Bogdanas Frolovas
Kubos valdžiai D. Trumpo veiksmai gali tapti didelių problemų pradžia.
Kai žinia apie JAV kaltinimus buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro dėl žmogžudystės pasklido po pasaulį, daugelis kubiečių liko nežinioje. Masiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai degalų krizės alinamoje saloje ir nestabilus telefono ryšys lėmė, kad žinios apie naują dramatišką JAV spaudimo kampanijos prieš Kubos vyriausybę eskalaciją daugelį kubiečių pasiekė tik po kurio laiko.
Represinio režimo ir griežtų JAV sankcijų gniaužtuose atsidūrę kubiečiai, naujienas sekantys išmaniuosiuose telefonuose ir senuose televizoriuose, yra susiskaldę dėl Vašingtono kaltinimų teisėtumo.
JAV kaltina R. Castro žmogžudyste ir sąmokslu dėl dviejų lėktuvų numušimo 1996 metais, kai žuvo keturi žmonės, tarp jų – trys amerikiečiai.
Daugelis kubiečių dalijasi bendru nuovargiu dėl esamos padėties
„Tai turi pasikeisti“, – sakė 24 metų tabako fabriko darbuotojas Havanoje Yoandi Benitezas Ramirezas.
Kubos gyventojai susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, badu ir sveikatos apsaugos krize, kuri dar labiau paaštrėjo po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sausį nutraukė naftos tiekimą Kubai. Daugelis tikisi proveržio, galinčio palengvinti jų kančias.
D. Trumpo administracija jau anksčiau pasinaudojo federaliniais kaltinimais Venesuelos autoritariniam lyderiui Nicolásui Maduro kaip pretekstu surengti sausio reidą, kuriuo siekta jį pašalinti.
Kol kas neaišku, ar JAV kariuomenė rengiasi panašiai operacijai Kuboje. Tačiau daugeliui kubiečių kyla klausimas, ar šie kaltinimai yra tik dar vienas žingsnis ilgai trunkančioje JAV spaudimo kampanijoje, ar ryžtingesnės intervencijos pradžia.
„Nemanau, kad karinė intervencija yra išeitis, bet jei to reikia, tegul viskas pagaliau baigiasi dabar“, – sakė 27 metų kurjeris Yacielis Lugonesas. Jis pridūrė tikintis visiško Kubos valdančiojo elito nušalinimo. „Visa valdžia, visa Castro šeima“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, kubiečiai daugiau nei 60 metų gyvena valdant tiems patiems žmonėms.
„Jie elgiasi taip, lyg mes būtume jų nuosavybė, perduodama iš rankų į rankas. Jie turi pasitraukti. Mes jų nebenorime“, – teigė Y. Lugonesas.
Kubos vyriausybė nedelsdama pasmerkė JAV Teisingumo departamento kaltinimus. Prezidentas Miguelis Díazas-Canelis juos pavadino „politiniu veiksmu be jokio teisinio pagrindo“ ir pareiškė, kad taip siekiama paruošti dirvą galimai karinei agresijai prieš salą.
Kai kurie kubiečiai kaltinimus vadina neteisėtais ir teigia, kad Kuba veikė gindamasi po to, kai šalies oro erdvę ne kartą pažeidė humanitarinės organizacijos „Broliai į išganymą“ organizuoti skrydžiai.
„Kuba priėmė teisingą sprendimą juos numušti“, – sakė 24 metų mechanikos inžinierius iš Havanos Frankas Alejandro Fontas.
Jis taip pat perspėjo apie užsienio karinės intervencijos pavojų
„Daugelis kubiečių prašo įsikišimo, tačiau visada būna ir šalutinė žala“, – sakė jis.
Kuboje vis dažniau sklinda gandai, kad netrukus gali įvykti kažkas reikšmingo. Blogėjančios gyvenimo sąlygos skatina protestus, tačiau ekspertai abejoja, ar jie gali peraugti į režimui pavojingą liaudies sukilimą.
Patikimų visuomenės nuomonės apklausų Kuboje beveik nėra. Neseniai Kubos naujienų svetainės „El Toque“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 40 tūkst. respondentų, parodė, kad apie 56 proc. saloje gyvenančių kubiečių ir beveik 70 proc. emigrantų palaikytų JAV karinę intervenciją.
Nors apklausa nebuvo reprezentatyvi, Majamio universiteto istorijos profesorius ir Kubos bei Kubos amerikiečių studijų katedros vadovas Michaelas Bustamante mano, kad rezultatai atspindi gilų visuomenės išsekimą.
„Nemanau, kad kubiečiai džiaugiasi mintimi, jog jų problemas išspręs užsienio jėga. Tačiau žmonės yra tokioje desperacijoje, kad priimtų pagalbą iš bet kur“, – sakė jis.
70-metis Kubos pensininkas Raulis Cardoso teigė, kad nesvarbu, kokį sprendimą priims JAV – svarbiausia, kad tai įvyktų kuo greičiau.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad D. Trumpas svarsto galimą puolimą prieš Kubą dar nepasibaigus konfliktui Irane. JAV administracija esą nusivylusi, kad spaudimo kampanija, apėmusi ir naftos tiekimo ribojimą, neprivertė Kubos valdžios imtis reikšmingų ekonominių bei politinių reformų.
Taip pat skelbta, kad D. Trumpas neva norėtų paversti Venesuelą 51-ąja JAV valstija. Žurnalistas Billas Meluginas teigė, kad viename pokalbyje D. Trumpas sakė, jog Venesuela turi 40 trilijonų dolerių vertės naftos atsargų.
unian.net
