Česlovas Iškauskas. Ar NATO smogtų Kaliningradui?

Taikos metu tokie pareiškimai su­keltų tikrą pasipiktinimo cunamį ir prilygtų naujo karo eskalacijai. JAV generolas Christopheris Donahue pareiškė, kad yra sukurtas planas, kaip Kaliningradą „neutralizuoti“, tai yra NATO galėtų šį Rusijos eksklavą nutrinti nuo žemės paviršiaus.

Generolas Kremliui smogė žemiau juostos, ir Putino aplinkoje kilo sąmyšis. Oficialus Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog NATO generolo pareiškimai įveikti Kaliningrado gynybą yra akivaizdžiai priešiški ir agresyvūs.

„Aljanso planai verčia Rusiją imtis visų saugumo priemonių“, – sakė D. Pes­kovas.

Rusijos generolai tiesmukai kalba, kad „lengvo pasivaikščiojimo po Kaliningradą nebus“.




Ką gi siūlo Ch. Donahue? JAV kariuomenė ir jos NATO sąjungininkės pradeda įgyvendinti naują „Rytų flango atgrasymo linijos“ planą, kuriuo siekiama stip­rinti antžeminius pajėgumus ir skatinti karinės pramonės sąveiką visame Aljanse, Vysbadene (Vokietija) vykusioje „LandEuro“ konferencijoje sakė JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadas. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims, t. y. rytiniam NATO flangui. Generolas teigė, jog antskrydžio, oro erd­vės blokavimo zonas (A2AD) svarbu sunaikinti „nuo žemės“, kitaip sakant sausumoje, o po to nuo jos perimti jūros kontrolę. Anot jo, tokie dalykai yra stebimi Ukrainoje, ir karas joje mums siūlo tokias išeitis.

Ch. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 76 km pločio ruožas pačiame Europos centre ir iš visų pusių apsuptas NATO, o kariuomenė bei jos sąjungininkai dabar turi galimybę „neutralizuoti jį nuo žemės per negirdėtai trumpą laiką ir greičiau nei kada nors anksčiau“.

Netgi yra sukurta dalijimosi duomenimis sistema „Maven Smart System“ – „Palantir“ dirbtinio intelekto platforma, kuri priima daugybę duomenų ir greitai analizuoja informaciją, kad padėtų karo vadams priimti sprendimus.

NATO generolo planą galima paaiškinti kaip perspėjimą Maskvai, jog Kaliningradas nėra saugi Rusijos zona. Kremlius tai suprato kaip tiesioginę užuominą, kad per Baltijos jūroje vykstančias pratybas NATO gali užpulti Kaliningrado sritį. Juo labiau, kad dabar, Švedijai ir Suomijai tapus Aljanso narėmis, eksklavas tapo apsuptas, o jūra virto, kaip kažkada pasakė diplomatas Linas Linkevičius, vidine NATO jūra…

Česlovas Iškauskas

Šis nedidelis senovės prūsų žemės plotas, prigludęs prie Lietuvos ir Lenkijos dabar prikaišiotas „Iskander“ raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų S-300, S-350 ir S-400. Manoma, jog ten yra branduolinio ginklo atsargų. Rusų generolai tikina, kad su tokia gink­luote eksklavas išsilaikys, kol ateis pagalba iš „didžiosios žemės“. Jie primena, kad sukurta vieninga karinė erdvė su Baltarusija ir per kokias dvi valandas „mes perkirsim tarp jos ir Kaliningrado srities esantį žemės ruoželį“. Atrodo, generolai turi galvoje Suvalkų koridorių…

Priminsiu, jog Kaliningrado sritis (ją siūloma vadinti Karaliaučiumi) iki šiol tebėra vienas didžiulis Rusijos poligonas, kuris Maskvai svarbus ne ekonomine ar socialine prasme (čia 1991 m. buvo įsteigta laisvoji ekonominė zona, o ją 1995 m. panaikinus, 1996 m. įstatymu buvo įteisinta ypatingoji ekonominė zona (YEZ), kuri pradėjo veikti 2006-aisiais su 10 metų pereinamuoju laikotarpiu), bet kaip strateginis forpostas prieš Vakarus. Ir štai šis daugiau kaip 15 tūkst. kv. km plotas su 938 tūkst. gyventojų dabar traukia išskirtinį dėmesį.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, keletas rusų kariuomenės dalinių buvo permesti į Ukrainos frontą. Bet vis tiek čia liko didžiulės Rusijos karinės pajėgos ir galingas karo laivynas.

Nuklyskime į istoriją. Būtent 1945 m. liepos 17 d. prasidėjusioje ir net 16 dienų užsitęsusioje Potsdamo konferencijoje sąjungininkai „padovanojo“ šią baltų žemę Sovietų sąjungai. Šį sprendimą galėjo pakeisti numatyta Taikos konferencija, bet dėl prasidėjusio Šaltojo karo ir Vakarų abejingumo ji neįvyko, todėl Maskva laikė, kad eksklavas atiteko SSRS amžinam administravimui. 1946 m. rugsėjo 5 d. sritis buvo pripažinta uždrausta pasienio zona ir taip atskirta nuo viso pasaulio.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas kažkada taip aiškino šį Vakarų aplaidumą: „Jei tų Rytų Europos teritorijų užėmimas nebūtų paliktas Sovietų sąjungos įtakos zonoje, alternatyva buvo tik kitas karas. Vakarai nusprendė palaukti, kol sovietų imperija pati subyrės, ir tai pasiteisino, tik ne taip greitai“.

Besidomintiems reiktų priminti ir kitą faktą: Kaliningrado kraštas galėjęs atitekti ir Lietuvai, jei Antanas Sniečkus, apie tai 1944 m. kalbėjęs su Stalinu, po šio mirties nebūtų pabūgęs Lavrentijaus Berijos rūstybės. Bet jis dėl atsargumo vėliau nekėlė šio klausimo… Ar šiandien būtume išvengę šio eksklavo grėsmės?

Greičiausiai dabartiniai NATO generolų grasinimai ir teliks Maskvą šiurpinančiais planais. Su viena sąlyga: jeigu Rusija nebandys plėsti savo agresijos.

silales-artojas.lt 

3 KOMENTARAI

  1. Aštroka antraštė, kaip buvusiam 1984 m. Panoramos polit-apžvalgininkui..

  2. Kai Rusija bus apmušta, reikia išnaudoti progą „Kaliningrado srities” demilitarizavimui. Tam reikia ,pirma, gyventojus kolonistus iškelti atgal į Rusiją, kur gyventojų, ypač Sibire, kaip tik labai trūksta. Antra, pačią teritoriją reikia užleisti mišku-rezervatu (Baltvyžių giros tipo) , pavadinti Prūsų giria , ir perleisti administravimą Briuseliui . Tik taip galima išvengti garantuoto aplinkinių valstybių konflikto dėl „niekieno” žemės. O patį Karaliaučių galima palikti žmonėms, pavertus universitetiniu miestu ir mokslo centru. Pajūryje galima palikti riboto apgulimo ir užstatymo kurortinę zoną, kaip maždaug Neringoje. Iniciatorė, atėjus laikui , galėtų būti Lietuva, kuriai ginčas su Lenkija ir Vokietija dėl Karaliaučiaus žemės nieko daug nežada. Bet tokiam siūlymui reikia iš anksto ruoštis.

    5
    1
  3. O NATO be Amerikos įmanoma? Ar mes galime pragyvent bent dieną be deziuko? Bus ne NATO, o ES arba Vokietijos kariuomenė, kitaip vėl tapsime Žečpospolita be Lietuvių kalbos. Mūsų plikbajoriai labai vėl įsigeidė Žečpospoliton, tiesa?

    1
    2

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....