Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė mums ją priminti – vieną juodžiausių, bjauriausių melo istorijų, nutikusių atkurtoje Lietuvos valstybėje.
2006-ųjų balandžio 5-ąją tuometinio prezidento Valdo Adamkaus patarėjai viešai apkaltino melu Teismų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.
Pasak prezidento patarėjo ir Teismų tarybos nario Haroldo Šinkūno, V. Greičius prieš metus nuslėpęs nuo Teismų tarybos VSD pažymą apie Biržų teisėją Valentą Margevičių, todėl suklaidinta Taryba rekomendavusi šį nederamo elgesio teisėją perskirti.
Žurnalistų paklaustas, ar nebuvo matęs VSD pažymos, H. Šinkūnas teigė: „Aš dalyvavau tame Teismų tarybos posėdyje ir atsakingai galiu pasakyti, kad su jokia pažyma nei prieš posėdį, nei per posėdį supažindintas nebuvau“.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė tą dieną perdavė visuomenei V. Adamkaus žodžius:
„Prezidentas pareiškė, kad praranda pasitikėjimą V. Greičiumi ne tik kaip teisėju, bet ir žmogumi. Prezidentą labai nuvylė Aukščiausio Teismo pirmininko didelis įsitikinimas, kad jis yra vienas teisus šioje abejotinoje teisėjo Valento Margevičiaus skyrimo istorijoje“.
„Prezidentas reikalaus V. Greičiaus atsakomybės“, – pridūrė atstovė spaudai.
Taigi Respublikos prezidentas, neturėdamas tam Konstitucijos suteiktos teisės, pirmąsyk atkurtos valstybės istorijoje savo patarėjų balsais pareiškė politinį nepasitikėjimą Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Tad ėmėsi veiksmo, stumiančio Respubliką į rimtą krizę.
Kodėl prezidentas V. Adamkus antrosios kadencijos metu taip elgėsi?
Netrukus paaiškėjo, kad nepasitikėjimą V. Greičiumi prezidentas išsakė po pokalbio su Teismų tarybos nariais: Lietuvos apeliacinio teismo teisėju Vigintu Višinskiu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku Virgilijumi Valančiumi, šio teismo teisėju Romanu Klišausku ir teisingumo viceministru Gintaru Švedu.
Ne tik patarėjas H. Šinkūnas, bet ir šie garbingas pareigas einantys asmenys V. Adamkų įtikino, kad prieš metus įvykusiame Teismų tarybos posėdyje Tarybos pirmininkas V. Greičius nuslėpęs nuo jų VSD pažymą.
Viešai melu apkaltintą ir atsistatydinti iš pareigų prezidento raginamą V. Greičių išgelbėjo tik atsitiktinai išsaugotas antrasis Teismų tarybos posėdžio įrašas. Pirmasis iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis iš Nacionalinės teismų administracijos archyvo tiesiog pradingo. Tiesmukai tariant, buvo išvogtas.
Visą detektyvinę istoriją tuo laiku žurnalistams papasakojo Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakšys. Pasak jo, sužinoję apie V. Greičiui mestus kaltinimus, Teismų administracijos darbuotojai išsyk supratę, kad tai šmeižto kampanija, tad ėmę ieškoti įrodymų melui paneigti:
„Susiradome protokolus, žinutes, kokios buvo siųstos, pateikėme [Teismų] tarybos pirmininkui, kad būtų paneigta netiesa… Pasigirdo įtarinėjimų, kad suklastojome protokolus ir taip bandome gintis.
Tada pradėjome ieškoti posėdžio garso įrašų. To posėdžio buvo dvi kasetės. Vieną suradome, o kita, kur prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas šneka, diskutuojama V. Margevičiaus klausimu, dingo, tik dėžutė likusi. Tačiau darėme ir antrąjį, kontrolinį, įrašą – bandėme skaitmeninę aparatūrą, kurią planavome naudoti. Būtent skaitmeninis kontrolinis įrašas buvo surastas kompiuteryje, iššifruotas ir pateiktas žurnalistams [2006 m.] balandžio 7 dieną. Tie, kurie pavogė garso įrašą, turbūt nesitikėjo, kad gali būti antrasis įrašas. Būtent šis įrašas mus reabilitavo šioje melo jūroje”.
Išsaugotą antrąjį Teismų tarybos posėdžio įrašą, kuriame V. Greičius su VSD pažyma supažindina visus Teismų tarybos narius – ir prezidentui vėliau jį apšmeižusius aukštus teisėjus, ir prezidentui melavusį patarėją H. Šinkūną, Nacionalinė teismų administracija išsiuntinėjo nacionalinei Lietuvos žiniasklaidai. Paskelbė posėdžio įrašą tuomet vienintelė visuomeninė Lietuvos televizija. Pagarba jai.
Netrukus prezidento patarėjas H. Šinkūnas tyliai, be jokių komentarų atsistatydino.
Bet apšmeižto Teismų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. Greičiaus niekas iki šiol neatsiprašė.
Metai bėga. Žmonės auga, keičiasi. Greičiausiai pasikeitė ir teisininkas Haroldas Šinkūnas.
Ir vis dėlto būtų buvę gražu ir teisinga, jei prezidentas Gitanas Nausėda, prieš pateikdamas H. Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, būtų Respublikos prezidento institucijos vardu atsiprašęs V. Greičiaus – ir kaip žmogaus, ir kaip buvusio teisėjo.
Būtų buvę gražu ir teisinga, jei teisininkas H. Šinkūnas, prieš sutikdamas kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, būtų atsiprašęs V. Greičiaus.
To nepadarę, G. Nausėda ir H. Šinkūnas šiandien tiesiog tęsia seną bjaurią melo istoriją.
Gaila – Lietuvos valstybėje nebematyti pastangų susigrąžinti kilnų stilių. O be jo valstybė – tik besigrumiančių grupuočių laukas.
Visos nuorodos žemiau.
Prezidentas reikalaus V.Greičiaus ir R.Bakšio atsakomybės
Prezidentas įsižeidė dėl nepagarbos jam
Teisėjai ginasi gangsterių metodais
Prezidentūra apie atmestą Šinkūno kandidatūrą: bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto
Ga ga ga ga.
po 1992 Seimo rinkimų sukčiai labiau pasitiki tauta už sutrikusius dorus politikus
Kada potencialios grupuotės (pvz partijos) nejaučia „kilnios” visuomenės ir tautos atidžios ir išmanančios kontrolės, jos ir ima elgtis kaip grupuotės.