JAV sąjungininkės ir partnerės Artimuosiuose Rytuose vėl ragina Jungtines Valstijas ir Iraną elgtis santūriai, D. Trumpo administracijai perspėjus apie galimą smūgį ir stiprinant savo karinį buvimą regione, sakė vienas su šiuo klausimu susipažinęs arabų diplomatas.
Saudo Arabija, Turkija, Omanas ir Kataras susisiekė su Vašingtono ir Teherano lyderiais, siekdamos pabrėžti, kad vienos ar abiejų pusių eskalacija sukeltų didžiulę destabilizaciją visame regione ir paveiktų energijos rinkas.
Arabų ir musulmonų valstybės regione baiminasi, kad bet kokio pobūdžio JAV ataka prieš Iraną paskatintų Teherano atsaką, kuris artimiausiu metu greičiausiai būtų nukreiptas prieš jas arba Amerikos interesus jų šalyse. Tai galėtų sukelti reikšmingą šalutinę žalą, sakė pareigūnas.
Saudo Arabijos gynybos ministras Khalidas bin Salmanas penktadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Vašingtone aptarė „pastangas skatinti regioninę ir pasaulinę taiką bei stabilumą“ su valstybės sekretoriumi Marco Rubio, gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu, prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu regione Steve’u Witkoffu ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Danu Caine’u.
Šie įspėjamieji žodžiai nuskambėjo D. Trumpui pastarosiomis dienomis pakeitus galimų JAV karinių veiksmų prieš Iraną pagrindimą – nuo atsako į mirtiną susidorojimą su protestais visoje šalyje prie atgrasymo nuo Irano branduolinės programos. Jis tvirtino, kad Irano branduoliniai objektai buvo „sunaikinti“ per JAV smūgius birželį.
D. Trumpas sako norintis sudaryti susitarimą
D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Iranu, tačiau žurnalistams pridūrė: „Jei nepasieksime susitarimo, pamatysime, kas nutiks.“
Paklaustas, ar Iranui buvo nustatytas terminas, jis atsakė paslaptingai: „Tik jie patys tai tikrai žino.“ Jis patvirtino, kad apie savo grasinimus informavo Irano pareigūnus tiesiogiai, tačiau detalių nepateikė.
Dviejų administracijos pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, teigimu, D. Trumpo grįžimas prie branduolinio klausimo nebūtinai reiškia taktikos pokytį – tai esą platesnio požiūrio į Iraną ir grėsmę, kurią JAV mano jį keliant savo gyventojams ir regionui, dalis.
Vienas iš pareigūnų teigė, kad D. Trumpas iš pradžių sutelkė dėmesį į protestus Irane, siekdamas padrąsinti demonstrantus, kurie tam tikru metu galėtų priversti pakeisti Irano politiką, ir perspėti Teheraną dėl netinkamo elgesio su jais pasekmių.
D. Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas atsižvelgė į jo ankstesnius perspėjimus susilaikyti nuo mirties bausmės protestuotojams.
Tuo pat metu Irano branduolinė grėsmė išlieka didesniu susirūpinimu tiek JAV, tiek regionui, ypač Izraeliui. Pareigūno teigimu, D. Trumpui buvo prasminga priminti Irano vadovybei, kad galutinis tikslas yra šios grėsmės pašalinimas.
„Tikimės, kad Iranas greitai sėsis prie derybų stalo ir derėsis dėl sąžiningo ir teisingo susitarimo – be branduolinių ginklų – tokio, kuris būtų naudingas visoms šalims“, – šią savaitę savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. „Laikas bėga – tai iš tiesų esminis dalykas.“
Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas pabrėžė, kad D. Trumpas „turi visas galimybes“. Jis neatskleidė, ar Baltieji rūmai turi požymių, kad Iranas imasi veiksmų atkurti savo branduolinę programą.
Iranas: pasirengęs deryboms, bet ir karui
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį per susitikimą su Turkijos pareigūnais Stambule pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi dialogui dėl įtampos mažinimo, tačiau konkrečių planų derėtis su JAV kol kas nėra.
„Irano Islamo Respublika, kaip yra pasirengusi deryboms, taip pat yra pasirengusi karui“, – pridūrė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per pokalbį telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu pasiūlė tarpininkauti tarp Irano ir JAV.
Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas atsisakė duoti įsakymą surengti smūgius, kai paragino iraniečius tęsti protestus, teigė, kad „pagalba yra pakeliui“, ir sakė gavęs patikinimą, jog Iranas neįvykdys mirties bausmės maždaug 800 protestuotojų.
Gruodžio pabaigoje Irane prasidėję protestai, iš pradžių nukreipti prieš ekonomines problemas, išsiplėtė į iššūkį Islamo Respublikos teokratinei sistemai. Aktyvistų teigimu, vyriausybės susidorojimas nusinešė mažiausiai 6 540 žmonių gyvybes.
Tuo tarpu D. Trumpas ne kartą gyrė „didžiulę JAV karo laivų armadą“ regione. JAV kariuomenė sustiprino savo buvimą lėktuvnešiu „USS Abraham Lincoln“ ir trimis valdomų raketų naikintuvais, prie kurių prisijungė tūkstančiai papildomų karių bei kiti eskadriniai minininkai ir laivai Artimuosiuose Rytuose.
JAV Centrinė vadovybė paragino Iraną vengti „nereikalingo pavojaus laivybos laisvei“ per sekmadienį planuojamas pratybas Hormūzo sąsiauryje, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos.
Vadovybė pabrėžė, kad netoleruos „nesaugių“ Irano veiksmų, įskaitant skrydžius virš JAV karinių laivų, vykdančių skrydžių operacijas, greitaeigių katerių artėjimą ar į amerikiečių pajėgas nukreiptus ginklus.
Arabų pareigūnas sakė, kad regiono žinia JAV yra raginimas elgtis itin atsargiai, atsižvelgiant į galimos sumaišties mastą. Žinia Iranui – kad JAV smūgio atveju jis turėtų itin apgalvotai rinktis atsakomąją reakciją ir nesiimti veiksmų, galinčių paveikti kaimynines valstybes.
Pavyzdžiui, JAV turtas Katare jau tapo Irano atsakomųjų veiksmų taikiniu po pernykščių D. Trumpo administracijos aviacijos smūgių prieš Irano branduolinius objektus.
Pareigūnas pridūrė, kad idealiu atveju nieko daugiau neįvyktų, išskyrus didelio nerimo laikotarpį, tačiau pabrėžė, jog situacija yra nenuspėjama ir kad niekas, išskyrus D. Trumpą, nežino, ar smūgis iš tiesų bus suduotas.
apnews.com
