Darius Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę. I.Vėgėlė: LRT vadovė susilaiko nuo ketinimų tęsti darbą

Ir štai, prabėga keleri metai…

Respublikos prezidentas Ignas Vėgėlė kovo 11-ąją Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai apdovanoja LRT generalinę direktorę Rūtą Grinevičiūtę-Janutienę ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentą, OpTV kūrėją Valdą Vasiliauską.

Šalyje pripažintus žurnalistus Prezidentūroje sveikina Seimo pirmininkė Agnė Širinskienė, VSD generalinis direktorius Vytautas Sinica, LRT Tarybos pirmininkas Vytautas Radžvilas.

Pakylėtą šventės rimtį mėgina sudrumsti tik Žurnalistų sąjungos pirmininkė Rita Miliūtė, išplatinusi Sąjungos valdybos kreipimąsi į atsakingus VU asmenis „dėl mobingo ir nepagrįsto persekiojimo“, kurį neva patyrė Žurnalistų sąjungos narė ir VU dėstytoja Indrė Makaraitytė.

Šį persekiojimą, R. Miliūtės teigimu, inicijavo, kryptingai ir atkakliai vykdė Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė ir LRT generalinė direktorė Rūta Grinevičiūtė-Janutienė.

Iš tiesų, išviešintuose studijų programos komiteto posėdžių įrašuose matyti: R. Grinevičiūtė-Janutienė apkaltina dėstytoją I. Makaraitytę dalyvavus prieštaringai vertinamos televizijos „Laisvės TV“ laidoje.

Pasak LRT generalinės direktorės ir VU socialinės partnerės, Andriaus Tapino vadovaujamoje propagandinio pobūdžio televizijoje nuolat kalba opozicinės Konservatorių partijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, o juk Seimo nutarimu pripažinta, kad ši partija slėpusi nusikaltimus prieš vaikus.

Todėl R. Grinevičiūtė-Janutienė reikalauja dėl nederamo I. Makaraitytės poelgio kreiptis į VU Centrinę akademinės etikos komisiją ir ragina studentus apskųsti dėstytoją Komunikacijos fakulteto dekanei bei rektoriui.

R. Grinevičiūtės-Janutienės parengtame skunde „Dėl dėstytojos Indrės Makaraitytės etikos“, kuriam pritarė, Artūrui Račui susilaikius, visi programos komiteto nariai, pažymima:

„Kanalo „Laisvės TV“ laidose nuolat kalbinami prieštaringai vertinami, akivaizdžią dezinformaciją skleidžiantys, valstybės institucijas, pareigūnus, iškilius visuomenės veikėjus menkinantys pašnekovai.

Viena paskutinių laidų, kurioje Andriaus Tapino kalbintas Olegas Šurajevas, buvo skirta iš esmės pasityčioti iš Respublikos Prezidento Igno Vėgėlės ir Seimo Pirmininkės Agnės Širinskienės.

O Ritos Miliūtės pokalbyje su Eligijumi Masiuliu skatinamas akivaizdus nepasitikėjimas teismine valdžia, teismais ir teisėjais apskritai.

Dovydo Pancerovo „žurnalistiniuose tyrimuose“ nuolat skleidžiamos sąmokslo teorijos ir mėginama pakirsti visuomenės pasitikėjimą ne tik VSD vadovu Vytautu Sinica, bet ir pačia institucija.

Mūsų manymu, kyla pagrįstų abejonių, ar pats Vilniaus universiteto bendruomenės narės dalyvavimo tokio kanalo laidose faktas dera su VU statute įtvirtinta universiteto misija puoselėti akademines ir kitas dvasines ir socialines vertybes, atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principais.

Manome, kad I. Makaraitytės dalyvavimo šio kanalo laidoje faktas jau pakenkė Universiteto reputacijai: pasipiktinimą Universiteto bendruomenės narės dalyvavimu šio kanalo laidoje ir joje išsakytomis mintimis išsakė ir žinomi žmonės, pvz., Valdas Vasiliauskas.

Pačioje laidoje I. Makaraitytė samprotavo, kad į moralinius mūsų visuomenės lyderius Vytautą Radžvilą, Arvydą Juozaitį, Nidą Vasiliauskaitę būtų galima pažvelgti kiek kritiškiau, kad šeimos vertybes principingai ginantis visuomenininkas Petras Gražulis galimai siekia ir asmeninės naudos, kad jis nevertas pagarbos (premijų, įvertinimų), kas, mūsų manymu, tiesiogiai prasilenkia su Universiteto misija ir principais.“

Atsakydama į programos komiteto skundą, VU dėstytoja I. Makaraitytė teisinasi, kad ji buvusi pakviesta tik į žurnalistės Aleksandros Ketlerienės vedamą laidą „Senvagė“ pristatyti savo sudarytos knygos „Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kovoje už žodžio laisvę“ ir nepagrįstai apeliuoja į Konstituciją, kuri, jos manymu, laiduojanti kiekvienam asmeniui saviraiškos teisę ir laisvę.

Tuo metu R. Grinevičiūtės-Janutienės paraginti, dėstytoją I. Makaraitytę Komunikacijos fakulteto dekanei apskundžia pilietiškai bei politiškai susipratę VU studentai. Jų skunde rašoma:

„Kreipiamės dėl dėstytojos Indrės Makaraitytės dalyvavimo „Laisvės TV“ laidoje. Šį dėstytojos veiksmą vertiname kaip stokojantį profesionalumo, tai prieštarauja mūsų vertybėms, supratimui apie kertinius žurnalistikos pagrindus, kurie diegiami VU žurnalistikos studijų programose.

Šis veiksmas – sąmoningai pasirenkant dalyvavimą žurnalistikos etikos normų nepaisančiame, propagandinio veikimo bruožų turinčiame „Youtube“ kanale – akibrokštas. Jis verčia abejoti dalykinėmis ir pedagoginėmis dėstytojos kompetencijomis.“

O Žurnalistų sąjungos pirmininkę Ritą Miliūtę veidaknygėje galutinai demaskuoja Kauno rajono mero patarėjas Karolis Žukauskas. Jis atskleidžia, kad už R. Miliūtės stovi teisininkas Dainius Žalimas, glaudžiai susijęs su opozicine Konservatorių partija ir siekiantis diskredituoti LRT generalinę direktorę, Vinco Kudirkos premijos laureatę R. Grinevičiūtę-Janutienę.

K. Žukauskas paskelbia ir iškalbingą bendrą R. Miliūtės ir D. Žalimo nuotrauką, kurioje aiškiai matomas konservatorės Ingridos Šimonytės siluetas…

Ir ką darau pats, visą tai matydamas?

Imuosi ginti dėstytojos Indrės Makaraitytės akademinę laisvę ir konstitucinę teisę išsakyti savo pažiūras ir įsitikinimus, nepaisydamas VU rektoriaus patarėjo Laisvūno Šopausko viešo įspėjimo „nekelti klausimų kreidelėmis feisbuke“.

******

Ignas Vėgėlė.

Pratęsiant Dariaus Kuolio humoreską:

„Švietimo, mokslo ir sporto ministras Darius Kuolys, nesitaikstydamas su atviru žurnalistės persekiojimu, pagrasina atsistatydinti.

Žiniasklaida mirga skambiomis antraštėmis, atskleisdama dar ir kitos LRT žurnalistės – Birutės Davidonytės – persekiojimą. Ji kartu su kitu žurnalistu savo išleistoje knygoje nagrinėdama Vyriausybės veiklos užkulisius, itin aštriai sukritikavo su Prezidentu bendradarbiaujančio teisingumo ministro veiklą.

Knygoje buvo aprašyta apie ministro iškeltą drausmės bylą Notarų rūmų Prezidentui p. Vanagui, o taip pat paskelbtas Vyriausybės posėdžio įrašas, kuriame ministras p. Vanagą pašaipiai vadino žvirbliu.

LRT Etikos kontrolierė, nagrinėdama žiūrovų skundą, sprendime pabrėžė, kad šios knygos skaitytojams žurnalistai galėjo sukelti regimybę, kad jie pasisakė LRT vardu, o tas pasisakymas yra šališkas. Etikos kontrolierė pabrėžė, kad žurnalistai pažeidė LRT Etikos kodeksą ir pasiūlė LRT administracijai skirti adekvačią nuobaudą – iki pašalinimo iš darbo.

Beįsisiūbuojanti žiniasklaidos reakcija ima rimtai kenkti Vyriausybės darbui, kenkia LRT ir jos vadovės įvaizdžiui. Po kelių dienų STT agentai sulaiko Seimo narį, spaudos konferencijoje vardindami galimus didelio masto korupcijos nusikaltimus.

Sulaikymą Seime filmuoja televizijos, portalai rodo tiesioginę transliaciją: suplėšytais marškiniais susijaudinęs Seimo narys pasakoja, kad jo automobilyje rasti grynieji yra neseniai mirusios močiutės palikimas…

Seimo dauguma nedelsiant teikia STT siūlomas kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kurios suteikia teisę Prezidentui, Seimo pirmininkui ir Vyriausybės vadovui nurodyti kriminalinės žvalgybos tyrimo subjektus ir gauti pilną kriminalinės žvalgybos surinktą informaciją apie bet kurį asmenį.

Be to, įstatymas suteikia teisę STT ir kitoms kriminalinės žvalgybos institucijoms vykdyti „prevencinius pokalbius“ – įspėti asmenis apie tai, kad jų veikla stebima ir jie galimai veikia neteisėtai. Įstatymo pataisas skubiai pristato Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kuris pabrėžia, kad, deja, tik tokiomis priemonėmis galime užkardyti plačiai besikerojančią korupciją.

Seimo opozicijai prieštaraujant, kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos patvirtinamos daugumos balsais ir netrukus įsigalioja. Kriminalinės žvalgybos agentai netrukus susitinka su žurnalistais ir Žurnalistų sąjungos pirmininke: „prevenciniuose pokalbiuose“ jie perspėjami apie galimas jų daromas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu metu sulaikomas rajono laikraščio redaktorius, įtariant jį paėmus 3000 Eur kyšį už rajono valdžią šlovinančius straipsnius. Kartu sulaikomas ir rajono savivaldybės viešuosius pirkimus vykdęs pareigūnas.

Išsikerojusi korupcijos sistema prikausto visuomenės dėmesį, žurnalistai gaudo kiekvieną tyrimo detalę.“

Šiandieninėje Lietuvoje humoreska baigtųsi maždaug taip. O visuomenei tarnaujančios ir gerbiančios valdžios teisinėje valstybėje, turėtų maždaug taip: Etikos kontrolierė, žurnalistams apskundus jos sprendimą ir teismui sprendimą panaikinus, iš savo santaupų atlygina bylinėjimosi išlaidas ir palieka darbą LRT.

Žurnalistus persekiojusi LRT vadovė susilaiko nuo ketinimų tęsti savo darbą LRT – LRT Tarybos pirmininkas kartu su keliais Tarybos nariais įtikina ją nedalyvauti naujame LRT vadovo konkurse.

Galutinį sprendimą nedalyvauti konkurse ji priima po to, kai žurnalistai ima vieningai smerkti žodžio laisvę pažeidžiančius vadovės veiksmus.

Teisingumo ministras atsistatydina, pažymėdamas, kad nenori, jog jo pareiškimai ir veiksmai būtų tapatinami su visos Vyriausybės darbu ir ją diskredituotų.