Jau turėjome progą išklausyti daugiabalsio gyvūnų choro, pasitinkant 2022 m. Kūčias, savo ruožtu per šių metų Kūčių nakties virsmą visus tvarto balsus nustelbė Maldeikio šakalo kūkčiojimas, peraugantis į staugimą.
„Esu dykumos gyvūnas, mintantis dvėseliena, o dabar privalau misti šienu iš arklės malonės, už tokią tariamą bonifikaciją užstatydamas dvėselienaėdžio sielą.
Norėčiau laisvas slankioti po dykumą, tačiau privalau painiotis arklei po kojomis, aplodamas visus jos neprietelius. Į tarnystę arklei mane atidavė mano motina šakalienė, man nepritapus prie socialdemokratų, prie kurių lengvai pritampa net asilai.
Kaip atrodo, manęs negerbia net mano ponas Maldeikis, tarsi atsitiktinai užmiršdamas uždėti varnelę ant s raidės ir savo gyvenimo aprašymuose minėdamas kažkokį sakalą, apšepusį padangių paukštį, kai tikrasis jo sielos totemas esu aš, šakalas, dykumos paukštis, dvėselienos tampytojas po kopas, laikinai persikvalifikavęs į arklės uodegos laikytoją, jos užpakalio šukuosenos puoselėtoją. Todėl ir vadinuosi Maldeikio šakalu, kad meldžiuosi arklės uodegai!
Jeigu anksčiau sakydavo, kad laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų, dabar mūsų tvartelyje puoselėjama viltis, kad laimėti gali net arklė, jeigu ji prisikvies iš dykumos į savo svitą dar ir vieną kitą šakalą.
Tiesą sakant, arklė stipriai palaiko mūsų tikėjimą, pažadėjusi kada nors visą tautą paversti dvėseliena, tada po ilgų pasninko metų tikrai prisirysime iki soties, ar ne?“.
TVARTELIO MELANCHOLIJA
tarsi geltlige sergant kepenys
nepaprastai išdidėjęs
geltonas mėnulis
virš
apsnigto
tvarto
nuodija
sielą
mažai primindamas
tavo dvasios tėvą
už tvarto
stovi apsnigtas šakalas
su
brangiais kailiniais
keistos vežimo liekanos
kyšo iš sniego
neprimindamos
nieko iš praeities
tik
dabar
iš mėnulio
išlindusios
haliucinacinės
vėžio žnyplės
prakerpa
debesį
tačiau
kur veda
apsnigtos
vėžės
pro išretėjusį
mišką
niekas
nežino
Maldeikis kažkodėl man panašus į zebrą, kuriam liūtas nuplėšė karčius, kai jam pasisekė ištrūkti iš jo letenų…
Edvardai, lietuvių kalboje nėra tokio žodžio „arklė”, bet yra „kumelė”. „Maldeikis” taip pat nėra niekuo susijęs su žodžiu „malda”, bet dar turi galimybę MALDAUTI, kad jam atleistų. Ragindamas, kad Maldeikis nebestaugtų, kaip šakalas, nenusileiskite iki gatvinių pašlemėkų šnekos lygio. Mėgstantis poeziją ir net bandantis ją kurti, apie kumelės užpakalį neturėtų rašinėti.