Kateryna Girnyk
Karas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę, o naikinimo procesas vis dažniau primena vaizdo žaidimą.
Mūšio lauke Ukrainoje kova vyksta precedento neturinčiu greičiu, pasitelkiant dirbtiniu intelektu valdomus dronus. Tačiau toks plataus masto jų naudojimas kelia didelių rizikų, rašo „The Washington Times“.
„Dirbtinis intelektas jau čia – to reikalauja mūšio laukas“, – sako vienas iš „Aerorozvidka“ įkūrėjų Jaroslavas Gončaras. „Kartais turime daugiau dronų nei operatorių, todėl turėjome ieškoti būdų, kaip tai kompensuoti.“ Anot jo, misijos, kurioms anksčiau prireikdavo 40 valandų analizės, dabar atliekamos per kelias sekundes.
Tačiau jis įspėja ir apie pavojus: kuo labiau operatoriai pasikliauja mašina, tuo labiau silpnėja jų pačių įgūdžiai.
Nuo pilotų prie procesorių
Ukrainos specialistai kompiuterinio matymo modelius perkėlė iš nuotolinių serverių tiesiai į dronus. Tai leidžia atpažinti techniką ar tranšėjas net ir sutrikus ryšiui.
„Mokome savo modelius atpažinti tam tikrus objektų tipus – tankus, tranšėjas, kelius, upių krantus – su 80–100 proc. patikimumu, priklausomai nuo sąlygų“, – teigia Gončaras.
Įdiegtas dirbtinis intelektas leidžia dronams apdoroti vaizdinę informaciją, identifikuoti taikinius ir perduoti jų koordinates beveik akimirksniu, nepriklausant nuo pažeidžiamų ryšio kanalų. Per kelias sekundes taikiniai pažymimi, įtraukiami į patikros eilę, o jų koordinatės perduodamos artilerijai.
Ukraina naikina biurokratiją
Pasak „The Washington Times“, viena drąsiausių Ukrainos naujovių yra ne technologinė, o biurokratinė – ji stulbinamai primena vaizdo žaidimą.
Ukraina įvedė premijų sistemą dronų įguloms. Patvirtintos pergalės ir sunaikinta technika suteikia taškų, kuriuos daliniai gali iškeisti į dronus, antžeminius robotus ar elektroninės kovos sistemas, taip apeinant biurokratinius procesus.
„Anksčiau sutartys trukdavo mėnesius“, – sako „Brave1“ vadovas Andrijus Hrytseniukas. „Dabar tai trunka apie dvi savaites. Tai revoliucinga net pagal NATO standartus.“
„Mes norime, kad rizikuotų technika, o ne žmonės“, – pabrėžia jis.
Tačiau pašaliniams stebėtojams tai kelia nerimą: žudymas vis labiau panašėja į žaidimą, pažymi leidinys.
Žaidimo taisyklės
Chadas Birdas ir Michelis Lukomskis, Lieberio teisės ir karinių studijų instituto Vest Pointe teisininkai, mato ir galimybių, ir pavojų.
Jų teigimu, premijų sistema gali didinti drausmę, nes kiekvienas smūgis turi būti dokumentuotas ir patikrintas, tačiau egzistuoja rizika, kad operatoriai taps mažiau jautrūs ir iškreips prioritetus, jei taškai bus svarbesni už ribojimus.
„Ši sistema turėtų papildyti, o ne pakeisti vadų priežiūrą ir teisinę kontrolę“, – rašo jie.
Vienas anonimiškumą išsaugojęs Ukrainos karys pritarė šiems nuogąstavimams: „Girdėjau, kad taškų sistema, akcentuojanti technikos sunaikinimą, mažina pėstininkų vertę ir veikia mūsų dronų taktiką.“
Tačiau, jo teigimu, didelis rusų skaičiaus pranašumas paprastai šias baimes sunaikina: „Mes smogiame viskam, kam galime. Taikinių tiek mažai, kad įgulos paprastai neturi rinktis tarp technikos ir pėstininkų.“
Bepiločiai priekyje
„Forbes“ skelbia, kad dėl intensyvaus dronų naudojimo fronte susidarė vadinamoji „žudymo zona“, kurios gylis gali siekti iki 25 kilometrų nuo kontaktinės linijos.
Žiniasklaida taip pat rašė, kad nuo vasaros Ukraina suintensyvino tolimosios atakos dronų smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, silpnindama oro gynybą. Tokie gilūs smūgiai suteikė Kyjivui iniciatyvą kritiniu momentu.
unian.net
