Daiva Kučinskaitė. Negrynakraujės ukrainietės išpažintis.
Trečią naktį dega mano Tėviškė. Trečia naktis mano širdį tarsi išplėšta, o daugumai rusų tarsi ištaškyti smegenys.
Rusai, jūs norite sunaikinti Ukrainą kaip šalį ir ukrainiečius kaip tautą, tačiau betkuriuo atveju (laimėjimo ar pralaimėjimo) sunaikinsite savo šalį ir savo tautą. Kaip sako jūsų rusų nacionalistai, „Rusija dabar ruošia dirvą tolimesniems veiksmams“ – geležinė užsklanda, nuturtėjimas, alkis, susiskaldymas ir Naujieji Tamsiai amžiai.
Rusai, išeikite į gatves ir sustabdykite karą ne dėl mūsų – dėl savęs ir savo vaikų ateities!
Rusų kariai, sudėkite ginklus ir išeikite iš ukrainietiškos žemės!
Ukrainiečiai, jeigu jūs neišstovėsite, liks tik Mardoras, orkai sunaikins viską.
Laikykitės, brangieji, jūs negalite pasiduoti! Kareivėliai, įvykdykite savo priesaiką!
Apginkite savo žemę arba mirkite kaip didvyriai!
Dabar mano mama, rusakalbė Puškino vardo bibliotekos darbuotoja slepiasi Obolon’ rusyje, o gatvėmis, kur aš ėjau į mokyklą, bažnyčią, ant Dnepro kranto, kur aš pirmą kartą pasibučiavau, išsilaipina rusų diversantų grupės, virš mano močiutės ir senelio kapų Boršiagovke krinta rusų sviediniai…
Nadia Petrivna, mano istorijos mokytoja, aš jau prašiau atleidimo per Maidaną.
Aš vėl prašau atleidimo už tai, kad išsidirbinėjau per pamokas. Aš jaučiu asmeninę kaltę už tai kas dabar vyksta, už tai, kad būdama paaugle ėjau į rusų cerkvę, kur man išplovė smegenis taip, kad aš buvau pasiruošusi atsisakyti savo lietuviško vardo ir savo ukrainietiško kraujo…
Seneli, Ivanai. Mes ginčijomės iki užkimimo apie maskolius. Miegok, seneliuk, miegok kazoke, nepamatysi kaip maskoliai užpuolė. Tu visada žinojai, o aš-ne.
Bobule Oliona, tu vaikystėje matei kaip vokiečių tankus Hadomtsi (Гадомцi -miestelis) ir dabar į tave važiuoja rusų tankai, kad nutautinti tave, kad vėl atimti tavo identitetą. Bobule, laikykis!
Mato Dievas, nenorėjau, kad viskas taptų juodai-balta, bet daugiau atsplavių neliko. Tai karas, todėl arba mes arba jie -mirtis tautos- arba mirtis priešams.
Pergalė arba mirtis!
Daiva Kučinskaite,
Negrynakraujė ukrainietė,
Vilnius 2022 vasario 26 d.
https://www.facebook.com/labadaiva
Daivuže,
tegu aplenkia nelaimės Tamstos artimuosius, draugus, bičiulius – visus Ukrainos žmones, mylinčius ją, ir ją ginančius! Te padeda ir te saugo juos visus ir Ukrainą Dievas!
O mes visi, kas naudojasi soc. tinklais, kreipkimės į Rusijos karių motinas, kad jos neleistų pakrikusio proto ,,politikams” naudotis jų sūnumis (kad šie jų iškrypusias fantazijas įgyvendintų), kad neleistų paversti savo vaikus niekuo jiems nenusikaltusių žmonių žudikais! Rusijos Motinos, Ukraina neįsibrovė į Rusijos žemę – tai Kremliaus politikai jūsų sūnus apgaulė nugrūdo į Ukrainos žemes ir privertė juos žudyti suaugusius ir vaikus, senus ir jaunus!
Jei rusų motinų vaikai nebus išgelbėti iš to pragaro, į kurį juos klastūnai įstūmė, sąžinė ir žudynių prisiminimai kankins juos iki paskutinio atodūsio. IŠPLĖŠKITE SAVO VAIKUS IŠ PUTINO GNIAUŽTŲ – JIE NĖRA JO NUOSAVYBĖ, JIS NETURI TEISĖS STUMTI JUOS TOKIAM NUSIKALTIMUI!
Valstybės vadovas turi teisę siųsti kariuomenę, jei jo valstybę užpuola grobikai – siųsti ginti savo valstybės. Tačiau jis neturi teisės juos pačius paversti nusikaltėliais, nusidedančiais mirtinomis Dekalogo nuodėmėmis – grobiančiais svetimas žemes ir žudančiais žmones!
Drąsiau, išdidžios Rusijos Moterys – Dievas palaimins Motinos kovą už savo vaiką! O pasaulio moterys Jus palaikys ir padės iš visų jėgų.