Kodėl valstybė negali ateiti į šeimų namus ir mokinti kaip reikia auklėti vaikus, jeigu politinis korektiškumas/lyčių lygybė/kova prieš diskriminaciją Vakaruose įtvirtino politinę tezę, kad diskriminacija randasi galvose, moralinėse žmonių nuostatose?
Kadangi teisiškai, politiškai ir, atitinkamai, socialiai diskriminacija yra draudžiama bei baudžiama, tai lieka tiktai moralinė žmonių pasaulėžiūra kaip diskriminacijos bastionas. Visuomenė negali diskriminuoti niekaip kitaip tiktai pagal savo vidines nuostatas.
Todėl Valstybė turi prievolę/pareigą eiti ir laisvinti – šalinti galvose užsilikusias blogas nuostatas. Užtikrinti žmogaus teises.
Kaip homofobiją/ksenofobiją/islamofobiją/rasizmą reikia išvalyti nuo stereotipų, reikia pakeisti žmonių nuostatas, jų moralinę pasaulėžiūrą, t.y. perauklėti. Taip ir tėvus reikia perauklėti nuo ydingų vidinių nuostatų santykyje su vaikais. Dėl Vaiko Laisvės ir Teisių.
Todėl norvegiška/lietuviška Vaiko Teisių apsauga atitinka marksistinės emancipacijos ideologiją.* Ji iškreiptai traktuoja konstitucines teises. Tokia Vaiko Teisių Apsauga yra vaiko teisių ir tėvų teisių pažeidimas.
*Ji taip pat atitinka bendrą Vakarų politinę nuostatą, įkūnytą B.Obamos, J.Trudeau, A.Merkel, iš esmės visų Centro-Dešinės, Centro-Kairės vyriausybių, įskaitant Lietuvą, tai ką kai kurie analitikai jau senai įvardino kaip liberalų konsensusą.
Ji atitinka didžiojo ketverto veiksnių: politikos-stambaus verslo-didžiosios žiniasklaidos-akademijos/universiteto šiuolaikinę tapatybę. Todėl žmonės pralaimi, žmonės lieka vieni be konstitucinės apsaugos, nes visas valdžios laukas veikia kaip stogas pateisinti valstybės veiksmus auklėti piliečius.
„Laiko dvasia” yra nepalanki klasikinėms konstitucinėms teisėms. Jos yra perrašinėjamos pagal marksistinę emancipacijos ideologiją.
