Briuselio paktas prieš pranešimą apie Sąjungos padėtį: skaidrumas ar centralizacija?

R. Metsola, U. von der Leyen ir A. Costa prieš diskusijas dėl gruodžio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų.

Javieras Villamoras

Komisija ir Parlamentas stiprina ryšius, nustumiant Tarybą į šalį – federalizmo link.

 Europos Sąjunga žengia dar vieną žingsnį stiprindama save kaip savarankišką subjektą nacionalinių suverenitetų atžvilgiu. Rugsėjo 9-ąją, antradienį, Europos Komisija ir Europos Parlamentas pasiekė naują bendradarbiavimo susitarimą, kuris, jei bus ratifikuotas, faktiškai paliktų Tarybai – t. y. valstybių narių vyriausybėms – antraeilį vaidmenį Briuselio institucinėje pusiausvyroje.

Šis paktas, rengiamas nuo praėjusio rudens ir pristatomas kaip „atnaujinta supratimo sistema“, dar turi būti patvirtintas europarlamentarų ir Komisijos narių kolegijos. Tačiau jo turinys jau kelia nerimą nacionalinėse sostinėse, kur jis suvokiamas kaip tylus valdžios perdavimas institucijoms, atstovaujančioms ne valstybėms, o ES biurokratijai ir politinėms grupėms.

Pagal susitarimą Europos Parlamentas įgis greitesnę ir išsamesnę prieigą prie informacijos apie neįpareigojančius tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamą 2023 m. memorandumą su Tunisu. Be to, daugiau Komisijos narių bus įpareigoti dalyvauti plenarinių posėdžių diskusijose. Mainais Komisija gaus patariamąjį vaidmenį vykdant vidaus reformas, o EP nariai įsipareigos aktyviau dalyvauti posėdžiuose.




Susitarimas buvo pasiektas išvakarėse, kai Ursula von der Leyen turėjo pristatyti metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį Strasbūre. Jis vainikuoja kelis mėnesius trukusią įtampą tarp institucijų. Parlamento pirmininkė Roberta Metsola netgi kreipėsi į teismą prieš Komisiją ir Tarybą, kaltindama jas patvirtinus naują gynybos paskolų schemą be Parlamento įsitraukimo. Pagal naująją sistemą Komisija įsipareigoja išsamiau pagrįsti kiekvieną atvejį, kai taiko skubos procedūras, apeinančias Parlamentą.

Skaidrumas ar centralizacija?

Parlamento derybininkai Bernd Lange ir Sven Simon teigia, kad šis susitarimas sustiprina skaidrumą ir demokratinę kontrolę. Tačiau faktiškai formuojama Komisijos ir Parlamento galios ašis, nustumianti Tarybą į šalį ir mažinanti nacionalinių vyriausybių įtaką strateginiams sprendimams. Komisijos nariai taip pat privalės iš anksto pranešti apie darbotvarkės pakeitimus ir gerbti Parlamento teisę siūlyti naujas iniciatyvas.

Susitarime numatyta, kad ateityje bet kuris Europos Vadovų Tarybos pasiūlytas kandidatas į Komisijos pirmininkus privalės prieš balsavimą Parlamente pristatyti visą numatomą komisarų komandą. Tai de facto silpnina valstybių narių galimybes formuoti ES vykdomąją valdžią.

Nacionalinių kanceliarijų reakcijos ilgai netruko. Dar praėjusių metų lapkritį keli valstybių ambasadoriai išsiuntė bendrą laišką Metsolai ir von der Leyen, kuriame išreiškė „rimtų abejonių“ dėl tokių susitarimų, jų nuomone, pažeidžiančių Sąjungos sutartyse įtvirtintą institucijų pusiausvyrą. Jie tvirtina, kad Parlamentas plečia savo įtaką neturėdamas teisinio pagrindo, o Komisija užsitikrina didesnę manevravimo laisvę valdant ES darbotvarkę.

Ypač nerimą kelia galimybė, kad europarlamentarai galės gauti prieigą prie slaptos informacijos apie tarptautines derybas, kurios tradiciškai laikomos valstybių prerogatyva. Taip pat pabrėžiama, kad Komisija turės pateisinti skubos procedūrų, apeinančių Parlamentą, taikymą.

Šis susitarimas nėra vien techninis pokytis. Tai dar vienas žingsnis formuojant Europos Sąjungą, kuri vis labiau primena savarankišką valstybę su stiprėjančiomis institucijomis nacionalinių vyriausybių sąskaita. Oficialusis naratyvas kalba apie efektyvumą, skaidrumą ir demokratinę kontrolę, tačiau reali pasekmė – valstybių galių erozija ES biurokratijos naudai, kuri tampa vis autonomiškesnė ir sunkiau prižiūrima iš nacionalinių sostinių.

Javieras Villamoras – ispanų žurnalistas ir analitikas, dirbantis Briuselyje NATO ir ES reikalų srityse portale europeanconservative.com. Jis turi daugiau nei 17 metų patirtį tarptautinės politikos, gynybos ir saugumo klausimais, taip pat dirba konsultantu, teikiančiu strategines įžvalgas apie pasaulinius procesus ir geopolitiką.

europeanconservative.com

3 KOMENTARAI

  1. Anksčiau buvo – „Gorbis, viešumas ir decentralizacija”, o dabar atvirkščiai. Konspiracija, centralizacija ir kas dar ten? Skaidrumas? Apie kokį skaidrumą galima kalbėti, kai labai svarbūs popieriai įslaptinti, ypač XX amžiaus istorija, kurios taip ir nesugebama parašyti be ideologinio karo nugalėtojų teroro.

  2. Kryptingai einama link to, kad atsiras daugiau valstybių, kurios paseks Anglijos pavyzdžiu…aišku Marijos žemė šitame Europos laive su užrašu Titanikas ant borto liks iki galo….o kodėl ne? Juk denyje groja orkestras ir padavėjai nešioja šampaną…tiesa kaina už tai, gali būti nepakeliama…

    • Titanike keleiviai iki galo liko ne dėl principingo pasirinkimo, o kad gelbėjimo valtyse nebuvo vietos…Gal žinai tokią valtį ir vietą Lietuvai?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Riaušės Italijoje: intelektualinio elito atstovas imigrantas, išdavęs šalį, kuri priglaudė jo šeimą bei sudarė visas sąlygas gyvenimui ir karjerai

DĖMESIO! ITALIJOS TEISĖSAUGA SULAIKĖ VIENĄ IŠ RADIKALIŲ PROTESTŲ ORGANIZATORIŲ – YOUSSEFĄ SIHERĄ Vos tik Italijos teisėsauga sulaikė 30-metį Youssefą...

Valdas Sutkus. Briuselio biurokratai padeda Trampui kurti darbo vietas Amerikoje

Spalio 24-ąją Perio mieste Džordžijoje prie Donaldo Trumpo mitingo vietos stovėjo auksinis Audi. Tai buvo naujasis Q9, didžiausias...

Jonas Vaiškūnas. Lenkijoje aštrėja konstitucinė krizė: policija saugo Tribunolą, opozicija kaltina valdžią perversmu

Lenkijoje spalio 30-osios vakarą smarkiai paaštrėjo daugiau kaip dešimtmetį trunkanti konstitucinė krizė. Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo sutelktos policijos...