Edvardas Čiuldė. Ar I. Šimonytė ruošiasi pilietiniam karui?

Aš esu nelaimingas žmogus ta prasme (čia tas žodis tinka), kad mano fantasmagoriškos idėjos išsipildo 100 proc. Tačiau dabar skubu paviešinti savo spėjimą, panašų į kliedesį, dėl to, kad jis neišsipildytų.

Jau anksčiau esu sakęs, kad piktos valios suburta, neabejotinai kenkėjiškų tikslų vedina Seimo komisija, tirianti vadinamo Pranešėjo istoriją, galimai pateiks tokias neadekvačias, reikalingas pirmiausiai Ingridai Šimonytei, išvadas, kurios gali išprovokuoti didelius neramumus šalyje.

Kam dar Lietuvoje neaišku, kad minėta komisija savaime yra klastotė? I. Šimonytė ir anosios bendražygiai taip pat supranta, kad visi žmonės Lietuvoje supranta, jog Vytauto Bako vadovaujamai komisijai yra keliamas tikslas nustumti nuo valdžios Gitaną Nausėdą arba bent taip politiškai jį sužaloti, kad anas šioje veiklos sferoje taptų visiškai neveiksnus. Neatsitiktinai komisijos pirmininku yra pasirinktas žmogus-tikras europietis, kuris anąsyk apsiputojęs įrodinėjo, kad nelegalių migrantų stabdymas prie Lietuvos sienos yra neeuropietiškas veikimas arba net kažkas panašaus į nusikaltimą demokratijai. Šiandien jau neatmesčiau ir tokios prielaidos, kad V. Bako patronas Saulius Skvernelis yra pavojingas žmogus valdžioje ta prasme (čia taip pat tas žodis tinka), jog jis nemoka pralaimėti asmeninių karų ir vis labiau tampa savo ambicijų įkaitu.

Jau keletą kartų viešai esu klausęs – kodėl I. Šimonytė dalyvauja LR prezidento rinkimuose, gerai žinodama, kad jokių šansų laimėti normaliomis sąlygomis neturi? Ar ji yra mazochistė? Taigi, dar anksčiau esu bandęs paspėlioti ta linkme, kad ji galimai slepia rankovėje kozirį, apie kurį mes, normaliai mąstantys žmonės, nenutuokiame. Ar, atidengus visas anosios kortas, nesužinosime, kad pretendentė į prezidentus sąmoningai renkasi karą su visuomene, su svetima sau tauta, kurį gali išprovokuoti visiškai neadekvačios, prasilenkiančios su tiesa komisijos išvados, kai jų neadekvatumo ir prasikišančio piktybiškumo net nebus bandoma nuslėpti?

Tokios hipotezės forsavimo plotmėje logiškai paaiškinamas taptų iš pirmo žvilgsnio visiškai nelogiškas, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkęs, paknopstomis įvykdytas Krašto apsaugos ministro atstatydinimas. Gal I. Šimonytė užsimanė šiame poste turėti labiau valdomą žmogų, kuris iš principo galėtų ryžtis dėl anosios manipuliacijų išprovokuotų neramumų metu nukreipti ginklus prieš tautą? Kaip atrodo bent man, Agnė Bilotaitė, anąkart pasirinkusi teisingą taktiką, saugant sieną nuo perėjūnų, šiuo atveju rinktųsi nesitepti rankų, jėga tramdant tautiečius.

Ar klausiate – o kokiais argumentais disponuoja autorius, kad būtų galima patikėti, jog ši fantasmagorinė hipotezė nėra visiškai laužta iš piršto? Todėl toliau nurodysiu neatremiamą bent jau loginiu požiūriu, „mirtiną“ argumentą.

I. Šimonytė su bendražygių pagalba bandžiusi pripratinti populiaciją prie minties, kad lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, padarė visas kiaulystes, kurias tik galima padaryti per 4 metus, būnant valdžioje. Iki loginės pabaigos, siekiant kiaulysčių karalienės titulo, tetrūksta tik to, kad ji inicijuotų fizinį lietuvių naikinimą.

***

jo prakilnybė –

pavasario

pradžios

oras

įsitvirtinęs

fortuose ir

aortuose

šilkais

atpylęs

kortų skolas

pradeda

džiugų

karo sporto

žaidimą

pneumatinėm

gėlių

papliūpom