Dainius Žalimas viešai didžiuojasi pergale. Europos Parlamentas priėmė jo parengtą rezoliuciją: pripažino, kad Lietuvos socialdemokratai siekia susidoroti su LRT keršydami už premjero Gintauto Palucko „neskaidrios veiklos išaiškinimą“, ir „primygtinai ragina Seimą“ palikti visus 2024-aisiais priimtus LRT įstatymo pakeitimus – „be kita ko“ ir tuomet įvestą atvirą balsavimą dėl LRT direktoriaus skyrimo.
Ir ko iš savo išsirinktų politikų Lietuva galėtų laukti dabar? Grupės Seimo narių skundo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui, jo administracijai, Senatui ir Kongresui dėl šalyje „leftistų persekiojamų“ parlamentarų, dėl trukdymo jiems bendrauti su visuomene, susitikti su piliečiais, dėl „propaganda paverstos žiniasklaidos“? Ir kodėl Seimo nariai Valius Ąžuolas, Raimondas Šukys, Ignas Vėgėlė, Birutė Vėsaitė ir kiti negalėtų pasidalinti savo didžiu nerimu dėl demokratijos būklės tėvynėje su JAV – senu strateginiu Lietuvos partneriu? Ar tai nebūtų gražu, patriotiška ir verta pasididžiavimo?
Ar nebūtų gražu ir pilietiška, jei į provincijos miestelius nuvykusius Seimo narius konservatorius ir liberalus pirmieji tarpduryje sutiktų ne gerbėjai, bet oponentai – pečiuiti senoliai su atitinkamais plakatais rankose ir skanduotėmis lūpose? Ar pilietinė visuomenė Lietuvoje netaptų dar gyvesnė, dar aktyvesnė? Dar labiau mus džiuginanti?
Ir vis dėlto Vincas Kudirka neatsitiktinai lietuviams skirtą „Tautišką giesmę“ baigė priesaku – „Vienybė težydi!“ Juk visa Lietuvos praeitis, iš kurios raginami semtis stiprybės, mums liudija būtiną laisvės ir vienybės, nepriklausomybės ir solidarumo jungtį. Pristigę solidarumo XIII amžiuje praradome Mindaugo kurtą Lietuvos Karalystę, XVIII amžiuje – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, 1940-aisiais – Vasario 16-osios Respubliką.
Šiandien pagrįstai su broliais lenkais didžiuojamės 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucija. Tik dažnai užmirštame, kad ji buvo priimta pažeidus to meto įstatymus, ignoruojant ne tik opoziciją, bet ir abejojančius. Tuometiniai reformatoriai pernelyg pasitikėjo Prūsijos parama ir per mažai galvojo, kaip suvienyti vidaus jėgas. Politikai, įsitikinę, kad Konstitucija priimta neteisėtai, kad ji pažeidė pamatines Respublikos piliečių teises, puolė ieškoti paramos Peterburge, manydami, kad Rusijai padedant pavyks laisves susigrąžinti, teisėtą tvarką atkurti. Taip ir praradome valstybę. Nesusitarėme krašte. O Prūsija su Rusija susitarė. Susitarę mus pasidalino.
Svarbi istorinė pamoka, regis, liko neišmokta.
Daug pasiekėme gyvendami Vasario 16-osios Respublikoje. Tais pasiekimais iki šiol remiamės. Tačiau per menkai šiandien nagrinėjame modernios Lietuvos Respublikos žlugimo aplinkybes. Daug to meto tekstų lieka be mūsų rimtesnio dėmesio.
Kad ir poeto Vytauto Mačernio laiškas, rašytas Šarnelėje 1939-ųjų rugpjūčio 19-ąją draugui Pauliui Jurkui:
„Tik vienas dalykas kamuoja mane, tai vargingas ūkininko gyvenimas. Tai šuniškas gyvenimas… ‘Kad ir nemokyti esam, bet žinom, kad ponų mėšlas esame’, sako jie. Laukia kaimas karo, ar kokių permainų, nes taip skurdžiai gyventi nebegalima toliau. Kada apie rusą ar vokietį kalba, ašaras lieja, taip gailisi tų laikų, kurie praėjo. O tėvynė jiems nė galvoj, Lietuva jie vadina Kauno ponus. Ir iš tikrųjų: alkanų iliuzijom nepamaitinsi. Skurdas ir tamsa kaime. Mes dar azijatai! Žinoma, pačiam taip neatrodo, nes viso to nematai, bet patikėti gali.“
Kovo 11-osios Respublikoje ūkininkai greičiausiai gyvena geriau. Bet aistringi svarstymai, kam iš bendrapiliečių reikėtų „paversti gyvenimą pragaru“, kas „šuniško gyvenimo“ vertas, liejasi kasdien.
Regis, nužydėjusi mūsų vienybė turėtų būti rimtas įspėjimas: Lietuvos nepriklausomybė, sykiu ir mūsų laisvė, netenka būtinos atramos – piliečių santaros, solidarumo. Ar be jų ilgai išsilaikys?
O nuotraukoje – VSD įtakos agentas Visvaldas Mažonas su naujutėle nacių vėliava 2012-ųjų vasario 22-osios protesto mitinge. Tada signatarai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis pakvietė piliečius į Daukanto aikštę protestuoti prieš valdžios savivalę – prieš prezidentės, vyriausybės ir VSD įvykdytą susidorojimą su FNTT vadovais. Susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. O tarp susirinkusiųjų buvo ir seno VSD kario Mažono grupuotė. Nacių vėliavomis mojuodami, LRT ir kitų TV kamerų ištikimai sekami, Mažono vyrai tąsyk brovėsi vis arčiau Ozolo ir Genzelio… Kad tik nepritrūktų raudonų vaizdų su svastikomis TV žinių laidoms, kuriose „viešosios nuomonės formuotojai“ netrukus sutartinai smerks „suradikalėjusių politinių revanšistų ir marginalų išpuolį“. Tais pačiais metais dėl pilietinių protestų, dėl teisingumo siekio atkurtoji Lietuvos valstybė gėdingai teis savo signatarus Ozolą ir Genzelį. Iš jų visus metus tyčiosis „visuomeninis transliuotojas“ ir šmaikštus Tėvynės sąjungos jaunimas… Ir tik gerokai vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas, ištyręs FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, paskelbs, kad jie buvo atleisti neteisėtai.
Prisiminiau tą nuotrauką ir tuometinius nutikimus, pamatęs LRT veidaknygėje šią savaitę paskelbtą archyvinę medžiagą, kurioje 2004-ųjų sausį Rolandą Paksą Ukmergėn „atlydėjęs“ Visvaldas Mažonas sumuša žydų kilmės mokinį Marių Drochnerį. Tada su bičiuliu Leonidu Donskiu piktinomės tokia „prezidento Pakso rėmėjo“ barbarybe. Mat dar nežinojome, kad tas brutalus išpuolis prieš vaiką buvo mūsų šauniojo VSD, siekusio „valdyti visuomeninius procesus“, gėdinga operacija.
Mačerniui ir kitiems prieškario ir ankstesnės Lietuvos iš liaudies kilusiems inteligentams atrodė kad vargšai vargsta dėl to kad per gerai gyvena „ponai”. Jie patys , inteligentai, buvo gailestingi žmonės, bet sava užuojauta palengvino nekantrių ir ryžtingų komunistų propagandą gyventojų tarpe . Dabartinės Lietuvos 3 dešimtmečiai rodo, kad ir didžiausių vargšų gyvenimas gerėja, kada valstybėje efektyviai valdomas ir tvarkomas privatus ūkis. Kas atsitiko? Dabartinis ūkininkavimas remiasi mokslo, technikos pažanga , technologijomis, efektyviau pritaikomomis privačiame , o ne valdiškame komunistiniame ūkyje. Kad gerėtų vargšų gyvenimas nebūtina, ir net kenksminga, „eksproprijuoti” turtuolius. Toje vietoje, pasiklydusi tarp dviejų pušų, ir laikosi lietuviška (ir rinkėjiška) sąmonė. Iš vienos pusės, gyvenimas gerėja nepaisant teisybės nebuvimo, o iš kitos, tos pačios sąmonės gili tradicija piktinasi nuodėmingu turtingųjų gyvenimu, „kada vargšai šitaip vargsta” – ir reikalauja bausmės. Nemaža erdvė švietėjiškai veiklai . Bet šviesti nėra kam. Senų laikų džiovininkai inteligentai su didžiausiu noru užstojo tamsų, užguitą, vargstantį paprastą žmogų. O pamokyti nevargstantį, bet stokojantį pasikeitusio gyvenimo tvarkos supratimo – tokio užsidegimo pas dabartinius tautos šviesuolius nėra . Tradicija kausto inteligentus. Su neišmanėliška tauta dėl teisybės nebuvimo Lietuvoje tiesiogiai grumiasi jei ne amžinai , tai nuolat kalta pačių žmonių sau išsirinkta valstybės valdžia
„Šiandien pagrįstai su broliais lenkais didžiuojamės 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucija“
Visiški kliedesiai, p. Dariau. Toje „konstitucijoje“ buvo panaikintas Lietuvos valstybingumas. Visa laimė, kad tas šikpopieris niekada neįsigaliojo, nes kitaip būtume tarsi savo rankomis likvidavę Lietuvą. Didelė sarmata taip šnekėti, p. Dariau.
Ir beje, vieninteliai mūsų broliai yra latviai.
„ūkininkai greičiausiai gyvena geriau“
Rusicizmas „skoreje vsego“. Lietuviškai būtų „veikiausiai“ ar „tikriausiai“.
Neatsistebi šiandieninio lansberginio ***** laivo ” tikrų lietuvių supratimu” apie Lietuvos „turėtą valstybingumą”… Vienas „tikras lietuvis” – „„Šiandien pagrįstai su broliais lenkais didžiuojamės 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucija“.. Kitam lansberginio ***** laivo lietuvių kalbos gramatikos „lietuviškiausiam žinovui” – ” Toje „konstitucijoje“ buvo panaikintas Lietuvos valstybingumas…”, jam eurosojūzinis lansberginis ***** laivas yra ” valstybių valstybė”… Nors istoriniai fakteliai aiškiau nei reikia demonstruoja Lietuvos „valstybingumą”:
– „Krėvos sutartis – sudaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos bajorų unijos. Ja Jogaila įsipareigojo vesti Jadvygą, tapti Lenkijos karaliumi, pakrikštyti Lietuvą ir prijungti ją prie Lenkijos…”
Kas faktiškai ir įvyko…
– XVI a. „Liublino unija – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) susijungimas į federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką”…
O kur dar šimtametis Lietuvos „valstybingumas” po brolystės su lenkais, ” brolystėje” su Rusijos carais…
„Broliukai” lenkai – čia istorinis pasakymas iš XIX amžiaus, iš sukilimų laikų, kai abi tautos buvo patekusios ir vilko carinės Rusijos jungą. Vėliau lenkų ir lietuvių padėtis ir santykiai keitėsi ir žodis „broliukai” įgavo ironišką turinį
Jo jo, „patriotinių” lietuvių „broliukai” lenkai yra „istorinis pasakymas iš XIXa. sukilimų laikų”.. Prie sukilimų laikų „tikrų” lietuvių „broliukų” taip pat galima priskirti ir carinės Rusijos jungą „vilkusius”, žudytus, tremtus į katorgas Stepano Razino vadovaujamus sukilėlius, Pugačiovo sukilėlius , „dekabristus”, 1905 revoliucijos prieš Rusijos caro jungą dalyvius, ir ypač carinį Rusijos jungą 1917 „sutraukiusius”, Lietuvai nepriklausomybę užtikrinusius Lenino bolševikus…
Demokratija Lietuvoje buvo išgarbinta remiantis turtingų demokratinių valstybių pavyzdžiais. Taip kuriant iliuzija kad gyvenimas pagerės nuo pačos demokratijos, nuo jos įvedimo – o ne nuo kartu su demokratija atsiveriančių galimybių… Kodėl tautos dauguma 1992 grąžino valdžion komunistus? Todėl kad iš karto su demokratijo įvedimu, negavo to ką darbu įsigijo po to, per 30 demokratijos metų. Gero norintys tautiečiai paskubėjo, o 1992 rinkimų pasekmės jaučiasi iki šol. Ir nesijaučia noro po 3 dešimtmečių pasitikslinti su tauta kas tada įvyko
Darius Kuolys rašo – „Daug pasiekėme gyvendami Vasario 16-osios Respublikoje. TAIS PASIEKIMAIS IKI ŠIOL REMIAMĖS”…
Darius Kuolys, matomai, per mažai ” ko nors patriotinančio” pauostė ar per mažą dūmą užtraukė.., kad savo ” patriotiniame” straipsnelyje pamiršo paminėti, kokie Vasario 16-osios Respublikos PASIEKIMAI, kuriais IKI ŠIOL REMIAMĖS, išliko eurosojūziniame, NATO-iniame…, kovo11 lansbergiame ***** laive..
Kiek žinau Smetoninė Lietuva už uždirbtus pinigus pirko tonas aukso, kurį laikė kokiame nors Anglijos banke, Lietuvoje miškų nekirto ir poligonų nestatė, giminės valstybinėse tarnybose nedirbo, karinėms išlaidoms pinigų nesiskolino…. Kai tuo tarpu lansbergiame ***** laive „VISI PASIEKIMAI” yra ATVIRKŠTINIAI nei Vasario 16-osios Respublikoje…
Na štai- Kuolys didžiuojasi gegužės 3-osios Konstitucija…. su „broliais lenkais”. O aš maniau , kad mūsų broliai yra latviai…
Mums broliai tie, kurie mus nukariauja ir pavergia – atima kalbą ir tapatybę. Imperinės bendrijos aukščiau mūsų.
Kokios istorijos? Išgalvotos ar tikros? Centro Komiteto ar Oligarchų išgalvotos?