Riigikogu nacionalinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Leo Kunnas (EKRE) teigė, kad ginant sieną svarbu naudoti priešpėstines ir prieštankines minas. Estija taip pat turėtų pradėti gaminti karinius sprogmenis šalies viduje.
Pulkininkas ir rezervistas Kunnas sakė ERR, kad norint pasienyje statyti apsaugos įrenginius, reikia trijų sąlygų.
„Pirmiausia turėtume atnaujinti sprogmenų ir minų atsargas, kurias atidavėme Ukrainai. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų. Turime nedelsiant jas atnaujinti, o paskui įsigyti daugiau minų, sprogmenų ir amunicijos“, – sakė jis.
Deputatas sakė, kad kitas žingsnis būtų pasitraukti iš Otavos sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas. Šią sutartį yra pasirašiusios visos trys Baltijos šalys.
„Neseniai Nacionalinės gynybos komitete mus aplankė JAV ambasadorius, ir aš jo paklausiau apie tokį požiūrį, nes Jungtinės Amerikos Valstijos nėra Otavos konvencijos šalis. Ambasadorius labai paprastai pasakė, kad Jungtinės Valstijos negali prisijungti prie šios konvencijos, nes Korėjos pusiasalyje šalia Pietų Korėjos karių yra Amerikos kariai, pasirengę atremti Šiaurės Korėjos agresiją, gynybos gylis toks menkas, kad be priešpėstinių minų neįmanoma išlaikyti tos gynybos“, – sakė J. Kunnas. „O Baltijos šalys, kaip žinoma, turi dar mažesnį gylį nei Pietų Korėja“.
Kunnas paaiškino, kad užtvaras sudaro kelios dalys. Tai fizinės kliūtys, pavyzdžiui, vadinamieji drakono dantys, prieštankinės minos ir priešpėstinės minos. Be to, pasak jo, visa tai turi būti saugoma gynybos pajėgų ir išdėstyta tinkamose vietose.
Trečia, J. Kunnas mano, kad Estija turėtų pradėti šalyje gaminti kariniams tikslams skirtus sprogmenis, kurie galėtų būti naudojami prieštankinėse minose, priešpėstinėse minose, minosvaidžio minose, taip pat artilerijos sviedinių gamyboje.
„Tokie gamybos pajėgumai mums būtų svarbūs, nes jų kiekiai taip pat labai dideli. Atlikę šiuos dalykus, galėtume pradėti kalbėti apie tai, kad galėtume pradėti rimtai statyti gynybos objektus“, – sakė parlamentaras.
Taikos metu galima planuoti ateitį, pavyzdžiui, kaip galima susprogdinti pagrindinius tiltus, ir kaupti fizinių kliūčių atsargas, kad jas būtų galima greitai pastatyti, kol situacija dar nespėjo paaštrėti, ERR sakė Kunnas.
Jis taip pat mano, kad svarbiausiose vietose galima statyti nuolatinius betoninius įtvirtinimus, pavyzdžiui, bunkerius.
„Visa tai iš tikrųjų įmanoma padaryti, ir abi kariaujančios pusės tai intensyviai daro Ukrainoje“, – sakė A. Kunnas.
„Karas Ukrainoje parodė, kad nors palydovinės nuotraukos ir bepiločiai orlaiviai vietovę stebi vieno metro tikslumu, kariaujančioms pusėms vis tiek nepavyksta taip lengvai sunaikinti šių nuolatinių įtvirtinimų“, – pažymėjo jis.
Kitą savaitę Baltijos šalių prezidentai aptars sienų apsaugos klausimus, pirmadienį po Nacionalinės gynybos tarybos posėdžio sakė prezidentas Alaras Karis.
Šaltinis news.err.ee
