Vyresni prisimena apie TSRS Komunistų partijos suvažiavimuose nustatytus penkmečio planus statant komunizmą.
Klausant Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio apima negeras deja vu jausmas, grąžinantis į sovietmetį.
Racionaliai vertinant, sovietmečio penkmečio planai atrodo racionalesni, nes ėjo kalba apie gamybos, BVP didinimą, o čia EK biurokratai kovoja su CO2 molekulėmis, aukodami ES šalių konkurencingumą, skurdindami gyventojus ir palaipsniui stumdami mus į trečiųjų, besivystančių šalių klubą.
Rašiau ne kartą – net jeigu ES staiga nustotų generuoti tą CO2, globaliu mastu įtaka klimatui būtų niekinė.
Ir ką gi, susidūrę su EK direktyvomis apie, tarkim, atsinaujinančių energijos šaltinių dalies iki 29 proc. padidinimo transporte iki 2030 m., turėtų daryti politikai, kuriems Lietuva yra pirmiausia?
Turėtų surasti kuo daugiau ES šalių, kurioms tokių tikslų kėlimas irgi atrodo žalingas ir valingai reikalauti EK koreguoti žaliąjį kursą taip, kad jis būtų diegiamas tik tiek, kiek yra ekonomiškai naudinga. Kova su CO2 molekulėmis turi būti užmiršta. O užkulisiuose turi būti pasakyta – nekeisite, blokuosime ES biudžetą, paliksime EK be finansavimo, kai vėl jums reikės vieningo ES valstybių pritarimo.
Tuo tarpu EK direktyvas reikia perkelti į nacionalinę teisę maksimaliai vėluojant, minimaliausiu būdu – formaliai, sukuriant galimai mažiausią papildomą naštą. Šiek tiek parama galima Lietuvos gamintojams, kad ji kuo labiau atsipirktų per gautus papildomus mokesčius į biudžetą.
Komisijos posėdyje vyksta chaotiškas ginčas, nebuvo nė vieno Seimo nario principingo pasisakymo. Nors buvo minėta, kad dar nė viena ES šalis neperkėlė EK direktyvos į nacionalinę teisę transporto srityje, o tuo tarpu nustatytų rodiklių pasiekimas degalus pabrangintų iki 60 ct/l. Pasigirdo, kad buvo net tokių, kurie siūlo viršyti EK planus – didinti atsinaujinančių išteklių dalį ne iki 29 proc., bet iki 34 proc.!
Apgailėtinas pasirodė ir komisijos pirmininko Seimo nario, Nemuno aušros atstovo A. Gedvilo pirmininkavimas. Įspraudė posėdį į tokius rėmus, kad beveik nebuvo galimybės iš esmės pasisakyti dėl svarbių faktų ir aspektų.
Nuoroda į posėdžio įrašą. Apie direktyvos perkėlimą transporto sektoriuje nuo 20.45 min.
Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Atsakingasis sekretorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Almanto Stankūno straipsnyje taikliai išryškinamas pavojingas paradoksas: net ir iš esmės prasmingos idėjos – kaip, pavyzdžiui, kova su klimato kaita ar siekis plėtoti atsinaujinančią energetiką – realiame įgyvendinimo procese dažnai virsta savitiksliais biurokratiniais projektais, prasilenkiančiais su ekonominiu sveiku protu, nacionaliniu interesu ir socialiniu teisingumu.
Europos Komisijos direktyvos, verčiančios mus iki 2030 m. transporto sektoriuje pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių rodiklį, Lietuvai reikštų iki 60 ct/l padidėjusią degalų kainą. Tai ne klimato apsauga, o papildomas smūgis regionams, ūkininkams, smulkiajam verslui ir visiems gyventojams. Juolab kad net visiškas ES CO₂ emisijų sustabdymas globaliu mastu turėtų simbolinį efektą.
Tačiau šioje situacijoje neužtenka vien įvardinti problemą – būtina siūlyti aiškius, konstruktyvius ir realistiškus sprendimus, tinkamus įgyvendinti Lietuvoje.
Pirmiausia, Lietuva turėtų aktyviai telkti bendraminčius ES šalyse, kurios taip pat patiria disproporcingą žaliosios politikos naštą, ir reikalauti EK koreguoti tikslus pagal proporcingumo ir ekonominio efektyvumo principus. Direktyvos turėtų būti įgyvendinamos tiek, kiek tai pagrįsta skaičiavimais, o ne ideologinėmis deklaracijomis.
Antra, nacionaliniu lygmeniu būtina numatyti direktyvų įgyvendinimo mechanizmus, kurie maksimaliai sumažintų naštą verslui ir vartotojui – atidėliojant įsigaliojimą, taikant pereinamuosius laikotarpius, išnaudojant technologinį neutralumą bei įvedant griežtą sąnaudų ir naudos analizę kiekvienam numatomam veiksmui.
Trečia, turime aiškiai apibrėžti prioritetus: ar mums svarbesnė simbolinė pozicija EK lentelėse, ar realus Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės išsaugojimas ir stiprios ekonomikos pagrindai.
Konstruktyvi kritika be alternatyvos veda į nusivylimą. Todėl kviečiu visus, ypač politikus, išdrįsti ne tik kritikuoti, bet ir siūlyti aiškius, argumentuotus, Lietuvos interesais pagrįstus sprendimus. Priešingu atveju ne tik žalioji politika, bet ir pati Lietuvos suverenios politikos idėja liks tik tuščia fraze.
Puota maro metu. Jei visi puotauja, kuo mes Europoje blogesni?
Centro komitetas liepė, sąjunginės respublikos vykdo. Deja.