Kol visi laukia smūgio Iranui, Tėtušis daro ėjimą žirgu į Kubą ir įvesdamas muitus visoms valstybėms, kurios galėtų tiekti Havanai naftą ar jos produktus, atjungia komunistinį režimą nuo visų naftos importo šaltinių.
Anksčiau pagrindine Kubos naftos tiekėja buvo Venesuela, bet, kaip žinome, po tam tikrų įvykių šis kanalas užtrūko.
Rašoma, kad naftos atsargų Kuboje liko savaitei. O naujos atsivežti nebebus iš kur. Kaip manot, kaip vadinsis 53-oji Jungtinių Valstybių sąjungos narė – Trumpania ar Rubioland’as?
„Kaip Jungtinių Valstybių prezidentas, manau, kad Kubos vyriausybės politika, praktika ir veiksmai kelia ypatingą ir neeilinę grėsmę Jungtinių Valstybių nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai.
Kubos režimas bendradarbiauja su daugeliu priešiškų šalių, tarptautinių teroristinių grupuočių ir Jungtinėms Valstybėms priešiškų veikėjų, įskaitant Rusijos, Kinijos, Irano vyriausybes, „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir teikia jiems paramą.
Jungtinės Valstybės netoleruoja komunistinio Kubos režimo grobimų ir imsis veiksmų, kad apsaugotų savo užsienio politiką, nacionalinį saugumą ir nacionalinius interesus, įskaitant Kubos režimo atsakomybės už jo piktavališkus veiksmus ir santykius užtikrinimą, tuo pačiu išlikdamos įsipareigojusios remti Kubos žmonių siekius sukurti laisvą ir demokratinę visuomenę.”
2026 m. sausio 29 d. JAV prezidentas Donaldas J. Trumpas priėmė vykdomąjį įsakymą, kuriame išsamiai išdėstomas sprendimas paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl Kubos vyriausybės veiklos. Ji vertinama kaip sisteminė, ilgalaikė ir neįprasta grėsmė JAV nacionaliniam saugumui bei užsienio politikai.
Sprendimas grindžiamas JAV Konstitucija ir konkrečiais federaliniais įstatymais, suteikiančiais prezidentui įgaliojimus imtis skubių ekonominių ir politinių priemonių tais atvejais, kai grėsmė kyla iš užsienio ir daro tiesioginį poveikį valstybės saugumui.
Dokumente teigiama, kad Kubos vyriausybė sąmoningai ir nuosekliai bendradarbiauja su Jungtinėms Valstijoms priešiškomis valstybėmis bei tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, sudarydama joms sąlygas veikti Vakarų pusrutulyje.
Akcentuojama, jog Kuba leidžia savo teritorijoje dislokuoti pažangius Rusijos karinius ir signalų žvalgybos pajėgumus, kurie, JAV vertinimu, naudojami slaptai amerikietiškai informacijai rinkti, taip pat palaiko glaudų žvalgybos ir gynybos bendradarbiavimą su Kinija.
Be to, pabrėžiama, kad Kuba suteikia palankią aplinką tokioms grupuotėms kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“, leisdama joms plėtoti finansinius, logistinius ir politinius ryšius regione, o tai, JAV nuomone, prisideda prie nestabilumo ir galimų grėsmių pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Svarbi dokumento dalis skirta Kubos vidaus politikai ir žmogaus teisių padėčiai, kur Kubos komunistinis režimas apibūdinamas kaip represinis, sistemingai persekiojantis politinius oponentus, slopinantis žodžio, spaudos ir religijos laisves, ribojantis pilietinės visuomenės veiklą ir naudojantis represijas kaip valdžios išlaikymo priemonę.
Pateikiami pavyzdžiai, kai politinių kalinių šeimos patiria spaudimą ir kerštą už taikius protestus, o tikintieji ir nepriklausomos organizacijos susiduria su valstybiniu persekiojimu. Visa tai įvardijama kaip prieštaraujantis demokratinių visuomenių moralinėms ir politinėms vertybėms bei JAV užsienio politikos tikslams skatinti laisvę, teisinę valstybę ir žmogaus teises.
Reaguodamas į šias aplinkybes, prezidentas paskelbia nacionalinę nepaprastąją padėtį ir nustato ekonominių priemonių mechanizmą, kurio esmė – galimybė taikyti papildomus ad valorem muito tarifus toms užsienio valstybėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai tiekia naftą Kubai. Ši priemonė apibrėžiama kaip būtina siekiant sumažinti Kubos režimo ekonominius išteklius ir apriboti jo galimybes bendradarbiauti su priešiškais veikėjais.
Dokumente detaliai aprašoma sprendimų priėmimo tvarka, pagal kurią Prekybos sekretorius nustato naftos tiekimo faktus, Valstybės sekretorius, konsultuodamasis su kitais atsakingais pareigūnais, vertina tarifų taikymo mastą, o galutinį sprendimą priima pats prezidentas.
Taip pat numatoma nuolatinė situacijos stebėsena, reguliarios ataskaitos Kongresui, galimybė keisti ar koreguoti įsakymo nuostatas atsižvelgiant į tarptautinę reakciją, atsakomąsias priemones ar Kubos bei kitų šalių elgesio pokyčius.
Dokumentas užbaigiamas pabrėžiant, kad šios priemonės skirtos ne bausti Kubos žmones, o daryti spaudimą režimui, kartu išlaikant JAV įsipareigojimą remti demokratinius pokyčius Kuboje ir saugoti savo nacionalinius interesus bei saugumą tarptautinėje arenoje.
