Lapkritį sąjungos su Rusija šalininkų skaičius Baltarusijoje palyginti su šių metų rugsėjo mėnesiu sumažėjo 11 proc. Tai patvirtina Baltarusijos analitinių dirbtuvių (BAD) lapkričio pradžioje atlikta apklausa.
BAD vadovas, sociologijos mokslų daktaras Andrejus Vardomatsky pripažino, kad tai gali reikšti naują tendenciją, kuri ateityje gali sukelti geopolitinę įtampą santykiuose su Rusija.
Apklausa, kurią pateikė p. Vardomatsky, buvo atlikta lapkričio 5–8 dienomis, naudojant atsitiktinių respondentų atsitiktinio rinkimo sistemą „Random Digital Dialing“.
Sistema generuoja atsitiktinius pagrindinių mobiliojo ryšio operatorių skaičius ir per juos renka. Apklausoje, pasak Andrejaus Vardomatskio, dalyvavo 1008 respondentai. Klausimą uždavė operatoriai ir jis buvo suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kurioje valstybių sąjungoje Baltarusijos gyventojai gyventų geriau – Europos Sąjungoje ar sąjungoje su Rusija?“.
Tyrimas atskleidė reikšmingus pokyčius, palyginti su ankstesniu tyrimu, kurį BAD atliko šių metų rugsėjį. Lapkritį 40 proc. respondentų atsakė, kad gyventų geriau sąjungoje su Rusija, kai tuo tarpu rugsėjį šis skaičius buvo 51,6 proc. Taigi sąjungos su Rusija šalininkų skaičius sumažėjo iki 11,6 proc. Priešingai, palyginti su rugsėju, padidėjo proeuropietiška orientacija – 33 proc.lapkričio mėn., palyginti su 26,7 proc. rugsėjį.
Pokyčiai viršija statistinę paklaidą, kuri yra 3,2 proc., pažymi Andrejus Vardomatsky. Todėl, pasak eksperto, galima teigti, kad apklausos duomenys atspindi realų dinamišką procesą.
„Matome dviejų pozicijų – prorusiškos ir europietiškos – konvergenciją, grįžtama prie tradicinio vektoriaus, kuris buvo pastebėtas Baltarusijoje prieš ES plėtrą 2004 m. Po to sustiprėjo prorusiška orientacija, Rusija ilgą laiką buvo 60 proc. zonoje klausimo, kuris buvo suformuluotas mūsų apklausoje, rėmuose “, – sakė sociologas.
Pasak pono Vardomatsky, kyla klausimas, ar apklausa iliustruoja tendencijos pradžią. Sociologas primena, kad per visą protesto laikotarpį Baltarusijoje, kuris prasidėjo rugpjūtį ir iki šiol nesibaigė, geopolitikos jame visiškai nebuvo: „Atsakydami į klausimą, kodėl žmonės išvyko iš Baltarusijos , jie įvardijo įvairias priežastis: vyriausybės reakciją į koronavirusą, smurtą, sukčiavimą rinkimuose… Beje, smurtas buvo pagrindinė priežastis. Tačiau niekas nesakė, kad išvyko dėl to, jog norėjo būti arčiau ES ir toliau nuo Rusijos, arba atvirkščiai.
Visi suvokė esminį skirtumą tarp Baltarusijos protesto ir Ukrainos Maidano, kuriame buvo matomas aiškus geopolitinis turinys, tęsia Andrejus Vardomatsky. Baltarusijos proteste geopolitikos nebuvo, pabrėžia jis, tačiau dabar gali įvykti lūžis – jame gali atsirasti geopolitinis komponentas.
„Jei geopolitinis komponentas bus įtrauktas į Baltarusijos protesto motyvacinę struktūrą, tai ateityje gali kilti geopolitinė įtampa santykiuose su Rusija”, – sako ekspertas.
Tai, kad geopolitinių nuostatų pasikeitimas buvo užfiksuotas tik dabar, Andrejus Vardomatsky aiškina tuo, kad visuomenė tik dabar suvokė Baltarusijos prezidento paskelbtus Maskvos žingsnius, kuriais siekiama paremti Aleksandrą Lukašenką: „Tarp eksperto sąmonės, kuri reaguoja nedelsiant, ir masinės sąmonės visada yra atotrūkis. Iš pradžių ekspertai reagavo į Maskvos veiksmus, kurie buvo suvokti kaip parama Lukašenkai. Protestuotojai ne iškart suvokė šių žingsnių reikšmę, todėl, kad iš pradžių jų motyvacija buvo kitokia – koronavirusas, žiaurumas ir kt. Visas besikeičiantis protestas sukosi apie tai. Geopolitika nevaidino vaidmens, tačiau palaipsniui atsirado jų pavėluota refleksija.
Jei geopolitinis komponentas pateks į motyvacinę Baltarusijos protesto šerdį, kils visai kitokia drama, apibendrina p. Vardomatsky.
Nikolajus Filčenko
