Almantas Stankūnas. Už mėginimą užgniaužti finansinį tyrimą – štai kokia tikroji V. Sinicos pašalinimo priežastis

Nacionalinio susivienijimo valdyba pašalino Vytautą Sinicą iš partijos.

Kaip galėjote šitaip pasielgti su vieninteliu NS nariu Seime, vienu labiausiai žinomų partijos politikų? – štai tokie klausimai dabar sklandys viešojoje erdvėje.

Politiniai postai ir žinomumas yra svarbūs siekiant įgyvendinti politinius tikslus. Tačiau jeigu tikslai įgyvendinami paminant elementarias moralės normas, anksčiau ar vėliau patenkama ir į politinę bei teisinę aklavietę.

Vytautas Sinica įžūliai melavo partijos nariams, teigdamas, kad sušaukus pakartotinį partijos Tarybos posėdį nėra būtinas kvorumas, nors tai nėra įrašyta Įstatuose. Bet kuris kompetentingas ir nešališkas teisininkas nedvejodamas patvirtins, kad tai netiesa – politinės partijos valdymo organai turi tokias teises ir galimybes, kokios yra aiškiai įrašytos Įstatuose, o ne gali būti nuspėjamos. Šiuo atveju buvo teigiama, kad pakartotinio Tarybos posėdžio kvorumo nebūtinumas išplaukia iš Įstatuose įtvirtintos nuostatos, jog pakartotinai sušaukus partijos suvažiavimą arba skyriaus susirinkimą, kvorumas nėra būtinas. Tačiau ši nuostata negalioja Tarybos – vieno iš partijos valdymo organų – posėdžiams.

Neigti tokią akivaizdžią aplinkybę ir šitaip klaidinti Tarybos ir visos partijos narius yra sąmoningas melas. O pradėjus meluoti ir klaidinti, sustoti tampa neįmanoma. Remdamasis tuo melu V. Sinica dar gegužės pabaigoje kartu su keliais partijos nariais neteisėtai užgrobė vidinius partijos komunikavimo kanalus ir viešą partijos puslapį Veidaknygėje. Kartu pažeisdami Įstatus bandė apriboti Valdybos ir Pirmininko galias ir galiausiai nutarė rugsėjo 6 d. surengti neteisėtą neeilinį partijos suvažiavimą. Išskirtinė šaukiamo suvažiavimo ypatybė – jo darbotvarkėje nenumatyta jokių diskusijų apie partijos politinę kryptį, vidaus padėtį, iššūkius Lietuvai. Iš darbotvarkės matyti, kad karštligiškai šaukiant suvažiavime nekeliamas joks tikslas, išskyrus vieną – brutaliai ir tiesmukiškai, be menkiausio dalykinio ir teisinio pagrindo, perimti valdymo organus ir grynai reiderišku stiliumi užgrobti partiją, kaip, pvz., kadaise liūdnai pagarsėjusi EBSW grupuotė panašiais metodais perėmė Liberalų Sąjungą. Toleruoti melą ir taikstytis su tokiais „suvažiavimo“ organizavimo metodais – reiškia atverti kelią NS neteisėtiems ir ant nusikalstamos veikos ribos balansuojantiems veikimo būdams, kuriuos įteisinus partija virstų dar viena pusiau kriminaline grupuote, kurioje pareigą laikytis Įstatų pakeistų grupuočių galios žaidimai, partijos lėšų naudojimas be jokios finansinės drausmės ir atskaitomybės taptų norma, lėšų švaistymas ir grobstymas privilegijuotų narių naudai būtų laikomas bereikšme smulkmena. Dar vienos tokios partijos Lietuvai nereikia.

Todėl partijos Valdyba pasielgė principingai ir pašalino V. Sinicą ir kelis kitus, aktyviausiai veikusius įgyvendinant šią reiderišką NS užgrobimo schemą, narius iš partijos.

Neleisime, kad partija būtų užgrobta po neteisėtai surengto tariamai neeilinio suvažiavimo priedanga. Jeigu toks renginys ir būtų suorganizuotas, jį bus galima laikyti ir vadinti bet kuo, tik ne partijos suvažiavimu.

Viešai komentuodamas NS Valdybos sprendimą dėl jo pašalinimo, V. Sinica toliau klimpsta į melą. Jis rašo, kad priimdama sprendimą Valdyba privalėjo turėti Etikos komisijos išvadą, nutylėdamas, kas parašyta jos nutarime, cituoju: „Atsižvelgiant į tai, kad yra padaryti šiurkštūs Nacionalinio susivienijimo Įstatų ir Etikos kodekso pažeidimai, taip pat į faktinius veiksmus, kuriais Vytautas Sinica šiurkščiai pažeidė vidinės drausmės bei moralinės ir politinės atsakomybės reikalavimus, į tai, jog jis vienašališkai priima sprendimus dėl partijos politinės veiklos organizavimo, kuria alternatyvius sprendimų priėmimo centrus partijos viduje, nepavaldžius oficialiai ir teisėtai veikiantiems NS partijos organams, taip pat į tai, kad Etikos komisijos pirmininkas 2025 m. liepos 31 d. informavo NS Atsakingąjį sekretorių, kad dėl dviejų Etikos komisijos narių atsisakymo vykdyti savo pareigas, komisija negalinti priimti sprendimų, pagal NS Įstatų 15.16 punktą partijos nariui gali būti skiriamos nuobaudos motyvuotu Valdybos sprendimu, ir galutinio sprendimo teisė šiuo klausimu pagal Įstatus priskiriama Valdybos kompetencijai.“

Toliau Sinica meluoja, kad NS Taryba yra suspendavusi Valdybos teisę šalinti partijos narius. Pirmiausia, NS Taryba šito nepadarė todėl, kad nebuvo Tarybos posėdžio, o tik įvyko nesurinkęs kvorumo mažumos Tarybos narių susirinkimas, negalintis priimti jokių teisėtų sprendimų. Antra, Taryba apskritai negali apriboti Įstatuose apibrėžtų Valdybos galių, tad ir teisės suspenduoti arba šalinti NS Įstatus ir Etikos kodeksą pažeidusius partijos narius.

Visus V. Sinicos melus turbūt galutinai „papuoštų“ jo, nesančio NS nariu, išrinkimas NS pirmininku neteisėtame suvažiavime rugsėjo 6 d.

Šių įvykių priešistorė prasidėjo dar prieš Seimo rinkimus, kai V. Sinica įnirtingai bandė į rinkiminio sąrašo priekį išstumti, o rinkimų metu beatodairiškai protegavo (nors tiksliau reikėtų rašyti – paslaugiai ir net liokajiškai aptarnavo) Š. Jasiukevičių, o vėliau, jį šalinant iš partijos, aklai teisino visus jo padarytus šiurkščiausius NS Įstatų ir Etikos kodekso pažeidimus. V. Sinica turėjo savo „svajonių ketvertuką“ Seime, į kurį be jo paties ir Jasiukevičiaus, stūmė M. Parčiauską ir D. Vanharą. Šiandien aišku, kad tas rinkimų metu plika akimi matytas protegavimas ir buvo kibirkštis, kuri peraugo į dabartinį gaisrą partijos viduje. Pasibaigus 2024 m. rinkimų kampanijai į Lietuvos Respublikos Seimą, speciali NS Valdybos sudaryta komisija netikėtai atrado, kad kampanijos iždininkas A. Simutis niekam nežinant smarkiai viršijo kampanijai skirtą biudžetą ir įklampino partiją į dideles, tik po rinkimų paaiškėjusias skolas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad didelė dalis šių lėšų buvo skirtos V. Sinicos proteguotų asmenų kampanijoms finansuoti.

Ėmus aiškėti tyrimo komisijų išvadoms V. Sinica iš pradžių laikėsi nuošaliai, bet įnirtingai priešinosi, kai Valdyba nusprendė jas patvirtinti. Štai tada, nesutikusi užmerkti akių į paaiškėjusius rinkimų kampanijos iždininko A. Simučio padarytus pažeidimus ir nutarusi užbaigti tyrimą, Valdyba tapo asmeniniu V. Sinicos ir jam artimos partijos narių grupės didžiausiu priešu. Ši grupė, jų pačių vadinama „Sinicos aplinka“, partijos viduje sukėlė tikrą isteriją dėl Valdybos sprendimų, kuri peraugo į šiurkščią, atvirai šmeižikišką Valdybos ir jos veiksmams pritariančių partijos narių puolimo kampaniją. Mėginanti stabdyti šią kampaniją ir kvietusi laikytis NS Įstatų ir korektiško bendravimo taisyklių Valdyba buvo apšaukta „uzurpatorių grupele“, „antidemokratine chunta“, „brežneviniu politbiuru“ ir apdovanota kitomis žeminančiomis etiketėmis. V. Sinica neįsikišo ir nestabdė šio nuožmaus ir destruktyvaus puolimo. Priešingai, jis tapo destruktyvios savo šalininkų grupės lyderiu ir ikona, kurio žodžiai, elgesys ir sprendimai negali būti kritikuojami.

Tačiau ši destrukcija nėra akla ir betikslė. Nepaliaujamą Valdybos puolimą lydi kategoriški ir isteriški reikalavimai kuo skubiau sušaukti neeilinį NS suvažiavimą. Jie kartojami kasdien, nors laikantis partijos Įstatų visi ginčai galėtų būti civilizuotai ir dalykiškai išspręsti jau labai greitai – 2026 m. vasario mėn. įvyksiančiame eiliniame partijos suvažiavime. Tačiau atrodė, kad kažkas V. Sinicai yra įrėmęs šautuvą į nugarą ir verčia veikti greitai ir beatodairiškai, kad kuo greičiau partija būtų užgrobta. Kas galėtų būti tikrasis partijos užgrobimo iniciatorius ir kodėl V. Sinica pradėjo vykdyti jo planus, manau, anksčiau ar vėliau bus sužinota. Vienas iš užkulisiuose veikiančių suvažiavimo iniciatorių neabejotinai yra Š. Jasiukevičius, kuris dar būdamas NS nariu kategoriškai reikalavo pašalinti „buką“ partijos vadovybę su pirmininku priešakyje. O kai NS Tarybos narys K. Sidabras partijos susirašinėjimo grupėje iškėlė neeilinio suvažiavimo idėją ir pakvietė ją paremti, Š. Jasiukevičius nekantravo dėl vienintelio dalyko – ar jau parėmė ir kiek reikia kvorumui surinkti būtinų partijos narių. Trokštančių perimti arba, nepavykus, sunaikinti NS yra ir daugiau.

Tačiau svarbiausias yra jau minėtas klausimas, kuriame slypi atsakymas, kokia vis dėlto tikroji V. Sinicos skubėjimo žūtbūt surengti neeilinį NS suvažiavimą paskata. O tuo pačiu – ir gelminė pašalinimo iš partijos priežastis. Valdybos sprendime toji priežastis įvardyta formaliai – gausūs ir ypač šiurkštūs partijos Įstatų pažeidimai. Tačiau tų pažeidimų, kurių viršūne tapo net keturi be kvorumo surengti, įskaitant tuos du, kuriuose buvo priimami neteisėti sprendimai, „posėdžiais“ pavadinti NS Tarybos narių mažumos susirinkimai, varomoji jėga buvo ir tebėra desperatiškas V. Sinicos troškimas bet kuria kaina ir priemonėmis surengti neeilinį NS suvažiavimą, skirtą vieninteliam tikslui – įvykdyti perversmą ir į vadovybę surinkti „savus“ žmones, kurie turi numesti nuo V. Sinicos ir jo pagalbininkų pečių besivelkantį NS Valdybos iniciatyva pabaigto partijos rinkimų kampanijos finansinio tyrimo šleifą. Atliekant tyrimą atskleista, kad rinkimų kampanijos iždininkas A. Simutis yra tiesiogiai atsakingas už kampanijos metu padarytus buhalterinės apskaitos ir pirkimų taisyklių pažeidimus, nes asmeniškai vykdė ir apmokėjo sąskaitas už rinkimų štabo, NS vadovų ar Valdybos nepatvirtintus kampanijos priemonių pirkimus, o taip pat savivaldžiaudamas prisiėmė partijos vardu nepakeliamus finansinius įsipareigojimus apie kuriuos nežinojo partijos vadovybė. Tyrimas atskleidė ir tai, kad jis atliko V. Sinicos ir jo proteguotų kandidatų „piniginės“ funkciją, nes dauguma tų priemonių buvo skirtos V. Sinicos bičiuliams. Teikdamas paaiškinimus tyrimo komisijai V. Sinica prisipažino žinojęs apie kai kuriuos svarbius minėtus iždininko veiksmus, o tai leidžia kelti tolesnius klausimus, kaip ir kokiu mastu jis pats galėtų būti laikomas tų veiksmų bendrininku.

Šios aplinkybės paaiškina, kodėl kviesdamas NS narius į neteisėtą neeilinį suvažiavimą V. Sinica net nemato reikalo slėpti, kad vienintelis ir svarbiausias tokio suvažiavimo tikslas yra pašalinti iš partijos dabartinį jos pirmininką V. Radžvilą ir kitus tyrimo tikslams pritariančius Valdybos narius. Tai ne kas kita, o neslepiamas siekis įvykdyti masinį nepatogių liudininkų valymą iš partijos gretų. Turi dingti arba būti užčiaupti visi, žinantys rinkimų kampanijos finansinio tyrimo rezultatus bei išvadas ir galintys priminti šios istorijos „herojams“ jų politinei veiklai nepatogius faktus.

Neteisėtai surengtas ir įteisintas neeilinis suvažiavimas reikštų, kad visi galai bus sumerkti į vandenį. Susidūrusi su „buldozeriniais“ V. Sinicos veikimo būdais ir realia NS sunaikinimo grėsme, partijos Valdyba buvo priversta imtis kraštutinės priemonės sustabdyti savivalės ir destrukcijos traukinį. Išbandžius visas poveikio priemones, neliko nieko kito, kaip V. Sinicą pašalinti iš partijos.

Tiek kol kas trumpai apie tamsiąją politikos pusę.

Tačiau Valdyba kartu priėmė ir optimistiškai nuteikiančių sprendimų – dėl partinės konferencijos sušaukimo spalio mėn. ir dėl Baltijos kelio akcijos paminėjimo Vilniuje, šalia Sporto rūmų, rugpjūčio 23 d., 17 val.

Nuoroda į pranešimą spaudai.