Donaldas Trumpas teigia, kad JAV karinis jūrų laivynas išves Persijos įlankoje įstrigusius laivus, tačiau kol kas neaišku, kaip ši kampanija bus įgyvendinta.
Caolán Magee
Jungtinių Valstijų prezidentas Donald Trump pareiškė, kad Vašingtonas nukreips Hormūzo sąsiauris įstrigusius laivus į saugią vietą.
„Laivų judėjimas skirtas išlaisvinti žmones, įmones ir šalis, kurios nepadarė nieko blogo – jos yra aplinkybių aukos“, – sekmadienį savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas, pavadindamas tai „humanitariniu gestu“.
Pasak JAV prezidento, kampanija pradėta šalių, kurių laivai tebėra įstrigę sąsiauryje, prašymu. Jis jas apibūdino kaip „neutralius ir nekaltus stebėtojus“.
D. Trumpas pridūrė, kad JAV pasiuntiniai veda „pozityvias“ diskusijas su Iranas, tačiau perspėjo, jog bet koks kišimasis į operaciją bus sprendžiamas ryžtingai. Vis dėlto neaišku, kaip ši kampanija bus įgyvendinta, nes Iranas perspėjo laivus neįplaukti į sąsiaurį.
Pirmadienį, pirmąją operacijos dieną, Irano karinis jūrų laivynas, Teherano teigimu, raketomis smogė taikiniams netoli Džasko, sąsiauryje tarp Irano ir Omano. JAV šiuos teiginius neigia, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl galimos eskalacijos.
Laivyba sąsiauryje sutriko po to, kai Teheranas perėmė šio strategiškai svarbaus vandens kelio kontrolę, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo atakas. Konfliktas ir sutrikimai sukėlė naftos kainų šuolį bei neigiamai paveikė pasaulio ekonomiką. JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada dar labiau padidino įtampą.
Teheranas ir Vašingtonas per tarpininką Pakistaną keičiasi pasiūlymais užbaigti karą nuo balandžio 8 d., kai įsigaliojo paliaubos, tačiau platesnio susitarimo pasiekti nepavyko.
Iranas reikalauja visam laikui nutraukti karo veiksmus, o D. Trumpas teigia, kad Teheranas pirmiausia turi atšaukti sąsiaurio blokadą – maršrutą, kuriuo gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos ir dujų eksporto. JAV prezidentas taip pat pabrėžia, kad Irano branduolinė programa išlieka „raudona linija“.
Abi pusės toliau perima laivus ir taikosi į juos vykstant jūrų konfrontacijai Persijos įlankoje, todėl kyla klausimų, kaip būtų galima atblokuoti Hormūzo sąsiaurį ir pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą.
Koks yra „Project Freedom“ tikslas?
D. Trumpas teigia, kad operacija užtikrins saugų praplaukimą įstrigusiems laivams.
„Mes saugiai išvesime jų laivus iš šių apribotų vandenų, kad jie galėtų laisvai tęsti savo veiklą“, – rašė jis.
CENTCOM nurodė, kad operacija bus vykdoma kartu su platesne Valstybės departamento iniciatyva, siekiant geresnio koordinavimo su tarptautiniais partneriais.
Pasak CENTCOM, gali būti dislokuoti:
- eskadriniai minininkai;
- daugiau nei 100 orlaivių;
- bepiločiai aparatai;
- apie 15 000 karių.
Į pensiją išėjęs JAV jūrų pėstininkų specialiųjų operacijų pareigūnas Jonathanas Hackettas teigė, kad ši iniciatyva rodo pasikeitusius JAV tikslus.
„Konflikto pradžioje buvo kalbama apie režimo pakeitimą ir Irano branduolinių bei raketinių pajėgumų neutralizavimą. Dabar dėmesys labiau sutelktas į ekonominius aspektus, ypač Hormūzo sąsiaurį“, – sakė jis.
Tačiau jis perspėjo, kad bet kokia konfrontacija jūroje gali greitai paaštrėti.
„Jei prasidės susidūrimai, JAV ne tik lydės laivus, bet ir juos gins. Tai keičia rizikos vertinimą, ypač draudikams“, – teigė Hackettas.
Jis taip pat suabejojo JAV pajėgumais: „Yra tik apie tuziną laivų, galinčių užtikrinti apsaugą, o prieš karą sąsiauriu kasdien plaukdavo daugiau nei 100 laivų. Matematika paprasčiausiai neveikia.“
Analitikų teigimu, ši iniciatyva gali būti skirta ir pasaulinėms rinkoms stabilizuoti. Nepaisant paliaubų, Irano blokada ir JAV spaudimas didina naftos kainas, sukeldami ekonominę įtampą ir politinį spaudimą pačiose JAV.
Pranešimas paskelbtas įstrigus diplomatijai. Iranas pasiūlė 14 punktų planą karui užbaigti, tačiau Donald Trump jį pavadino „nepriimtinu“. Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė vertinanti Vašingtono atsaką į šį pasiūlymą.
Kiek laivų įstrigo?
Tarptautinė jūrų organizacija skaičiuoja, kad Persijos įlankoje, netoli Hormūzo sąsiauris, yra įstrigę apie 2 000 laivų, kuriuose – iki 20 000 jūrininkų. Tarp jų – naftos ir dujų tanklaiviai, krovininiai ir sausakrūviai laivai bei kruiziniai laineriai.
Nuo konflikto pradžios TJO užfiksavo mažiausiai 19 išpuolių prieš laivus: žuvo 10 jūrininkų, dar aštuoni buvo sužeisti. Organizacija perspėja, kad daugelyje laivų kritiškai trūksta maisto, degalų ir vandens.
„Šiuolaikiniame amžiuje nėra precedento, kad tiek daug jūrininkų būtų įstrigę“, – teigė TJO Jūrų saugumo skyriaus direktorius Damien Chevallier.
Organizacija paragino visas puses deeskaluoti situaciją, kad įgulos galėtų būti saugiai evakuotos. Tačiau incidentai tęsiasi: Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) pranešė, kad prie JAE Fudžeiros uosto tanklaivis buvo apšaudytas nežinomais sviediniais, nors įgula nenukentėjo.
Keliomis valandomis anksčiau taip pat pranešta, kad netoli Irano krantų keli nedideli orlaiviai atakavo sausakrūvį laivą.
Kaip reagavo Iranas?
Iranas teigia, kad per sąsiaurį plaukiantys laivai privalo:
- mokėti rinkliavą;
- laikytis Islamo revoliucijos gvardija patvirtintų maršrutų.
Po D. Trumpo pareiškimo Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahimas Azizi perspėjo, kad bet koks JAV įsikišimas pažeistų paliaubas.
„Hormūzo sąsiauris ir Persijos įlanka nebus valdomi D. Trumpo pareiškimais“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Tuo metu JAV karinės jūrų pajėgos pradėjo priešminines operacijas sąsiauryje, tačiau teritorijos išvalymas gali užtrukti savaites ar net mėnesius.
Rizikos ir abejonės
Ekspertas Jonathanas Hackettas išskyrė dvi pagrindines rizikas:
- jūrų minos;
- Irano karinio jūrų laivyno pajėgumai.
„JAV nebeturi specializuotų minų valymo laivų. Tuo tarpu Iranas vis dar turi reikšmingų pajėgumų, įskaitant greitaeigius katerius, galinčius blokuoti laivybą“, – teigė jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į draudimo problemą: „Net jei maršrutas bus paskelbtas saugiu, lieka klausimas, ar bendrovės ryšis rizikuoti laivais ir įgulomis be aiškių garantijų.“
Hackettas pridūrė, kad humanitarinis „Laisvės projekto“ pobūdis kelia papildomų klausimų – pavyzdžiui, kiek laiko įgulos jau yra įstrigusios ir kokios jų realios sąlygos.
Galimas scenarijus
Buvęs JAV karinio jūrų laivyno karininkas Harlan Ullman teigė, kad operacija gali sumažinti įtampą, bet tik tuo atveju, jei Iranas tam pritars.
„Jei tai taps derybų pradžia ir Iranas leis tranzitą, tai gali būti teigiamas žingsnis. Tačiau jei sąsiauris bus užminuotas arba Iranas priešinsis, situacija gali tapti labai pavojinga“, – sakė jis.
Pasak Ullmano, Iranas turi dronų ir greitaeigių katerių, kurie gali apsunkinti operaciją, o bet koks išpuolis prieš JAV karo laivą beveik neišvengiamai sukeltų atsakomąjį smūgį.
Jis pabrėžė, kad ilgalaikei taikai būtina diplomatija: „Vienintelė išeitis – atverti sąsiaurį ir pradėti ilgalaikes derybas dėl Irano branduolinės programos. Jei viskas bus gerai apgalvota, tai gali padėti. Jei ne – gresia eskalacija.“
Ar yra precedentas?
Situacija primena vadinamąjį „tanklaivių karą“ per Irano ir Irako karas, kai abi pusės atakavo naftos transportą Persijos įlankoje.
Karas prasidėjo 1980 m., kai Irakas įsiveržė į Iraną. Iki 1984 m. konfliktas išplito į Persijos įlanką, o išpuoliai prieš tanklaivius tapo ekonominio spaudimo priemone.
1987 m. JAV pradėjo operaciją „Earnest Will“, lydėdama Kuveito tanklaivius. 1988 m., po to kai JAV fregata „USS Samuel B. Roberts“ buvo apgadinta Irano minos, pradėta operacija „Praying Mantis“ – didelis JAV smūgis Irano jūrų pajėgoms.
Konfliktas nuslūgo 1988 m., kai Jungtinės Tautos tarpininkavo paliauboms tarp Irano ir Irako.
aljazeera.com
Pažodžiui jau neprisimenu, bet eksministras A. Butkevičius yra labai taikliai apibūdinęs dabartinį JAV vadovą, kad tai- žulikas pralobęs iš biznio kas ką labiau apgaus. Jis niekuo nesiskiria nuo putės butolinovičiaus. Tuo labiau, kad šio JAV nelaimės rankos- suteptos buvimu KGB agentu (kitaip negalima pateisinti jo pozicijos Rusijos atžvilgiu), vis labiau tampa įmerkiamos į ukrainiečių kraują. Jis- nepatikimas partneris. Manau, kad JAV karo metais šelpė Rusiją ne iš krikščioniškos paskatos, bet tik todėl, kad Japonija, būdama Vokietijos sąjungininke, kėlė jai pavojų. Dabar nuomonė dėl dabartinės Rusijos. Kažkur esu skaitęs nuomonę apie tai, kodėl egzotiškų gyvūnų mėgėjų auginami smaugliai, įsirangę po šeimininkų antklode, su jais miega. Manoma, kad jie šitaip matuojasi su savo šeimininku tam, kad žinoti kada bus galima jį praryti. Taip ir Rusija prekybos santykiuose su EU. Būdama „za mir”- za viesj mir, ji pardavinėdama savo gamtos išteklius, Eu sąskaita augina savo karinius raumenis ir laukia kada galės vėl nukakti iki Berlyno.
Gali išvesti į kelią Rusiją vėl okupuoti Baltijos valstybes. Amerika eilinį kartą gelbsti Rusijos imperija, nesvarbu kokiu pavadinimu ji besivadintų. Drapalina Europą, jos ekonomiką, su Rusijos pagalba. Per du pasaulinius karus gelbėjo ir išgelbėjo per Antrąjį pasaulinį – gelbės ir dabar. Viena paguoda, kad Vokietiją paleis į laisvę, o ši gal neleis mus vėl okupuoti.