederamų ryšių su priešu, su okupaciniu režimu ir t.t.
Gerbiamas Edvardai, nemanau kad ta ministrės mintis yra blaivi. O ministrams geriau būtų skaityti moralės kodeksą.
Būtų keista, gerbiamas akademike, jeigu Jūs, fizikos mokslų daktaras, turėtumėte kitokią nuomonę apie matematikos brandos egzamino privalomumą. Tačiau gali būti, kad, svarstant tokį jautrų klausimą kaip jaunų žmonių likimas, vienos, net ir labai drūtos, nuomonės neužtenka, gal iš priešingų nuomonių sugretinimo aptariamu klausimu galima išpešti daugiau naudos nei keliaujant vienu, iki skausmo išvažinėtu nekvestionuotinų nuomonių keliu?..
Švietimo sistemą reiktų iš esmės reformuoti ir egzaminus priderinti prie jaunuolio individualių gabumų.
Jiems užtenka to, kad mintinai unverkėse su pagyrimu iškala transformuotą į oligarchiją Sovietijos Fundamentorių – Fundamentals of Soviet (neo-Soviet) Law. Lietuviams matematikos nereik, nes kitaip bus sunku juos suvaldyti. Oligarchijai reikia vergų, zombių ir debilų, kitaip pačiai Raudonajai Oligarchijai būtų kaput. Kas būtų, jei ir runkelių vaikai pradėtų logiškai ir kritiškai mąstyti, neatsisakę gero filosofijos įvado. Filosofija yra šiaip jau išmintis ir mokslų mokslas, kurios itin svarbia dalimi yra matematika ir fizika, ir, žinoma, Šopenhaueris, be jokios abejonės. Čia, žinoma, išsilavinusių ir neišsilavinusių nuomonės ir patirtys bei pasaulio suvokimas nesutampa. Be diletantų žmonės mažai ką žinotų, ypač tiesos paieškų baruose.
Labai gerbiu Jūsų nuomonę, tikrai, visados įsiklausau į turiningus tamstos pasisakymus, tačiau nesutinku su požiūriu, kad matematika ugdo kritinį mąstymą.
Taip dažnai sakoma iš inercijos, neapmasčius reikalo esmės.
Dar daugiau, – galima suabejoti net dėl logikos reikšmės mąstymo plėtotei.
Schopenhaueris logikos studijas universitete prilygina bandymui mokyti bebrus statyti užtvankas pagal brėžinius dėl to, kad nesutrikusio intelekto žmogus savaime, prigimtiniu būdu naudojasi loginėmis samprotavimo sąsajomis, kai formalizacijos loginių dėsnių pavidale čia nieko iš esmės neprideda. Štai negalimo trečio dėsnis logikoje išreiškia faktą, kad koks nors objektas egzistuoja arba ne, turi kokį nors požymį arba ne, tarkime, tas pats daiktas negali būti visiškai juodas ir visiškai baltas, galiausiai moteris yra nėščia arba – ne. Paprastai tai žmogus supranta net nieko negirdėję apie Negalimo trečio dėsnį, ar ne? Kad ir kaip žiūrėtume, jeigu turi sveikas kojas, nebūtina yra strikinėti ant protezų.
Net formaliosios logikos kūrėjas Aristotelis sako, kad logika yra pagalbinė disciplina, kuri kaip tokia negali pavaduoti mąstymo, o garsusis XXa. filosofas M. Heideggeris logikos užgimimą filosofijoje vertina kaip mąstymo degradacijos apraišką.
O įdomiausia vis dėlto yra tai, jog logikos atsiradimo išeities taškas, kaip atrodo, yra alogiškas.
Iš esmes tai yra garsioji Parmenido mąstymo ir būties tapatybės tezė, skelbianti, kad būtis ir mintis yra tas pats. Tai yra brachilogija, t. y. kraštutinai sutrauktas teiginys, tampantis neaiškiu dėl savo perdėto lakoniškumo. O eksplikuojant arba ,kitaip tariant, išvyniojant šį teiginį iki „loginės pabaigos“, randame tokią formuluotę: būtis yra mintis apie būtį, o mintis apie būtį yra būtis. Nesunku pastebėti, jog toks teiginys savo esme yra grynoji tautologija, kai tautologija savo ruožtu logikoje yra vadinama logine klaida, atsirandanti tada, kai paaiškinimo reikalaujantis dalykas yra aiškinamas per save patį, pavyzdžiui skelbiat, kad kefyras yra kefyruotas, Kaunas yra Kaunas ir t.t.
„spendimus, liečiančius visos visuomenė gyvenimą“
Kasajuščichsia. Lietuviškai būtų galima įvairiai pasakyti. Aš sakyčiau „paveikiančius“.
liesti
2. prk. kalbant ar svarstant užsiminti (kokį klausimą, dalyką): Posėdyje to dalyko dar neliečiau J.Jabl. Paskaitos lietė įvairias sritis rš.
7. turėti ką bendra, sietis su kuo: Įstatymai liečia darbininkų buitį rš. Sutinka jiems duoti paaiškinimų, liečiančių ateitį SkvMt24,4(komentarai). Pasnykauja už nuodžią miesto [ir tas], ko kaltumas nuodžios neliečia DP587.
liesti
2. prk. kalbant ar svarstant užsiminti (kokį klausimą, dalyką): Posėdyje to dalyko dar neliečiau J.Jabl. Paskaitos lietė įvairias sritis rš.
7. turėti ką bendra, sietis su kuo: Įstatymai liečia darbininkų buitį rš. Sutinka jiems duoti paaiškinimų, liečiančių ateitį SkvMt24,4(komentarai). Pasnykauja už nuodžią miesto [ir tas], ko kaltumas nuodžios neliečia DP587.
Talentas matematikoje retas daiktas , todėl nusikaltimas būtų nepatikrinti Šopenhauerio skaitinėtojus – o gal kaip tik pas juos talentas ir slypi? Bet jeigu ne, iš tikro neverta tokį kankinti matematikos egzaminais ir tuo labiau užkirsti kelią humanitariškoms studijoms