Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Piliečių iniciatyva yra parengtas naujas LR Konstitucijos projektas. TV laidoje kalbama apie tai, kad dabartinė Konstitucija sudarė sąlygas piliečių beteisiškumui ir valdžios savivalei, ji leido iš piliečių atimti pagrindines teises – rengti referendumus, priimti tinkamus rinkimų įstatymus ir kt.. Tuo trapu naujas Konstitucijos projektas uždaro visas landas panašiam teisiniam piktnaudžiavimui.

Priėmus naują Konstituciją, piliečiai galės atšaukti išrinktą, tačiau rinkimų pažadų nesilaikantį Seimo narį (šiuo metu jie to padaryti negali), piliečiai įgytų didesnes teises dalyvauti valstybės valdyme, joje būtų ribojamos Seimo narių kadencijos ir kt.

TV laidos diskusijoje susikerta dvi nuomonės: antroji- dabartinė Konstitucija yra gera, tik ją darko nuolatiniai Konstitucijos išaiškinimai ir naujos visuomenei primetamos teisinės sąvokos, kurių nėra rašytinėje Konstitucijoje.

Pagal dabartinę Konstituciją piliečiai turi pakankamai teisių, tačiau nenori jomis naudotis – jie vengia dalyvauti rinkimuose, nenori, kad referendumui surengti būtų mažinamas jo iniciatorių skaičius (nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.), kuris sudarytų piliečiams galimybę patiems spręsti svarbiausius valstybės klausimus.




Tuo tarpu piliečiai nebalsuoja dėl šio iniciatorių skaičiaus sumažinimo. Daugelis rinkėjų renka atstovus į Seimą neatsakingai, nesvarstydami, kokias pasekmes sukels į Seimą išrinkti nebrandūs, politiškai neišprusę bei valstybinės sąmonės neturintys kandidatai.

Taigi diskusijoje susikerta dvi nuomonės:

1) dabartinę krizę valstybėje lemia akivaizdžios spragos galiojančioje Konstitucijoje,

2) Konstitucija tėra dokumentas, kurį piliečiai priima arba nepriima, juo vadovaujasi, arba nesivadovauja. Konstitucija nedaro įtakos piliečių sąmoningumui ir jų aktyvumui. Piliečiai patys sprendžia, reikia ar nereikia jiems maksimalaus savarankiškumo, kitaip tariant, sprendžia, ar patys nori valdyti savo šalį, o gal labiau pasikliauti kitų jiems pasiūlyta šalies valdymo forma, atsisakydami savo savarankiškumo, vardan saugumo ir didesnės materialinės gerovės.

Visą diskusiją laidoje žiūrėkite čia:

 

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...

Prof. Jonas Grigas. Ar turime laisvą valią?

Manęs to ne kartą klausė. Tai sudėtingas klausimas, kurį žmonija visada kėlė. Žmogaus laisva valia priklauso nuo daugelio...

Lietuvos vyresnių gyventojų atminties rezultatai – vieni prasčiausių Europoje

Europos visuomenė sensta, o Lietuva – ne išimtis. Ilgesnė gyvenimo trukmė kartu kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad vyresniame...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...