Dr. Liudvika Meškauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė, advokatė,
dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos profesorė, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja
Seimo posėdis, kuriame buvo svarstomas trijų KT teisėjų paskyrimas, atvėrė opias teisinio reguliavimo problemas.
Nors niekas neabejoja, kad KT teisėjo pareigos yra aukščiausia profesionalaus teisininko karjeros pakopa, kandidatai į šio garbingo teismo teisėjus dažnai parenkami ir svarstomi, vadovaujantis politiniais motyvais ir kitais principais, neteikiant pirmenybės kandidatų profesionalumui, teisinio darbo patirčiai, jų indėliui į teisės mokslą.
Konstitucijos 103 straipsnyje tik lakoniškai yra nurodoma, kad atnaujinant KT vienu trečdaliu, po tris kandidatus į KT teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.
Taip pat Konstitucija nustato, kad šio teismo teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos bei turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
KT įstatymo 5 straipsnyje papildomai yra numatyta, kad kandidatų į KT teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje ir kad Seimui teikiamas KT teisėjų ir pirmininko kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.
Akivaizdu, kad tokio teisinio reguliavimo, parenkant asmenis į šias svarbias ir atsakingas pareigas, nepakanka: būtinas atrankos procedūrų reglamentavimas KT įstatyme arba specialiame teisės akte, sudarymas sąlygų atrankos procedūrose dalyvauti platesniam kandidatų ratui, aiškių kandidatų atrankos kriterijų (prioritetų) nustatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad KT teisėjus skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turėtų pateikti Seimui ne po vieną, o bent po kelis kandidatus. Tokių procedūrų įvedimas ženkliai prisidėtų prie KT teisėjų skyrimo procedūros skaidrumo ir objektyvumo.
Skiriant žemesnio rango teisėjus, yra numatyta gana detali kandidatų atrankos procedūra, reglamentuota Teismų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Prezidento kanceliarija paskelbia atranką Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.
Kandidatų sąrašo sudarymui paprastai nustatomas 14 dienų arba 2 mėnesių terminas. Pasibaigus šiam terminui, Nacionalinė teismų administracija pagal Prezidento kanceliarijai adresuotus prašymus ir bazių duomenis sudaro ir pateikia Prezidento kanceliarijai atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą.
Prezidento kanceliarija, gavusi atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą, priima atitinkamą sprendimą ir po to atrankos procedūra tęsiama Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje. Taigi, pirma, atrankoje gali dalyvauti visi pageidaujantys ir atitinkantys nurodytus kriterijus asmenys, antra, atranka vykdoma etapais, tokiu būdu sudaroma galimybė atrankos procese visapusiškai įvertinti kandidatų tinkamumą tam tikro teismo teisėjo pareigoms užimti.
Nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta atranka ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų pareigas (iki tol kandidatūras į LAT teisėjus parinkdavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlydavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas).
Netgi skiriant teisėjus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų pareigas yra organizuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais reglamentuota atrankos procedūra, kurioje visi asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus kriterijus, turi galimybę pateikti paraiškas ir dalyvauti atrankoje.
Skyrimo į KT teisėjus tvarka yra ydinga, nes joje neturi jokių galimybių dalyvauti asmenys, kurie nors ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra aukščiausio lygio teisės praktikai ir mokslininkai, bet jų nepasiūlė atitinkamo rango politikai.
Be to, teisės aktuose nereglamentavus atrankos procedūrų ir jų neatliekant, lieka neaišku, kodėl politiko pasiūlytas kandidatas yra pranašesnis už kitus jo kolegas. Atsižvelgiant į KT ypatingą vaidmenį, išskirtinis dėmesys atrenkant kandidatus turėtų būti kreipiamas į praktinio bei mokslinio darbo turinį, pirmenybę teikiant tiems teisininkams, kurie tiesioginiu praktiniu ilgamečiu darbu, nagrinėdami atitinkamas bylas, įgijo teisinio darbo stažą, bei teisės mokslininkams, kurių moksliniai darbai atitinkamoje teisės srityje yra pripažinti ir vertinami.
Pradėjus galioti atrankos procedūrai skiriant LAT teisėjus, skyrimo į KT teisėjus tvarka liko vienintelė, kurioje kandidatai į teisėjus parenkami tik subjektų, turinčių teisę siūlyti kandidatus, nuožiūra, t. y. be skaidrios atrankos procedūros.
Pagal delfi.lt
Dr. Liudvika Meškauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto „PARTNERYSTĖS PROFESORĖ”, advokatė,
dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos profesorė, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja „PAMATĖ” – ” Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo džiungles”… Juokingiausia yra tai, kad tokių pseudo valstybinių darinių kaip šiandieninė eurosojūzinė Lietuva ” teisės specialistai” „patriotiškai” nepastebi, kad yra nesilaikoma „pagrindinio, pamatinio, AUKŠČIAUSIO..” įstatymo- apstatymo vardu konstitucija (dėl užsienio karinių bazių draudimo Lietuvos teritorijoje, tiesioginiai Seimo narių rinkimai…)… Koks į komunistų partiją 1988 metais įstoję ir „pamiršęs” iš jos išstoti prezidentas Nausėda gali nuspręsti, kad jam nepatinkanti į parlamentą išrinkta, esanti Seimo valdančioje koalicijoje antra pagal dydį frakcija Žemaitaičio „Nemuno aušra” neturi teisės teikti į formuojamą vyriausybę siūlyti savo partijos narių, negali užimti jai priklausančios Seimo pirmininko pareigybės…
Taip kad ne džiunglėmis, o beviltiškai pašvinkusia kūdra Lietuvoje kuo toliau tuo labiau „kvepia” vis daugiau „politinių” vietų….. Nors kitaip būti ir negali žinant, kad visus „politinius” reikalus Lietuvoje tvarkė ir tvarko profesionalūs „fufaikiniai” save pradžioje įslaptinę dvidešimt penkiems metams, pasibaigus teriminui, dar septyniasdešimt penkiems metams save įslaptinimą pratęsę, buvę etatiniai KGB-istai ir gausūs jų buvę informatoriai…
Niekalas šedbaras, nors ir pastoviai pažeidinėjo Seimo Statutą, bet už priklausymą konservat-liberastams, be konkurso, buvo paskirtas KT teisėjų. Tapo kišeniniu landzbergistų teisėjuku.
Skirsto, parenka ir skiria karo nugalėtojai – šie tik patvirtina „babuškų” akivaizdoje.
Aha, o kaipgis, kai „Konstitucija nustato, kad šio teismo teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos bei turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą“, o tai reiškia ne ką kitką, o tai, kad privalomai turi būti nepriekaištingai tarnavę okupantui, Rusijos imperijoms ir karo nugalėtojoms – Didžiajam Trejetui, dabar drapalinančiam Ukrainą. Žodžiu, okupaciniam režimui, Bolševikų partijai ir jos sukurptiems Sovietijos Fundamentams (Fundamentals of Soviet Law, o dabar jau ir „Neo-Siet Law Fundamentals“ transformacijai iš pirmojo pradinio). Be mintinai iškalimo šių fundamentų ir užsihipnotizavimo juo netapsi. Žinoma, tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė be Mokslinio Komunizmo ar Mokslinio Kovido egzų – tik skaičiusio Šv.Elenos salos memorialą (Le mémorial de Sainte-Hélène) dar 1981 metais, kai šie teisėjai mintinai kalė Fundamentals of Soviet Law – Mokslinį Komunizmą ir jo Politekonomiją bei Kolchozų plėtrą, kaip mūsų garsioji „Šatrija“.
Taip vadinamas Konstitucinis teismas, jau gana seniai iš įstatymus prižiūrinčios institucijos virto Seimo pakaitalu ir pradėjo užsiiminėti įstatymų leidyba, kas jam visiškai nepriklauso…Gaila, kad mus faktiškai per visą Nepriklausomybės laikotarpį į valdžią išrenkami žmonės su labai lanksčiu stuburu…t.y. pasiruošę nusilenkti bet kam iš ko galima tikėtis naudos. Jeigu valdžiai rūpėtų valstybės interesai ir jos ateitis, o ne kažkieko siaurų partinių interesų atstovavimas, būtų priimti atitinkami įstatymai, kurie uždraustų KT kištis ne į savo reikalus, nors man atrodo, kad ši kontora perteklinė ir su KOnstitucija iškilusius klausimus galėtų spręsti Aukščiausiasis Teismas….Mokėti KT teisėjams kosminius atlyginimus už tai, kad aiškintų Konstitucją taip kaip kas nors gražiai paprašo…atsiprašįau, tai pernelyg didelė prabanga…
Ta