Pradėkime nuo Holokausto. Izraelio mokslininkai yra atlikę tyrimų, kurie parodė, kad, net susidūręs su nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis, žmogus vis vien randa būdų kaip pateisinti aplink kerojantį blogį. Kitaip asmuo negalėtų išgyventi. Vienintelė „protinga“ išeitis — nusižudyti (praeito amžiaus prancūzų egzistencialistai taip pat gana plačiai nagrinėjo šią temą).
Tik žinojimas, kad egzistuoja Dievas, aukštesnė tiesą ir teisybę įkūnijanti jėga, padeda neišprotėti. Protas racionalizuoja, savaip reabilituoja blogį, ir gyventi tampa visai pakenčiama. Atmetus giliamintiškas filosofijas, blogio racionalizavimo mechanizmai iš esmės nesikeičia nuo amžių pradžios. Štai keletas pavyzdžių:
- tai ne mano reikalas;
- šituose procesuose slypi gilesnė prasmė;
- jie arba mes patys esame kalti;
- negalima provokuoti stipresniojo;
- nėra jau taip blogai, pakentėsime ir t. t.
Nors lietuviškosios savasties tyrėjas Gintaras Beresnevčius yra identifikavęs tautos gebėjimą išlikti sudėtingiausiomis sąlygomis (okupacijos, trėmimai, represijos), tačiau dingojasi, kad dabartiniu laiku lietuvių mokėjimą patylėti ir išlaukti pergalės valandos pakeitė determinuotas konformistinis susitaikymas ir visuotinis noras racionalizuoti blogį. Kitaip tariant, iš terminuoto, numanomą pergalingą pabaigą turinčio kentėjimo ir susitaikymo pereita į deterministinį jei manęs neliečia, tai ir nusispjaut lygmenį.
Kodėl taip nutiko?
Pirmiausiai, lengva manipuliuoti tuo, kuris nori būti manipuliuojamas. Čia panašiai kaip su sociologiniais tyrimais, kur klausimo formulavimas neretai reiškia ir atsakymą. Valdžios žmonių kalbos, nuomonių formuotojų rašliavėlės ir nuolatinis žiniasklaidos fonas sukuria puikią blogio racionalizavimo terpę.
Valdžios žmonių kalbos, nuomonių formuotojų rašliavėlės ir nuolatinis žiniasklaidos fonas sukuria puikią blogio racionalizavimo terpę.
Tačiau viskuo kaltinti oficialiąją propagandą yra naivu ir kvaila. Nei atskiri televizijos kanalai, nei konkretūs influenceriai nėra visuotinio kvailėjimo ir blogio pateisinimo kerojimo priežastis. Nevalia painioti priežasties ir pasekmės. Kai visuomenė reikalauja melo, tiksliau, blogio pateisinimo, ją būtinai patiekia įvairūs informaciniai kanalai. Paklausa iššaukia pasiūlą nors, savaime suprantama, esama ir nedorų manipuliacijų.
Iliustracinė konformistinės visuomenės nuotr.
Būtent todėl netikiu jokiais naujai užgimstančiais tautos budinimo sąjūdžiais. Bandymai atverti akis tautai dabartiniu laikotarpiu yra pasmerkti nesėkmei pirmiausiai dėl to, kad niekas nenori atsimerkti. Kritinė konformistų masė visuomenėje kol kas neleidžia tikėtis kokių nors didesnių permainų. Kaip bežiūrėsi, tačiau dabartiniais laikais blogio pateisinimas vis dar yra patogiausia laikysena.
Kritinė konformistų masė visuomenėje kol kas neleidžia tikėtis kokių nors didesnių permainų.
Lietuvos istoriniai precedentai rodo, kad blogio racionalizacijos procesus nutraukia tik nuo mūsų nepriklausančios galingos išorės jėgos (okupacija, stiprus ekonominis ar gamtinis sukrėtimas, karas). Tada įvyksta masinis akių atmerkimas. Visa kita, t. y. tie faktoriai, kuriuos susigalvojame patys (skiepijimo reikalai, partnerystės įteisinimas, genderizmo plėtimas ir t. t.), be abejonės, iššaukia neramumus, tačiau akių neatmerkia, ir konformistinė visuomenės sąmonė išlieka nepakitusi.
Lieka tik spėlioti, ar šiuo faktoriumi pretenduoja tapti masinis imigrantų antplūdis. Regis, kol kas tai per silpnas dirgiklis tautos sąmonei.
Iš seno žinoma
Kol griaustinis nenugriaudės mužikas nesižegnos.