Politinė partija nėra vien tik juridinis subjektas ar formalus organizacinis vienetas. Ji – gyva bendruomenė, grindžiama vertybėmis, bendrais tikslais ir narių pasitikėjimu. Nuo jos vidaus tvarkos priklauso, ar partija gali mobilizuoti visuomenę, formuoti politinę darbotvarkę ir įgyvendinti programines idėjas.
Nacionalinis susivienijimas toliau sprendžia problemą: kaip išlaikyti partijos gyvybingumą, jos legitimumą ir ideologinę misiją, kai vidaus procesai, kurie turėtų atspindėti demokratiją, tampa destabilizuojančiais veiksniais?
Teisinis pamatas – partijos statuso išsaugojimas
Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, partija, norėdama turėti oficialų statusą, turi vienyti ne mažiau kaip 2000 narių. Tai ne formalus reikalavimas – valstybė siekia užtikrinti, kad partijos būtų tikros visuomeninės organizacijos.
Man nėra žinoma, kiek šiuo metu yra NS sąraše narių. Tačiau darant prielaidą, kad yra tas minimalus ar jam artimas 2000 narių skaičius, rugsėjo 6 d. įvykęs „suvažiavimas“, kuriame dalyvavo tik apie 300 narių ir kuriame darbotvarkėje buvo tik naujos vadovybės rinkimai, akivaizdžiai pažeidžia demokratijos principus. Be to, kvorumo neturėjo ir ankstesni kai kurie tarybos posėdžiai, kuriuos organizavo ir dalyvavo nariai, nepatenkinti NS Valdybos ar Tarybos sprendimais.
Tai rodo nuoseklią tendenciją, kai siauro rato sprendimai bandomi formaliai įtvirtinti, bet faktiškai neatspindi tikrosios narių valios. Tarptautiniai precedentai rodo, kad tokios tendencijos ne tik kelia teisinę riziką, bet ir silpnina visuomenės pasitikėjimą partija. Panašios situacijos pasitaikė Vokietijoje ir Lenkijoje, kur mažos partijos, kurių realus narių skaičius neatitiko deklaruojamo, buvo pripažintos neveiksniomis ir prarado teisę dalyvauti rinkimuose.
Demokratijos klausimas – ar sprendimai atspindi daugumą?
Politinė partija nėra tik jos pirmininkas, valdyba, taryba ar siauras aktyvistų ratas – tai tūkstančiai narių, kurie tikisi, kad jų balsas bus girdimas. „Suvažiavimas“, kuriame sprendimai priimami tik siauro rato, neatspindi tikrosios partijos valios ir gali būti laikomas destruktyviu.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kai suvažiavimus inicijuoja iš partijos pašalinti nariai, o darbotvarkėje lieka tik vienas klausimas – vadovybės pakeitimas. Toks siauras ir selektyvus požiūris nėra sveikos demokratijos ženklas, o veikiau destruktyvus veiksmas, nukreiptas prieš pačią partijos bendruomenę. Kodėl?
Pirma, nes sprendimų priėmimas atitraukiamas nuo tikrųjų narių daugumos. Iš 2000 narių partijos sprendimus mėgina priimti tik apie 320 žmonių, net neatstovaujančių platesnės narių bazės. Tai prieštarauja pačiai demokratinės atstovybės logikai.
Antra, toks suvažiavimas nesprendžia realių partijos problemų – narių skaičiaus mažėjimo, finansinės drausmės, veiklos aktyvumo regionuose. Vietoje strateginės diskusijos, kaip sustiprinti organizaciją, visas dėmesys nukreipiamas į personalijų kaitą. Tai primena situacijas, kada kai kurios mažesnės partijos Lietuvoje, nesugebėdamos spręsti iššūkių, buvo nuolat draskomos vidinių vadovybės kovų. Tokios partijos ilgainiui prarado visuomenės pasitikėjimą ir rinkėjų paramą.
Trečia, destruktyvus yra pats precedentas. Jei pašalinti nariai gali suburti būrį šalininkų ir paskelbti, kad jų priimti sprendimai yra galiojantys, tokiu atveju partija rizikuoja nuolatiniu susiskaldymu ir teisminiais ginčais. Tai reiškia, kad vietoje politinės veiklos ir visuomenės telkimo partija energiją išeikvos tarpusavio kovoms. Tokie precedento pavyzdžiai žinomi ne tik Lietuvoje – pavyzdžiui, kai kurios Rytų Europos valstybėse veikiančios konservatyvios partijos iširo būtent dėl to, kad kiekviena nepasitenkinusi grupelė bandė organizuoti savo „suvažiavimus“ ir pasiskelbti tikrąja vadovybe.
Todėl, žvelgiant tiek iš teisinės, tiek iš moralinės perspektyvos, toks suvažiavimas yra destruktyvus ne tik dėl formalaus narių skaičiaus stokos, bet ir dėl savo tikslų – jis ne stiprina, o silpnina partijos bendruomenę. Politinės organizacijos brandą rodo gebėjimas spręsti vidinius nesutarimus bendrame forume, laikantis įstatų ir gerbiant daugumos narių valią, o ne bandant pakeisti vadovybę už uždarų durų su siauru aktyvistų ratu.
Klausimas kyla natūraliai: kokie yra tikrieji tokių „suvažiavimų“ organizatorių motyvai? Ar jie siekia bendro partijos intereso, ar vykdo asmenines ambicijas, naudodamiesi buvusiais ir esamais nariais? Galimi scenarijai ir užsienio šalių patirtis rodo, kad tokie veiksmai dažnai būna koordinuoti ir kryptingi:
• Buvusių narių įtaka. Nariai, nepatenkinti vadovybės sprendimais, gali siekti destabilizuoti partijos struktūrą, formuojant siauro rato posėdžius, kurie formaliai atrodo teisėti, bet faktiškai neperduoda tikrosios narių valios.
• Vidiniai „alternatyvūs lyderiai“. Nariai, turintys kitokią viziją ar strategiją nei dauguma, gali siekti pakeisti vadovybę ar kryptį, neturėdami plačios paramos. Jie pasinaudoja formaliais mechanizmais, kad įtvirtintų savo sprendimus.
• Išorinės jėgos ir interesų grupės. Politiniai konkurentai ar organizacijos, norinčios silpninti partiją, gali pasinaudoti partijos nariais sukelti vidaus krizėmis, siekdami silpninti partijos įtaką nacionalinėje politikoje.
Kai tokios destruktyvios jėgos veikia, partija tampa trapia struktūra, kurioje eiliniai nariai jaučiasi tik statistiniais balsais, tarpusavio bendravime vadovaujamasi emocijomis, o ne racionalia logika ir faktais. Tai tiesiogiai mažina partijos gyvybingumą ir politinę galią.
Strateginės priemonės – kaip apsiginti
Nacionalinis susivienijimas gali pasinaudoti keliomis strateginėmis priemonėmis, kurios ne tik apsaugo nuo destruktyvių vidinių procesų, bet ir sustiprina partijos gebėjimą išlikti gyvybinga bei efektyviai veikti politinėje arenoje. Svarbiausia suprasti: partija, kuri nesugeba kontroliuoti vidaus intrigų, rizikuoja prarasti ne tik savo statusą, bet ir tikrąją politinę galią.
1. Skaidrumas kaip gynybos ir prevencijos priemonė.
Tikslus narių skaičiaus atskleidimas ir viešinimas ne tik didina pasitikėjimą tarp narių, bet ir mažina manipuliacijos galimybes. Kai visi mato tikrąją situaciją, destruktyvios grupės praranda paslėpto veikimo pranašumą. Tai atitinka principą, kad valdžia, net jei siekiama manipuliuoti, privalo žinoti savo ribas: jei manipuliacijos bus per matomos, jos sukels atsakomąją reakciją. Skaidrumas – tai tiek prevencija, tiek taktika, leidžianti vadovybei kontroliuoti padėtį, nepasiduodant siauro rato intrigoms.
2. Platesnė narių įtraukimo sistema – daugumos gynimo taktika.
Nuotolinės konferencijos, vidinės balsavimo platformos ir regioniniai susirinkimai užtikrina, kad tikroji dauguma gali dalyvauti sprendimų priėmime. Tai ne tik demokratijos reikalavimas – tai ir strateginė gynyba: jei valdžia ignoruoja plačią narių bazę, ji palieka erdvę destruktyvioms jėgoms. Įtraukiant platesnę narių bazę, vadovybė užtikrina, kad sprendimai bus teisėti, o intrigos siaurame rate – neefektyvios. Tai – taktika, kuria pasinaudojus, galima neutralizuoti destruktyvius veiksmus dar prieš pradedant konfliktą.
3. Politinis švietimas ir įtraukimas – įtakos kontrolė.
Nariai, kurie supranta partijos viziją ir vertybes, tampa sąmoningais bendruomenės kūrėjais, o ne vien tik formaliais balsais. Švietimas ir aktyvi diskusijų kultūra skyriuose mažina destruktyvių grupių galimybes įtvirtinti savo darbotvarkę. Strateginiu požiūriu tai leidžia vadovybei formuoti sąmoningą, lojalią daugumą, o ne pasikliauti tik formalia procedūra ar represyvia kontrole.
4. Atsakomybės mechanizmai – intrigos ir manipuliacijų prevencija.
Kiekvienas sprendimas turi būti dokumentuojamas ir prieinamas plačiam narių ratui. Formalių procedūrų viešumas yra taktinis instrumentas: jei destruktyvios grupės sieks manipuliuoti, jos rizikuos būti atskleistos, o vadovybė įgauna moralinį ir politinį svertą. Ši priemonė ne tik apsaugo nuo manipuliacijų, bet ir stiprina vidinę discipliną bei aiškiai rodo nariams, kas yra atsakingas už sprendimus.
5. Kryžminė kontrolė – nuolatinis galios balansas.
Vadovybė turi reguliariai tikrinti, ar sprendimai atspindi tikrąją narių valią, ne tik siauro aktyvistų rato interesus. Tai galima daryti per narių apklausas, regioninius posėdžius ir nuolatines ataskaitas. Ši taktika leidžia vadovybei identifikuoti destruktyvius veiksmus dar jų nepaskelbus, sumažina galimybę, kad siauras ratas manipuliuos partijos mechanizmais, ir užtikrina, kad valdžia išliktų stabiliai remiama tikros daugumos.
Tarptautinė patirtis – strateginės pamokos
Analizuojant užsienio partijų patirtį, matyti aiški taisyklė: partijos, kurios sugeba išgyventi krizę ir išlaikyti savo pozicijas, naudojasi ne tik atvirumu, bet ir strategiškai apgalvotais atsinaujinimo mechanizmais. Tai reiškia, kad valdžia turi ne tik formaliai priimti sprendimus, bet ir suprasti, kaip juos pagrįsti, kaip sutelkti tikrąją narių daugumą ir kaip neutralizuoti destruktyvias vidines jėgas.
Jungtinėje Karalystėje Leiboristų partija po 2010-ųjų rinkimų nesėkmių neapsiribojo tik formaliais sprendimais. Ji organizavo plačias vidines diskusijas, atnaujino partijos struktūras ir sutelkė narius į bendrą tikslą. Strategiškai svarbu tai, kad tokiu būdu vadovybė ne tik atkūrė demokratinę kontrolę, bet ir neutralizavo potencialius destruktyvius elementus siaurame aktyvistų rate.
Prancūzijos „Respublikonai“ po rinkimų nesėkmių elgėsi priešingai: sprendimai buvo priimami uždaruose sluoksniuose, ribojant narių dalyvavimą. Ši strategija iš pradžių leido vadovybei kontroliuoti procesus, tačiau ilgainiui sukėlė pasitikėjimo krizę ir sumažino partijos įtaką rinkėjų tarpe. Tai aiškiai rodo, kad trumpalaikė valdžios kontrolė siaurame rate gali atrodyti efektyvi, bet ilgalaikėje perspektyvoje kenkia legitimumui ir struktūros stabilumui.
Lenkijos konservatorių patirtis taip pat patvirtina šią taisyklę: nors partijoje kilo vidinių konfliktų, sprendimų patvirtinimas platesnėje narių bazėje išlaikė partijos legitimumą ir politinę galią. Net jei intrigos ir konfliktai egzistuoja, strategija, kuria siekiama sutelkti tikrąją daugumą, padeda neutralizuoti destabilizuojančius veiksmus ir apsaugo partijos ilgalaikę perspektyvą.
Šie pavyzdžiai rodo aiškią pamoką: be gyvos narystės, nuolatinio narių įtraukimo ir realios demokratijos mechanizmų, partija gali formaliai priimti sprendimus, tačiau ilgainiui ji praranda legitimumą ir silpnina idėją, kurią neša. Siauro rato sprendimai, net jei techniškai teisėti, tampa destruktyviais, jei jie ignoruoja tikrąją daugumą ir palieka narius atskirtus nuo partijos gyvenimo. Strategiškai valdoma atvirumo ir narių telkimo politika – tai ne tik demokratijos klausimas, bet ir efektyvi gynybos priemonė prieš vidines intrigas.
Ar išmintis nugalės?
Nacionalinis susivienijimas turi pasirinkimą: arba užsidaryti ir bandyti išlaikyti tik formalią struktūrą, rizikuojant prarasti tiek oficialų statusą, tiek visuomenės pasitikėjimą, arba pripažinti realias problemas, apie jas viešai kalbėti ir mobilizuoti narius konstruktyviam bei bendrų tikslų nukreiptam veikimui.
Tik sveiko proto, atsakomybės ir plačios narių įtraukties kombinacija gali užtikrinti ilgalaikį partijos išlikimą ir legitimumą. Kiekvienas NS narys turi paklausti savęs: ar noriu būti tik stebėtojas, ar aktyvus bendruomenės kūrėjas? Šis pasirinkimas nėra tik simbolinis – nuo jo priklauso ne tik partijos struktūros tvirtumas, bet ir jos gebėjimas formuoti viešąją politiką, skatinti principingumą bei nacionalinę atsakomybę.
Istorinė ir tarptautinė patirtis rodo, kad partijos, kurios ignoruoja narių valią ir leidžia siauram interesų ratui dominuoti, ilgainiui silpsta. Priešingai, tos, kurios drąsiai pripažįsta problemas, kuria skaidrias procedūras ir telkia narius plačiuose procesuose, sugeba išlaikyti tiek politinę galią, tiek idėjos gyvybingumą.
Todėl klausimas, ar nugalės išmintis ir sveikas protas, tampa esminiu: ar partija gebės susitelkti spręsdama vidines krizes konstruktyviai, skaidriai ir vieningai, išsaugodama stiprų narystės pagrindą ir politinę galią?
Tik toks požiūris suteikia viltį, kad Nacionalinis susivienijimas ne tik išsilaikys kaip organizacija, bet ir išliks gyva idėja, kurios Lietuvoje šiuo metu ypač reikia.
Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys
Tai kodėl tas NS narys Zemeckis nepasako visos tiesos, ar jis būdamas NS partijos nariu nežino savo partijos įstatų? Juk pagal 15.14 straipsnį balsuoti gali tik aktyvūs partijos nariai, kurie susimokėję nario mokestį, o tie kurie nemoka nario mokesčio jie netenka aktyviojo nario statuso ir jie neskaičiuojami į partijos suvažiavimo kvorumus. Kodėl jis nepasako, kad tas 320 susirinkusių narių buvo didžiausias skaičius, nuo partijos įsteigimo dienos, kai susirenka tiek daug narių į suvažiavimą. Seniau susirinkdavo 100-200 narių.
Dr. Zemeckio straipsnis, kaip teisingai čia ir mini vienas komentatorius, tikrai kaip paimtas iš LKP CK organo – laikraščio Tiesa, tik adaptuotas nūdienai. Viskas gražu kaip TSRS ir LTSR konstitucijose.
Noriu pakalbėti apie 320 žmonių nusprendusius už 1700 likusių partijos narių.
O pasirodo aktyvių partijos narių, t.y. mokančių įnašus į partijos kasą, yra tik apie 530 galvų. Nemokantiems įnašų remiantis teisiniu reglamentavimu neleidžiama balsuoti jokiuose posėdžiuose, susirinkimuose ir suvažiavimuose. Jei nemoką įnašų, tai tokie jie ir partijos nariai, tai abejingieji statistai dėl skaičiaus. Todėl 320 iš 530 yra tikroji partijos dauguma, kurios neįmanoma niekaip sumenkinti ar nuneigti, tai yra tikrovė, o bandantys nuneigti tikrovę atrodo tragikomiškai ir apgailėtinai.
O „partija” su 530 tikrų narių atrodo kaip: tragikomiškai ar apgailėtinai?
Apie „partijos” suvažiavimą, į kurį suvažiuoja 320 narių, net neklausiu. Kaip atrodo!
Ne visi moka nario mokesčius ir kitose partijose.
O iš Radžvilo partijos narių mačiau, kaip rašė, kad net nematė reikalo mokėt, nes partija stagnuoja prie Radžvilo.
NS, kaip ir visos partijos, neranda bendros kalbos su tauta, kuri jau 1992 metais parodė, kad nesupranta dėl ko vos pastumta sugriuvo SSSR. Ir , apimtą vaikiškų nekantrių lūkesčių reikalavo iš partijų greito komunistinės tvarkos pataisymo, o ne galutinio griovimo. Nusivylusi tauta pasikėlė į teisuoliškas aukštumas, o politikus ir partijas pasmerkė nesibaigiančiai atgailai ir pasitaisymui.
Iš klaidingų prielaidų, sukurptas „teisingas” tekstas, kuriame maištininkai sukeisti su antimaištininkais vietomis. Juk tikrieji maištininkai yra valdyba, kurie pirmieji pamynė partijos teisinius reglamentus.
O čia citata rasta komentaruose po Stankūno postu facebook’e, kuri demaskuoja visus melus:
„Neišpasakyto akiplėšiškumo melas.
Ponas Stankūnas puikiai žino, kad:
1) pagal Tarybos darbo reglamentą kvorumo PAKARTOTINIAME Tarybos posėdyje nereikalaujama ir jis turi teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio posėdžio darbotvarkę – kas ir buvo padaryta gegužės 29 ir liepos 29 d. posėdžiuose, paskelbiant suvažiavimą;
2) ponas Radžvilas nuo pat pradžių piktybiškai spjovė į įsakmų Įstatų reikalavimą sušaukti Tarybos posėdžius reikalaujant 1/3 Tarybos narių, o ponas Stankūnas nevykdė savo pareigos juos organizuoti;
3) ponai Radžvilas su Stankūnu ir jiems paklusnūs Valdybos pakalikai spjovė net į tris (!) Įstatuose numatytus privalomus pagrindus sušaukti neeilinį suvažiavimą – Tarybos reikalavimą, 1/3 skyrių reikalavimą ir Etikos komisijos sumažėjimą iki neveiksnaus dydžio;
4) vicepirmininkas Dubnikas dar gegužės 9 d. posėdyje spjovė į reglamento reikalavimą įtraukti į darbotvarkę 1/4 Tarybos narių reikalaujamą klausimą dėl suvažiavimo;
5) radžvilinė Valdyba neteisėtai pašalino iš partijos V. Sinicą ir kitus Tarybos narius be etikos komisijos privalomos išvados ir neturėdama tam įgaliojimų;
6) rugsėjo 4 d. posėdis buvo ne pakartotinis, kvorumo jame nebuvo, jis sušauktas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, todėl sprendimai niekiniai.
Ir po viso šito drįstate kažką pezėti apie suvažiavimo tariamą neteisėtumą??“
NS pats save naikina. Tokia padėtis seniai brendo. Bet vadovybė to nematė.
Įkėliau komentarą…
Stiklo Valytuvas 2025-09-10 , 12:37
Jūsų komentaras laukia patvirtinimo
1. ,,Dr.”
Kodėl man paskutiniu metu nuo ‘Dr.’ ir ‘Prof.’ suka vidurius?
Matomai alergija… apsišaukėliams…
2. ,,Romualdas Zemeckis.”
(Be komentarų. Kol Kas.)
3. ,,Nacionalinis susivienijimas tarp destrukcijos ir atsinaujinimo”
Per visus 5,5 metus nepastebėjau nei vieno nei kito.
O kad ‘protingų užtenka’ man kartojo kaip mantrą (gal buvo susimokę) visi 12-15 su kuriais teko pasikalbėti…
Atsinaujinimas? Hmmm? Be dialogo su tauta? Be klausimų – atsakymų tilto?
(Bet nerkime giliau – nerkime į patį tekstą.)
4. ,,Politinė partija nėra vien tik juridinis subjektas ar formalus organizacinis vienetas. Ji – gyva bendruomenė, grindžiama vertybėmis, bendrais tikslais ir narių pasitikėjimu. Nuo jos vidaus tvarkos priklauso, ar partija gali mobilizuoti visuomenę, formuoti politinę darbotvarkę ir įgyvendinti programines idėjas.”
Kaip gražiai sudėta… Pasijutau lig skaityčiau ,,Tiesą” ar ,,Pravdą”
V sio pravilno, tolko naoborot.
5. ,,Nacionalinis susivienijimas toliau sprendžia problemą: kaip išlaikyti partijos gyvybingumą, jos legitimumą ir ideologinę misiją, kai vidaus procesai, kurie turėtų atspindėti demokratiją, tampa destabilizuojančiais veiksniais?”
Partijos gyvybingumas, o gal ,,Partijos gyvybingumas”. Ar čia ,,anekdotas iš dviejų žodžių”?
,,Ideologinė misija” – ,,Sovietų sąjunga žlugo nes buvo ekonomiškai perpuvusi iš vidaus”?
(Vien apie šį sakinį galėčiau parašyti visą labai labai ilgą straipsnį, bet nevarginsiu runkelių užimtų RUDENINIU derliaus nuėmimu.)
6. ,,Teisinis pamatas – partijos statuso išsaugojimas”
O be ‘partijos statuso’ ar dar kas nors yra?
7. ,,Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, partija, norėdama turėti oficialų statusą, turi vienyti ne mažiau kaip 2000 narių. Tai ne formalus reikalavimas – valstybė siekia užtikrinti, kad partijos būtų tikros visuomeninės organizacijos.”
Aha, tikros visuomeninės organizacijos, kurios nesikalba su tauta, nesikalba su visuomene… NS yra organizacija saviraiškos pagrindais?
8. ,,Man nėra žinoma, kiek šiuo metu yra NS sąraše narių. Tačiau darant prielaidą, kad yra tas minimalus ar jam artimas 2000 narių skaičius, rugsėjo 6 d. įvykęs „suvažiavimas“, kuriame dalyvavo tik apie 300 narių ir kuriame darbotvarkėje buvo tik naujos vadovybės rinkimai, akivaizdžiai pažeidžia demokratijos principus. Be to, kvorumo neturėjo ir ankstesni kai kurie tarybos posėdžiai, kuriuos organizavo ir dalyvavo nariai, nepatenkinti NS Valdybos ar Tarybos sprendimais.”
Gerbiamasai, malonėk nušviesti reikšmingus NS darbus lyginant su Sinicos veiksmais…
Nesu Sinicos gerbėjas, bet sinicininkų suvažiavimą rašyti kabutėse yra savęs niekinimas.
,,… organizavo ir dalyvavo nariai, nepatenkinti NS Valdybos ar Tarybos sprendimais.” O tauta, ar bent brandžioji jos dalis, yra patenkinta tokiais NS Valdybos ar Tarybos sprendimais, a?
9. ,,Tai rodo nuoseklią tendenciją, kai siauro rato sprendimai bandomi formaliai įtvirtinti, bet faktiškai neatspindi tikrosios narių valios. Tarptautiniai precedentai rodo, kad tokios tendencijos ne tik kelia teisinę riziką, bet ir silpnina visuomenės pasitikėjimą partija. Panašios situacijos pasitaikė Vokietijoje ir Lenkijoje, kur mažos partijos, kurių realus narių skaičius neatitiko deklaruojamo, buvo pripažintos neveiksniomis ir prarado teisę dalyvauti rinkimuose.”
Visuomenės pasitikėjimą partija jau seniai yra žlugęs… Asmeniškai mano pasitikėjimas žlugo, kai visi kalbinti tvirtino, kad jiems protingų užtenka… ir dar kai vienas TOKS iš partijos viršūnėlės man pasiūlė dalinti laikraštuką prie bažnyčios durų…
,,… kurių realus narių skaičius neatitiko deklaruojamo, buvo pripažintos neveiksniomis ir prarado teisę dalyvauti rinkimuose.” o ką jūs patys padarėte kad AUGTUMĖTE ?!!!!!!!
— Partijos būstinės nėra.
— Partijos filialų didžiuosiuose miestuose nėra.
— Oficialaus veikiančio tel. nėra.
— Internetinio portalo, pritraukti žmonėms, irgi nėra…
Užtat bukos ideologijos per akis.
10. ,,Demokratijos klausimas – ar sprendimai atspindi daugumą?”
Demokratija išlaisvina vidutinybes, o dauguma yra minia… minia paklūsta bandos instinktams, o ne intelektui…
11. ,,Politinė partija nėra tik jos pirmininkas, valdyba, taryba ar siauras aktyvistų ratas – tai tūkstančiai narių, kurie tikisi, kad jų balsas bus girdimas. „Suvažiavimas“, kuriame sprendimai priimami tik siauro rato, neatspindi tikrosios partijos valios ir gali būti laikomas destruktyviu.”
Kieno balsą per 5,5 metų išgirdo NS, Radžvilas, Sinica, ir tas tuzinas su + su kuriais kalbėjau…
Pyyypt… Ne ne pyyypt, čia ir visas tarptautinis daugiatomis pasaulio keiksmažodžių žodynas nepadės…
12. ,,Dar didesnį nerimą kelia tai, kai suvažiavimus inicijuoja iš partijos pašalinti nariai, o darbotvarkėje lieka tik vienas klausimas – vadovybės pakeitimas. Toks siauras ir selektyvus požiūris nėra sveikos demokratijos ženklas, o veikiau destruktyvus veiksmas, nukreiptas prieš pačią partijos bendruomenę. Kodėl?”
Ar tu ***** ar neėdęs, ar drignių apsirijęs, a?
Ar bent rauki ką rašai: ,,Dar didesnį nerimą kelia tai, kai suvažiavimus inicijuoja iš partijos pašalinti nariai,…”
O kokia čia problema? Juk jie iš partijos PAŠALINTI. Jie laisvi nuo NS, ir laisvi daryti ką nori…
O kad pašalinti kėsinasi į partiją, tai jau visai kita kalba.. Ir būtent apie tai dera kalbėti, o ne Gordijaus mazgus mazgyti…
13. ,,Pirma, nes sprendimų priėmimas atitraukiamas nuo tikrųjų narių daugumos. Iš 2000 narių partijos sprendimus mėgina priimti tik apie 320 žmonių, net neatstovaujančių platesnės narių bazės. Tai prieštarauja pačiai demokratinės atstovybės logikai.”
Taip Sinica yra neteisus…
Reikia nesikabinti į NS, o kurti savo partiją !!! !!! !!!
Ir kad Sinica šito nedaro… sako, kad drumsti vandenį yra siniciečių tikslas, ga-li-mai.
Ir dar tas reportažas per Lietuvos ryto TV su Sinicos pasisakymu…
14. ,,Antra, toks suvažiavimas nesprendžia realių partijos problemų – narių skaičiaus mažėjimo, finansinės drausmės, veiklos aktyvumo regionuose. Vietoje strateginės diskusijos, kaip sustiprinti organizaciją, visas dėmesys nukreipiamas į personalijų kaitą. Tai primena situacijas, kada kai kurios mažesnės partijos Lietuvoje, nesugebėdamos spręsti iššūkių, buvo nuolat draskomos vidinių vadovybės kovų. Tokios partijos ilgainiui prarado visuomenės pasitikėjimą ir rinkėjų paramą.”
TAIP…
BET…
O ką pats NS nuveikė vidaus ir išorės problemų sprendime per 5,5 metų.
Ar tai padidino rinkėjų pasitikėjimą?
Vien tai kad Radžvilas saugo Landsbergio šikinyko tvaiką, daug pasako apie TĄ sąjūdinio (KGB’istinio) tipo partiją…
15. ,,Trečia, destruktyvus yra pats precedentas. Jei pašalinti nariai gali suburti būrį šalininkų ir paskelbti, kad jų priimti sprendimai yra galiojantys, tokiu atveju partija rizikuoja nuolatiniu susiskaldymu ir teisminiais ginčais. Tai reiškia, kad vietoje politinės veiklos ir visuomenės telkimo partija energiją išeikvos tarpusavio kovoms. Tokie precedento pavyzdžiai žinomi ne tik Lietuvoje – pavyzdžiui, kai kurios Rytų Europos valstybėse veikiančios konservatyvios partijos iširo būtent dėl to, kad kiekviena nepasitenkinusi grupelė bandė organizuoti savo „suvažiavimus“ ir pasiskelbti tikrąja vadovybe.”
Ei, lodoriai, dvasios ir proto invalidai (kuriems protingų užtenka), ar jums Zaratustra neleidžia atsiriboti nuo pašalintų iš partijos?
Toks įspūdis, kad siniciečiai (~300) jums yra svarbesni nei siniciečiams jūs (~1 700)…
Suprantama, kai limitas 2 000 narių… o gausėjimo nesimato, tai ko nepadarysi dėl riestainio skylės…
Tikri sudegusio teatro artistai.
16. ,,Todėl, žvelgiant tiek iš teisinės, tiek iš moralinės perspektyvos, toks suvažiavimas yra destruktyvus ne tik dėl formalaus narių skaičiaus stokos, bet ir dėl savo tikslų – jis ne stiprina, o silpnina partijos bendruomenę. Politinės organizacijos brandą rodo gebėjimas spręsti vidinius nesutarimus bendrame forume, laikantis įstatų ir gerbiant daugumos narių valią, o ne bandant pakeisti vadovybę už uždarų durų su siauru aktyvistų ratu.”
Eik sau, net susigraudinau…
Viską darė kad partinė bendruomenė silpnėtų, o atėjus valandai X viską išverčia atbulai…
Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka…
(Jooo… Girdėjau… Paksas nekaltas, aplinka kalta…)
17. ,,Klausimas kyla natūraliai: kokie yra tikrieji tokių „suvažiavimų“ organizatorių motyvai? Ar jie siekia bendro partijos intereso, ar vykdo asmenines ambicijas, naudodamiesi buvusiais ir esamais nariais? Galimi scenarijai ir užsienio šalių patirtis rodo, kad tokie veiksmai dažnai būna koordinuoti ir kryptingi:”
Pagaliau, NS išplaukė į tarptautinius vandenis !!!
Ovacijos ir fejerverkai su ,,Ilgiausių metų” palinkėjimu…
18. ,,• Buvusių narių įtaka. Nariai, nepatenkinti vadovybės sprendimais, gali siekti destabilizuoti partijos struktūrą, formuojant siauro rato posėdžius, kurie formaliai atrodo teisėti, bet faktiškai neperduoda tikrosios narių valios.”
Buvusių narių, ar visgi buvusių nebūna?
19. ,,• Vidiniai „alternatyvūs lyderiai“. Nariai, turintys kitokią viziją ar strategiją nei dauguma, gali siekti pakeisti vadovybę ar kryptį, neturėdami plačios paramos. Jie pasinaudoja formaliais mechanizmais, kad įtvirtintų savo sprendimus.”
Maža dalis radžvilistų.
Maža dalis sinicininkų.
Ir dauguma – liurbiai kvadratu, nesugebantys net paskaityti portalo pozicija.org, nekalbant apie komentarų parašymą – megztos Radžvilo beretės…
20. ,,• Išorinės jėgos ir interesų grupės. Politiniai konkurentai ar organizacijos, norinčios silpninti partiją, gali pasinaudoti partijos nariais sukelti vidaus krizėmis, siekdami silpninti partijos įtaką nacionalinėje politikoje.”
…, nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati… nereikėjo ***** stumti, kol ugnis buvo kaitri…
21. ,,Kai tokios destruktyvios jėgos veikia, partija tampa trapia struktūra, kurioje eiliniai nariai jaučiasi tik statistiniais balsais, tarpusavio bendravime vadovaujamasi emocijomis, o ne racionalia logika ir faktais. Tai tiesiogiai mažina partijos gyvybingumą ir politinę galią.”
IMUNITETAS !!!
Ar teko girdėti apie tai, a.
Kieno turėtų būti rūpestis – imunitetas? Savų ar priešų?
22. ,,Strateginės priemonės – kaip apsiginti”
Augti tiesoje ir doroje, o ne primestame ,,Pan Europos” projekte.
23. ,,Nacionalinis susivienijimas gali pasinaudoti keliomis strateginėmis priemonėmis, kurios ne tik apsaugo nuo destruktyvių vidinių procesų, bet ir sustiprina partijos gebėjimą išlikti gyvybinga bei efektyviai veikti politinėje arenoje. Svarbiausia suprasti: partija, kuri nesugeba kontroliuoti vidaus intrigų, rizikuoja prarasti ne tik savo statusą, bet ir tikrąją politinę galią.”
Dar nuo tiesos.lt laikų, NS strategija buvo nesikalbėti su tauta, su visuomene, su protingais..
O kai žilė galvoj ir velnias uodegoj, eikit velniop…
24. ,,1. Skaidrumas kaip gynybos ir prevencijos priemonė.
Tikslus narių skaičiaus atskleidimas ir viešinimas ne tik didina pasitikėjimą tarp narių, bet ir mažina manipuliacijos galimybes. Kai visi mato tikrąją situaciją, destruktyvios grupės praranda paslėpto veikimo pranašumą. Tai atitinka principą, kad valdžia, net jei siekiama manipuliuoti, privalo žinoti savo ribas: jei manipuliacijos bus per matomos, jos sukels atsakomąją reakciją. Skaidrumas – tai tiek prevencija, tiek taktika, leidžianti vadovybei kontroliuoti padėtį, nepasiduodant siauro rato intrigoms.
2. Platesnė narių įtraukimo sistema – daugumos gynimo taktika.
Nuotolinės konferencijos, vidinės balsavimo platformos ir regioniniai susirinkimai užtikrina, kad tikroji dauguma gali dalyvauti sprendimų priėmime. Tai ne tik demokratijos reikalavimas – tai ir strateginė gynyba: jei valdžia ignoruoja plačią narių bazę, ji palieka erdvę destruktyvioms jėgoms. Įtraukiant platesnę narių bazę, vadovybė užtikrina, kad sprendimai bus teisėti, o intrigos siaurame rate – neefektyvios. Tai – taktika, kuria pasinaudojus, galima neutralizuoti destruktyvius veiksmus dar prieš pradedant konfliktą.
3. Politinis švietimas ir įtraukimas – įtakos kontrolė.
Nariai, kurie supranta partijos viziją ir vertybes, tampa sąmoningais bendruomenės kūrėjais, o ne vien tik formaliais balsais. Švietimas ir aktyvi diskusijų kultūra skyriuose mažina destruktyvių grupių galimybes įtvirtinti savo darbotvarkę. Strateginiu požiūriu tai leidžia vadovybei formuoti sąmoningą, lojalią daugumą, o ne pasikliauti tik formalia procedūra ar represyvia kontrole.
4. Atsakomybės mechanizmai – intrigos ir manipuliacijų prevencija.
Kiekvienas sprendimas turi būti dokumentuojamas ir prieinamas plačiam narių ratui. Formalių procedūrų viešumas yra taktinis instrumentas: jei destruktyvios grupės sieks manipuliuoti, jos rizikuos būti atskleistos, o vadovybė įgauna moralinį ir politinį svertą. Ši priemonė ne tik apsaugo nuo manipuliacijų, bet ir stiprina vidinę discipliną bei aiškiai rodo nariams, kas yra atsakingas už sprendimus.
5. Kryžminė kontrolė – nuolatinis galios balansas.
Vadovybė turi reguliariai tikrinti, ar sprendimai atspindi tikrąją narių valią, ne tik siauro aktyvistų rato interesus. Tai galima daryti per narių apklausas, regioninius posėdžius ir nuolatines ataskaitas. Ši taktika leidžia vadovybei identifikuoti destruktyvius veiksmus dar jų nepaskelbus, sumažina galimybę, kad siauras ratas manipuliuos partijos mechanizmais, ir užtikrina, kad valdžia išliktų stabiliai remiama tikros daugumos.”
=======
Čia pats svarbiausias momentas, du klausimai.
1. Koks tavo motinos vardas? (Ar ta gyslomis neteka išrinktųjų kraujas?)
2. Kokie tavo ir tavo artimųjų (meilužių) ryšiai ar sąsajos su KGB, ČŽV, Mosad’u..?
Šie du klausimai turi tapti pagrindiniais klausimais ir svarbiausiais orentyrais visuose būsimuose rinkimuose !!!
=======
25. ,,Tarptautinė patirtis – strateginės pamokos
Analizuojant užsienio partijų patirtį, matyti aiški taisyklė: partijos, kurios sugeba išgyventi krizę ir išlaikyti savo pozicijas, naudojasi ne tik atvirumu, bet ir strategiškai apgalvotais atsinaujinimo mechanizmais. Tai reiškia, kad valdžia turi ne tik formaliai priimti sprendimus, bet ir suprasti, kaip juos pagrįsti, kaip sutelkti tikrąją narių daugumą ir kaip neutralizuoti destruktyvias vidines jėgas.
Jungtinėje Karalystėje Leiboristų partija po 2010-ųjų rinkimų nesėkmių neapsiribojo tik formaliais sprendimais. Ji organizavo plačias vidines diskusijas, atnaujino partijos struktūras ir sutelkė narius į bendrą tikslą. Strategiškai svarbu tai, kad tokiu būdu vadovybė ne tik atkūrė demokratinę kontrolę, bet ir neutralizavo potencialius destruktyvius elementus siaurame aktyvistų rate.
Prancūzijos „Respublikonai“ po rinkimų nesėkmių elgėsi priešingai: sprendimai buvo priimami uždaruose sluoksniuose, ribojant narių dalyvavimą. Ši strategija iš pradžių leido vadovybei kontroliuoti procesus, tačiau ilgainiui sukėlė pasitikėjimo krizę ir sumažino partijos įtaką rinkėjų tarpe. Tai aiškiai rodo, kad trumpalaikė valdžios kontrolė siaurame rate gali atrodyti efektyvi, bet ilgalaikėje perspektyvoje kenkia legitimumui ir struktūros stabilumui.
Lenkijos konservatorių patirtis taip pat patvirtina šią taisyklę: nors partijoje kilo vidinių konfliktų, sprendimų patvirtinimas platesnėje narių bazėje išlaikė partijos legitimumą ir politinę galią. Net jei intrigos ir konfliktai egzistuoja, strategija, kuria siekiama sutelkti tikrąją daugumą, padeda neutralizuoti destabilizuojančius veiksmus ir apsaugo partijos ilgalaikę perspektyvą.
Šie pavyzdžiai rodo aiškią pamoką: be gyvos narystės, nuolatinio narių įtraukimo ir realios demokratijos mechanizmų, partija gali formaliai priimti sprendimus, tačiau ilgainiui ji praranda legitimumą ir silpnina idėją, kurią neša. Siauro rato sprendimai, net jei techniškai teisėti, tampa destruktyviais, jei jie ignoruoja tikrąją daugumą ir palieka narius atskirtus nuo partijos gyvenimo. Strategiškai valdoma atvirumo ir narių telkimo politika – tai ne tik demokratijos klausimas, bet ir efektyvi gynybos priemonė prieš vidines intrigas.”
Viskas aišku, viskas kaip ant delno…
Kadangi viskas daroma priešingai, natūraliai kyla klausimas, ar NS nuo pat pradžių BUVO ar vėliau tapo MARIONETE?
Radžvilas per Europarlamento rinkimus 2024 vasarą kalbėjo TAIP, kaip vėliau jau nebekalbėjo.
Kol šitas rebusas nebus detalizuotas tautai ir visuomenei jokio pagerėjimo nenusimato.
26. ,,Ar išmintis nugalės?”
Kam ta išmintis kai protingų užtenka.
27. ,,Nacionalinis susivienijimas turi pasirinkimą: arba užsidaryti ir bandyti išlaikyti tik formalią struktūrą, rizikuojant prarasti tiek oficialų statusą, tiek visuomenės pasitikėjimą, arba pripažinti realias problemas, apie jas viešai kalbėti ir mobilizuoti narius konstruktyviam bei bendrų tikslų nukreiptam veikimui.”
Nuo kada marionetė turi pasirinkimą?
28. ,,Tik sveiko proto, atsakomybės ir plačios narių įtraukties kombinacija gali užtikrinti ilgalaikį partijos išlikimą ir legitimumą. Kiekvienas NS narys turi paklausti savęs: ar noriu būti tik stebėtojas, ar aktyvus bendruomenės kūrėjas? Šis pasirinkimas nėra tik simbolinis – nuo jo priklauso ne tik partijos struktūros tvirtumas, bet ir jos gebėjimas formuoti viešąją politiką, skatinti principingumą bei nacionalinę atsakomybę.”
Šitie ‘bydlojai’, oi nariai, jau parodė savo sąmoningumą…
Rupūžės, kada baigsit su tuo ‘na-ci-o-na-li-niu’?
Spėju, kad Radžvillas tik pusiau lietuvis (Vikipedija), Sinica – per kelias kartas sulietuvėjęs rusas (sentikis)… todėl ir NS pavadinime ,,nacionalinis” o ne tautinis ar koks kitoks.
Kadaise Sinica pas Jusiu (,,Neredaguota”) taip ir nepasakė kodėl ‘nacionalinis’…
29. ,,Istorinė ir tarptautinė patirtis rodo, kad partijos, kurios ignoruoja narių valią ir leidžia siauram interesų ratui dominuoti, ilgainiui silpsta. Priešingai, tos, kurios drąsiai pripažįsta problemas, kuria skaidrias procedūras ir telkia narius plačiuose procesuose, sugeba išlaikyti tiek politinę galią, tiek idėjos gyvybingumą.”
Kodėl tai rašai čia? Tai seniai turėjo būti įkalta Radžvilui ir Sinicai į makaules, na bet tokia virvutes tampančių dievų valia.
30. ,,Todėl klausimas, ar nugalės išmintis ir sveikas protas, tampa esminiu: ar partija gebės susitelkti spręsdama vidines krizes konstruktyviai, skaidriai ir vieningai, išsaugodama stiprų narystės pagrindą ir politinę galią?
Tik toks požiūris suteikia viltį, kad Nacionalinis susivienijimas ne tik išsilaikys kaip organizacija, bet ir išliks gyva idėja, kurios Lietuvoje šiuo metu ypač reikia.”
Lietuvoje ar lietuviams?
31. ,,Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys”
Kaip gerai kad aš nesu Nacionalinio susivienijimo narys – nusišaučiau su durų rankena…
Man atrodo, jog šį pokalbį įkvėpė NS istorija. Nors skirta verslo vadams, bet daug kas iš čia ir organizacijoms tinka:
Kaip lyderiai gyvena turbulencijos laikais?
− ziniuradijas.lt/laidos/ekonomika-siandien/kaip-lyderiai-gyvena-turbulencijos-laikais?video=1
Kalbasi ISM Executive MBA studijų dir-rė dr. Audronė Nakrošienė ir LLR in-to prezidentė Elena Leontjeva
Koks gudrus diedelis, kiek mandrų žodžių žino, ir ChatGPT naudotis moka. Ir dar mokslų daktaras.
Ilgai buvau neutrali partijos kovose, bet kai iš partijos pašalino V. Sinicą ir kt. bei suspendavo skyrius, pakraupau nuo vadovybės ir paties vado elgesio.
Man susidaro įspūdis, kad kol vyksta ginčai NS viduje, Vilniaus rajone jau įrengiami vieši užrašai nevalstybine kalba.Ar tai nėra Lietuvos Konstitucijos pažeidimas?Ar NS vadovams tai neberūpi?
Is partijos 6alinama ne už kitokią nuomonę, o už drausmės ar kitokius pažeidimus…Nemunaitis buvo pašalintas nes per mero rinkimus palaikė Zuoką, prieš Šimašių, nors oficiali NS pozicija tuo klausimu buvo tokia, kad jie negali palaikyti nei vieno kandidato…Tuo tarpu Sinica panašu , kad susiuostė su konservatoriais, juk buvusių nebūna ar ne? Vien jau „didžiojo patrioto ir Ukrainos gelbėtojo” Šarūno Jasiukevičiaus stūmimas kitų sąskaitą parodo, kad kažkas negerai…Kai žmogus tampa partijos nariu, jis gali turėti ir reikšti savo nuomonę, tačiau su tam tikromis išlygomis, jeigu tai neprieštarauja partijos programai ir vertybėms…Kitu atveju galima nestoti į partiją, bet dalyvauti rikimuose kaip nepriklausomas kandidatas…Abu šie ponai pateko į valdžią tik dėka to, kad buvo NS nariai ir labai gaila, kad labai greitai parodė savo tikrąjį veidą…Bet laikas bėga greitai…pažiūrėsim, kaip šiems ponams seksis per kitus rikimus…O NS linkiu nepasiduoti bandymui užgrobti partiją ir suskaldyti iš vidaus, išsigryninti ir judėti toliau, yra žmonių kuriems šios partijos vertybės artimos.
..mielas Sigitai,ar vadinamoji..partine drausme…Jums nesiasocijuoja su fasistiniu ar komunistiniu partiju…drausmemis – kas ne uz mus,tas pries mus…Nemunaiciai ar sinicos galejo daugu daugiausia gaut kokia drausmine nuobauda ar ispejima…betgi ne – iskart…eik lauk,kiaule.Neatsizvelgiama i idejine bendryste ar nuveiktus darbus……tai tas pat,ka istikimai tarnavusi suni,netycia padariusi balute,imt uz pakarpos ir isdrebt uz duru….
…man jau seniai susidare ispudis,kad NS nariai – tik menki sraigteliai,ismetami is to mexanizmo vos pareiskus savo kitokia nuomone….pvz.,Nemunaitis.Dabar – Sinica…nekalbant apie kitus.Toks diktatas su demokratija…kaip pienas ir degtiene – rezultatas….sliauka.
Jei komanda krepšinio, užsimanęs žaisti futbolą pats išeina iš komandos, arba pašalinamas. Jokios tragedijos su demokratija. Nori žaisti futbolą – žaisk. Bet tik futbolo komandoje.
..o jei,zaisdamas kasi,uzsimanai sikt – tai zaist toliau,iki apsikakojimo…ar eit lauk…