Spalio 4 d. Kaune, Panemunės kapinėse, prie filosofo, politinio kalinio, prelato, prof. dr. Prano Kuraičio (1883–1964) kapo vyko jo vardinių proga pagerbimo / minėjimo ceremonija, kurioje dalyvavo Kauno Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios klebonas kun. teol. lic. Rimantas Baltrušaitis, Kauno Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas, kan. Valius Zubavičius OP, LGGRTC darbuotojas, LPKTS Kauno filialo bei Panemunės bendruomenių atstovai.
Šiemet sukako 140 metų, kai 1883 m. liepos 4 d. Pavasijų kaime, Šakių apskrityje (dab. Šakių r. savivaldybė), gimė prelatas Pranas (Pranciškus) Kuraitis, vienas iš pirmųjų lietuviškosios filosofijos pradininkų ir vienas iš pagrindinių XX a. pirmosios pusės katalikiškosios bendruomenės lyderių.
1899–1904 m. P. Kuraitis mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, vėliau 1905–1909 m. studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge (1907 m. įšventintas kunigu), 1909–1911 m. studijavo Leuveno katalikų universitete, bei 1911–1912 m. Münsterio universitete.
1914–1916 m. ir 1918–1922 m. dėstė Seinų dvasinėje seminarijoje. 1916–1918 m. Tepliko (Podolės Kameneco gubernija) katalikų bažnyčios rektorius. 1922–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), Filosofijos įžangos ir istorijos katedros vedėjas, 1929–1937 m. Teologijos ir filosofijos fakulteto dekanas; profesorius (1922 m.). 1941–1943 m. dėstė Vilniaus universitete, 1944–1953 m. Kauno dvasinėje kunigų seminarijoje.
1912–1915 m. redagavo žurnalą „Vadovas“, 1929–1940 m. – žurnalą „Tiesos kelias“. Bendradarbiavo žurnale „Logos“, skelbė straipsnius žurnale „Židinys“ ir laikraštyje „XX amžius“.
1953 m. sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas 25 metams kalėti. Kalėjo Šilutės ir Kursko kalėjimuose.
1955 m. rugsėjo 3 d. dėl senatvės ir neįgalumo paleistas į laisvę su teise grįžti į Kauną. Talkino Kauno Aukštosios Panemunės bažnyčioje. Mirė 1964 gruodžio 18 d. Palaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse.
2023-osius metus LR Seimas paskelbė Tremtinių ir politinių kalinių metais.
Prisiminkime Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojus ir tyrėjus, kurie kentėjo nuo nacių ir sovietų teroro!
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas.
