Esu eilinis elektros vartotojas. Elektros energiją perku iš „Ignitis“, o penkerius metus turiu įsirengęs saulės elektrinę, kurios pagamintą energiją taip pat perduodu saugoti šiai kompanijai. Įmonė dirba profesionaliai: detaliai pateikia vartojimo ir gamybos duomenis, tvarkingai veda apskaitą.
Vertindamas stabilumą, patikimumą ir kokybę, sutartį su esamu tiekėju vis pratesiu. Aišku, elektros kaina galėtų būti mažesnė, tačiau kitų tiekėjų pasiūlymai Lietuvoje yra labai panašūs.
Diskusija apie nacionalizaciją
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje prasidėjo diskusija apie valstybės dalį turinčių energetikos įmonių akcijų supirkimą iš privatiems investuotojams priklausančios dalies. Stebint ją, kyla įspūdis, kad diskusija primena anksčiau vykusią dėl nekilnojamojo turto mokesčio: tada priimtas įstatymas, tačiau tikrieji naudos gavėjai ir poveikis biudžetui iki šiol kelia klausimų. Tą procesą galima apibūdinti posakiu – „jokios apgaulės, tik rankų miklumas“.
Panašiai dabar atrodo ir kalbos apie „Ignitis“ nacionalizaciją – nuomonių daug, pateikiami skirtingi skaičiai, aistrų gausu, tačiau faktinių, susistemintų ir visiems suprantamų argumentų apie realią naudą vartotojams ir biudžetui kol kas pasigendu. Todėl susiradau viešai prieinamą informaciją, paklausiau energetikos srityje dirbančių ekspertų, politikų ir ekonomistų pasisakymų ir pamėginau viską susisteminti, kad pačiam būtų aiškiau
Pagrindiniai ekonominiai aspektai
1. Kainos gyventojams nesikeistų. Šiuo metu AB „Ignitis grupė“ kontrolę turi valstybė (73,08 proc. akcijų), o likusias 26,92 proc. – smulkieji investuotojai. Elektros kainas lemia tarptautinės energijos rinkos, infrastruktūros kaštai ir investicijų poreikis, o ne akcijų nuosavybės struktūra.
2. Valstybė jau dabar daro įtaką. Kontrolinis paketas leidžia per dividendų politiką, investicijas ar kompensavimo programas daryti poveikį kainoms. Net visiškai nacionalizavus „Ignitis“, kainų mechanizmas nepasikeistų – jas ir toliau lemtų rinkos bei infrastruktūros sąnaudos.
3. Biudžeto pasekmės. Akcijų išpirkimas reikštų dividendų praradimą trumpuoju laikotarpiu, mažesnį skaidrumą biržoje ir sudėtingesnį kapitalo pritraukimą.
4. Ilgalaikė rizika. Mažesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir infrastruktūrą gali ilgainiui pakenkti tiek kainų stabilumui, tiek tiekimo patikimumui.
Palyginamoji lentelė
Politinė ir socialinė rizika
Kyla klausimas: kas labiausiai suinteresuotas nacionalizacija? Ar tai tikras vartotojų interesų gynimas, ar labiau siekis pelnyti politinį populiarumą, nukreipti dėmesį nuo kitų problemų ar net destabilizuoti padėtį šalyje?
Nacionalizacija gali suteikti daugiau galimybių riboti rinkos spekuliacijas ar kontroliuoti strateginius sprendimus, bet toks žingsnis turi būti pagrįstas realia nauda, o ne simbolika ar politiniais lozungais.
Mano pastebėjimai kaip eilinio vartotojo
- Diskusija turi vykti toliau, ji būti paremta faktais ir vartotojų interesais, o ne vien ideologija ar politiniais pažadais.
- Elektros kainas lemia tarptautinės rinkos ir infrastruktūros sąnaudos, o ne akcininkų struktūra.
- Sprendimai dėl energetikos ateities turi būti apgalvoti, skaidrūs ir orientuoti į ilgalaikę naudą vartotojui bei biudžetui.
Ar verta nacionalizuoti?
Valstybė jau turi kontrolinį paketą, todėl gali formuoti strateginę kryptį. Staigus 100 proc. nacionalizavimas būtų brangus ir rizikingas. Tai gali pakenkti investicijų pritraukimui ir net išprovokuoti teisines bylas.
Optimalus kelias – stiprinti valstybės įtaką per esamą kontrolinį paketą. Svarbu aiškiai apibrėžti prioritetus: vietinių išteklių naudojimą, kainų stabilumą vartotojams ir investicijas į atsinaujinančią energetiką. Šiuo tikslu galima pasitelkti reguliacinius instrumentus.
Jeigu ateityje paaiškėtų, kad net sustiprinta valstybės įtaka neduoda rezultatų, galima svarstyti nuoseklų akcijų perėmimą etapais. Šiandien svarbiausia – ne skubota nacionalizacija, o efektyvus turimo kontrolinio paketo išnaudojimas.
Sveiki. Nacionalizacijos ir valdymas. Negi dar kyla klausimas, verslo tikslas – pelnas – akcininkai gauna iš esmės dividendus ir nėra kito, nes tokia esmė,ir tai garantuoja plėtrą, tiek ekonominę tiek socialinę…Nacionalizacijos, kad ir grubiai skamba, valstybinis kapitalas, kuris taip pat turi duoti pajamas valstybei…Dividendai gali būti ir apmokestinami, tai mokesčiai valstybei… Taigi bet kuriuo atveju mokėjimai valstybei į biudžetą vyksta. Tikriausiai yra vienas esminis klausimas – kwh kaina. Ji aktuali visuomenei bei ir verslui…Kai 74 proc akcijų turi valstybė – tai kainų reguliavimas – jos rankose. Mažinant kainas – visiems bus mažesni dividendai, ne tik privatiems akcininkams…Taip ir mažesnės įmokos į biudžetą. Bet yra dar vienas aspektas – mažesnės elektros jaino verslams – mažesni gamybos kaštai…tai gali padidinti kitų verslų pajamas, eksportą, o gal tai ir teorija…Jeigu valstybė turėdama visus svertus savo rankose negeba rasti optimalaus sprendimo, tai klausimai Seimui ir valstybės kontrolei….Bet atrodo Ignitis yra įstrigęs vėjo parkų statybose, kur reikalingos fidžiulės investicijos, tuomet ir kainų mažinimo klausimai yra tik literatūra…Tačiau yra dar viena problema, nūdienos, saulės elektrinių parkai, …Kas mėn yra sumokamas apie 15 EUR. mokestis, nor elektros suvartojimas buvo 1 kwh….ar tai teisėta ir teisinga….Ir gal tai ne Igničio problema…
Eilinis pilietis aiškina gerb. Dr. Zemeckiui: privatus akcininkas siekia gauti pelno, jo tikslas – tik pelnas, gi valstybinės strateginės įmonės tikslas – užtikrinti kokybišką ir pasiekiamą paslaugą už kuo įmanomai konkurencingesnę kainą.
Čia ir yra problemos esmė, kad tikslai radikaliai priešingi. Todėl privačių akcininkų buvimas užprogramuoja konfliktą, kuriame jie ir laimi, nes turi neproporcingai didelę įtaką įmonės valdymui, tarifų kėlimui. Su valstybinių įmonių valdymu pasitvarkyta taip, kad lemia ne kontrolinio akcijų paketo turėtojas, o įmonės valdyba ir tariamai nepriklausomi stebėtojai, kurių didžioji dalis atstovauja ne valstybės piliečių interesus.
Naivokas ir kvailokas tas Dr. Zemeckis.
Labai įdomi situacija NS: A. Stankūnas už Igničio nacionalizaciją, Zemeckis nuosaikiai prieš. NS sekėjai išmušti iš vėžių kaip pagal pažangiausius propagandos metodus.
Sveiki. Nacionalizacijos ir valdymas. Negi dar kyla klausimas, verslo tikslas – pelnas – akcininkai gauna iš esmės dividendus ir nėra kito, nes tokia esmė,ir tai garantuoja plėtrą, tiek ekonominę tiek socialinę…Nacionalizacijos, kad ir grubiai skamba, valstybinis kapitalas, kuris taip pat turi duoti pajamas valstybei…Dividendai gali būti ir apmokestinami, tai mokesčiai valstybei… Taigi bet kuriuo atveju mokėjimai valstybei į biudžetą vyksta. Tikriausiai yra vienas esminis klausimas – kwh kaina. Ji aktuali visuomenei bei ir verslui…Kai 74 proc akcijų turi valstybė – tai kainų reguliavimas – jos rankose. Mažinant kainas – visiems bus mažesni dividendai, ne tik privatiems akcininkams…Taip ir mažesnės įmokos į biudžetą. Bet yra dar vienas aspektas – mažesnės elektros jaino verslams – mažesni gamybos kaštai…tai gali padidinti kitų verslų pajamas, eksportą, o gal tai ir teorija…Jeigu valstybė turėdama visus svertus savo rankose negeba rasti optimalaus sprendimo, tai klausimai Seimui ir valstybės kontrolei….Bet atrodo Ignitis yra įstrigęs vėjo parkų statybose, kur reikalingos fidžiulės investicijos, tuomet ir kainų mažinimo klausimai yra tik literatūra…Tačiau yra dar viena problema, nūdienos, saulės elektrinių parkai, …Kas mėn yra sumokamas apie 15 EUR. mokestis, nor elektros suvartojimas buvo 1 kwh….ar tai teisėta ir teisinga….Ir gal tai ne Igničio problema…